Indijos Tradicijos ir Papročiai: Kontrastų Šalis ir Vaikų Auklėjimo Ypatumai
Indija - tai kontrastų šalis, kur prabangūs rūmai ir purvini lūšnynai, kvapą gniaužiančios šventyklos ir skurdo nualinti rajonai egzistuoja greta. Ši šalis, išgyvenusi tris britų imperializmo amžius, nepamiršo savo permainingos tūkstantmetės istorijos, todėl tradicijų samplaika yra labai postmodernistinė.
Išgyvenę pradinį kultūrinį šoką daugelis atvykusiųjų džiaugiasi gauta patirtimi ir galimybe pamatyti kitokį pasaulį. Indijos kultūra - tai nepaprasta įvairovė, kurioje persipina senovinės tradicijos ir modernumas. Ši šalis su savo turtinga istorija ir įvairialypiais papročiais, vis dar stebina savo unikalumu.
Kultūrinės Indijos Įžvalgos
Pirmiausia, aplankius Indiją, pamatysite karvių gausą, juk joms tai šventas gyvulys, galintis laisvai klajoti Indijos miesto gatvėmis. Šalyje yra daugiau kaip milijonas milijonierių, tačiau dauguma indų išgyvena už mažiau nei tris dolerius per dieną. Net 35 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.
Religija taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Induizmas, islamas, sikizmas, budizmas, krikščionybė, džainizmas ar zoroastrizmas - Indostano pusiasalyje galima rasti visų konfesijų atstovų. Oficialiai Indija nėra religinė valstybė, todėl visi piliečiai turi vienodas teises pasirinkti savo tikėjimą. Daugiau nei trys ketvirtadaliai gyventojų yra induistai. Indų filosofija vystėsi nepriklausomai nuo Vakarų filosofijos. Senosios Indijos dvasinė ir materialinė kultūra, jos raida atsispindi rašytiniuose paminkluose. Vediškasis laikotarpis pasižymi religine anonimiška kūryba, kuriai atstovauja keturios Vedos - išminties giesmių rinkiniai.
Šeimos Vaidmuo ir Socialinė Hierarchija
Indai dažniausiai save apibūdina pagal grupes, kurioms jie priklauso, ne pagal savo asmeninę padėtį. Ši grupinė orientacija kyla iš artimų ryšių, kuriuos indai stengiasi išlaikyti su savo šeima, įskaitant ir visą plačią giminę, kuri sukuria daugybę tarpusavio santykių ir taisyklių. Kartu su giminių tarpusavio įsipareigojimais tarp giminių susidaro ir tarpusavio pasitikėjimas.
Šeimos lyderis yra patriarchas, dažniausiai tėvas. Tam, kad išliktų socialinė santvarka, visuose santykiuose turi būti laikomasi aiškiai apibrėžtos hierarchijos. Indai tiki, kad dovanojimas palengvina perėjimą į kitą gyvenimą. Pagarba gerbiamam vyresniajam išreiškiama bučiuojant jo kojas.
Tradicinė Apranga: Saris
Saris - tai tradicinis moterų drabužis iš medvilnės kasdienai ir iš šilko įvairioms progoms. 5,5 metrų ilgio audinys susiaučiamas aplink kūną ir nešiojamas būtinai su marškinėliais trumpomis rankovėmis. Saris daro stebuklus, nes apsisiautusi juo kiekviena be išimties moteris atrodo ypatingai moteriška. Nors Vakarų pasaulio mados grandai pranašavo sario, kaip nepraktiško drabužio, išnykimą, taip neatsitiko. Atvirkščiai - juo puoštis pamėgo ir Holivudo gražuolės, žengiančios raudonuoju kilimu.
Vaikų Auklėjimas Indijoje
Jei vaikeliui likimas lėmė ateiti į šį pasaulį Indijoje turtingoje šeimoje, jo vaikystė bus graži ir nerūpestinga. Vaikams iki septynerių metų leidžiama absoliučiai viskas. Nuo gimimo jiems siekiama įskiepyti gerumą, pagarbą ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, augalams, vabzdžiams.
Vaiko charakteris pradedamas ugdyti mokykloje, taip pat čia mokoma medituoti ir daryti jogos pratimus. Visų religijų atstovai dieną pradeda giedodami - tokios tradicijos skiepijamos vaikams nuo ankstyvų dienų ne tik šeimoje, nes rytinės maldos ir moralinis auklėjimas - labai svarbi Indijos švietimo sistemos dalis.
Indiškos Vestuvės: Tradicijos ir Papročiai
Gruodis Indijoje - pats vestuvių metas. Nors joms jaunoji ruošiama ir puošiama ilgai bei įdomiai, romantika nė nekvepia. Iki šiol šioje šalyje vedybų iš meilės beveik nėra. Indijoje vestuvės sezoniškos ir atšokamos spalio-vasario mėnesiais, mat šiuo tarpsniu čia nelyja ir nekaršta. Puota su daug muzikos, šokių, gėlių ir mirksinčių lempučių trunka savaitę, į ją suvažiuoja giminės iš visos šalies.
Kam su kuo tuoktis, Indijoje iki šiol parenka tėvai. Vaikino ir merginos šeimos susitinka, susitaria dėl pinigų. Indijoje įprasta, kad tekėdama mergina atsineša kraitį. Pavyzdžiui, Radžastchano valstijoje tuokiami net trejų metų vaikai.
Prieš vestuves Indijoje būtina atlikti net vienuolika apeigų: tai piršlybos, horoskopų sudarymas ir jų sulyginimas, laimingos dienos pagal dangaus šviesulius pasirinkimas, ožio aukojimas, svečių kvietimas, altoriaus statymas iš gėlių, aukojimas šeimos dievams, dovanų įteikimas jaunojo ir jaunosios tėvams ir kitos. Vestuvių dieną indų jaunavedžiai nevalgo.
Giminės moterys rūpestingai ruošia jaunąją vedybų ceremonijai - prausia, tepa aliejais, papuošia įvairiais vestuviniais papuošalais. Norint pademonstruoti turtingumą, jų ant nuotakos sukabinama kuo daugiau. Jaunosios rankos ir pėdos vis dar išpiešiamos chna dažais. Pagal ornamentą spėliojama: kuo jis ryškesnis, tuo marti bus geresnė. Prieš užmaunant, apyrankės parą mirkomos piene, nes šis, indų supratimu, šventas, kaip ir karvės.
Nors balta spalva Indijoje laikoma gedulo, jaunasis dėvi būtent baltus rūbus ir turi atjoti ant balto žirgo. Jaunieji atlieka septynių žingsnių ritualą, sustiprindami santuoką ir pagerbdami dievą Agnį.
Septynių Žingsnių Ritualas
- Gerbti vienam kitą.
- Dalytis laimės ir liūdesio akimirkomis.
- Pasitikėti vienas kitu ir būti ištikimiems.
- Atstovauti šeimai ir paisyti jos vertybių.
- Įsipareigoti atlikti šeimos pareigas ir dvasiškai augti.
- Siekti teisingumo ir doros.
- Puoselėti amžiną draugystę ir meilę.
Po vestuvių ceremonijos jaunikis ištepa savo žmonai plaukų sklastymą raudona spalva, o ant kaklo pakabina auksinį vėrinį, inkrustuotą juodais akmenimis, vadinamą „Mangala Sutra“. Tai ištekėjusios moters simbolis, kurį ji, kaip ir apyrankes, turi nešioti ir po vestuvių. Indiškų vestuvių metu jaunojo ir jaunosios apsikeitimas gėlių girliandomis yra reikšminga ceremonijos dalis.
Indiškų vestuvių detalių paaiškinimas – stebėkite ir mokykitės, jei nesate indai
Indų Stalo Etiketas ir Kasdienės Bendravimo Normos
Nors dažnu atveju nuo seno valgoma ant žemės, pasiklojus kilimėlį arba pasidėjus pagalvę prie žemo staliuko, retesniais atvejais indų šeimose yra mums įprastas valgomojo stalas su kėdėmis. Prieš įeidami į namus, būtinai nusiaukite batus. Atėję į svečius, mandagiai atsisakykite pirmosios pasiūlytos arbatos, kavos ar užkandžių, nes pirmasis pasiūlymo atsisakymas - protokolo dalis. Palaukite, kol Jums nurodys Jūsų vietą prie stalo.
Prieš valgant ir po valgio reikia išsiplauti rankas, kojas ir veidą. Nesvarbu, ar naudosite įrankius, ar ne - reikia valgyti naudojantis dešine ranka, nes ji reiškia švarą, gėrį, sėkmę ir sveikatą. Tuo tarpu kairė ranka laikoma nešvaros simboliu ir su ja tradiciškai įprasta nusiauti batus, naudotis tualetu ir asmenine higiena. Priimta visko nesuvalgyti - šiek tiek maisto, likusio lėkštėje, rodo, kad Jūs pasisotinote.
Valgymo tradicijos skiriasi nuo mums įprastos, nes visi vienu metu nesėda prie stalo. Pagal rangus pirmiausia yra aptarnaujami svarbiausi svečiai, šeimos vyriausieji, tuomet vyrai ir vaikai. Moterų pareiga yra aptarnauti prie stalo, todėl jos valgo paskutinės, suvartojant maisto likučius. Indų patiekaluose mažai randama mėsos produktų, nes yra įsitikinimas, kad negalima skriausti gyvūnų dėl savo sotumo jausmo. Beveik trečdalis indų laiko save vegetarais.
Indai nemėgsta sakyti „ne“ - nei žodžiais, nei kitaip. Nereikėtų manyti, kad tai nesąžiningas elgesys, tiesiog Indijoje yra labai nemandagu, jei žmogus nepasistengė suteikti to, ko buvo paprašytas. Dažnai tai, kas Vakaruose gali būti palaikyta asmeninės erdvės pažeidimu, Indijoje yra visiškai natūralus dalykas. Taip pat žmonės čia dažnai labai smalsūs, nori sužinoti apie užsieniečius daugiau.
Kontroversiški ir Šokiruojantys Ritualai, Susiję su Kūdikiais Indijoje
Indija - tai vietovė, turinti daugybę tradicijų ir ritualų. Žinoma, tokia turtinga savo istorija bei kultūra šalis kartais gali pasirodyti itin keista ar net bauginanti, kadangi kai kurie ritualai tikrai priverčia išpūsti akis. Svarbu pažymėti, kad žemiau aprašomi ritualai yra susiję su kūdikiais, tačiau nė vienas iš jų nėra tradicinis kūdikio maudymo paprotys. Pateiktame šaltinyje informacijos apie kūdikių maudymosi tradicijas Indijoje nėra. Vietoj to, aptariami kiti, dažnai prieštaringi, papročiai, susiję su vaikais.
Kūdikio Mėtymas
Tai vienas iš baisiausių ritualų, atliekamų Maharaštros ir Karnatakos dalyse. Ritualo, vykstančio gruodį, metu tėtis kopia šventyklos laiptais/sienomis su kūdikiu rankoje arba jis būna pririštas už nugaros. Kai jis pasiekia viršūnę, naujagimis perduodamas vyrams, stovintiems šventyklos viršuje. Vyrai vieną ar du kartus pasiūbuoja kūdikį pirmyn ir atgal, o paskui staiga numeta 10-15 metrų žemyn. Kita grupė vyrų laukia ant žemės, laikydami antklodes. Kai kūdikis nukrenta ant antklodės, jam leidžiama vieną kartą atšokti, o tada jis iškart paimamas ir perduodamas mamai.
Tikima, kad nuo sienos numestas kūdikis augs sveikas ir stiprus. Kasmet mėtoma apie 200 kūdikių, o kūdikiai turi būti jaunesni nei 2 metų, kad juos būtų galima mėtyti. Šis renginys yra toks absurdiškas, kad 2011 metais žmonių teisių sergėtojams pavyko jį uždrausti. Deja, bet neilgam, praėjusią savaitę Karnataka mieste jis vėl įvyko.
Kūdikių Panardinimas į Verdantį Vandenį
Indijoje vykdomas itin žiaurus, kūdikius žalojantis paprotys. Nežmoniška tradicija yra daroma Bijalapuro rajone Karnatakoje, kur 3 mėnesių amžiaus kūdikiai panardinami į verdantį vandenį. Po panardinimo kūdikis iš karto vėl iškeliamas lauk, tačiau jis patiria stiprius nudegimus. Šis ritualas - noras padėkoti dievybėms ir šventikui už namų palaiminimą vaiku.
Vaikų Laidojimas Smėlyje
Vaikų laidojimas smėlyje - dar viena šiurpą kelianti tradicija. Itin keisto ritualo metu vaikai, turintys fizinę negalią ir tam tikrų negalių, Saulės užtemimo dieną palaidojami smėlyje iki kaklo. Prieš saulėtekį iškasamos pakankamai gilios duobės, kad visiškai uždengtų vaikus. Vaikai paliekami duobėje nuo valandos iki 6 valandų! Teigiama, kad šis „gydymas“ išgydo vaikus nuo visų negalių.
Kitos Indijos Prieštaringos Tradicijos ir Ritualai
Indijoje egzistuoja paprotys, kurio metu vyrai mušami lazdomis. Pavyzdžiui, Lath Mar Holi yra Holi dalis, kuri švenčiama Barsanoje, netoli Mathuros. Per Holi vyrai iš Nandgaono lanko Barsaną, o moterys muša vyrus lazdomis. Dabartiniais laikais festivalyje dalyvaujantys vyrai, norėdami apsisaugoti nuo tokių sužalojimų, dažnai naudoja virš galvų skydus.
Dhinga Gavar yra garsiojo Rajasthani Gangaur festivalio tęsinys, švenčiamas Džodpure. Moterys pasipuošia keistais drabužiais ir su ilga lazda rankoje žygiuoja gatvėmis. Jei kuris nors vyras prieina prie žygiuojančių moterų, jam smogiama lazda. Manoma, kad jei tokios moterys pataiko vyrui su lazda, tai atneš klestėjimą vedusio vyro gyvenime.
Tradicijos, Susijusios su Našlėmis: Sati
Hinduizmas yra sudėtinga religinė sistema, turinti daugybę tradicijų ir ritualų. Tarp šių egzistuoja mirties ritualai, kurie susideda iš konkrečios ceremonijos vykdymo ar aukojimo. Vienas iš šių aukų ritualų, skirtų našlei, vadinamas sati. Tai ritualas, kuriame moteris, įrodydama savo ištikimybę, privalo susideginti kartu su savo vyru jo laidotuvių ceremonijoje, kad atleistų jį nuo visų jo nuodėmių. Sati praktika sukėlė diskusiją, ar tai yra tradicinis religinis ritualas, ar nepriimtina induistų praktika.
Ritualo gynimas slypi šventuose tekstuose, kuriuos skaito dauguma induistų. „Rig Veda“ yra vienas iš giesmynų, kuriame pateikiamas fragmentas, pavadintas „Sati“ giesme: „Išleiskite šitas moteris, kurių vyrai yra verti ir gyvena.“ Ši eilutė sako, kad ištikimos žmonos turėtų įstoti į savo mirusių vyrų gretas ir tai priimti kaip asmeninę auką dėl savo vyro. Tai suprantama kaip argumentas ritualo naudai.
Sunku nustatyti moterų, iš tikrųjų atlikusių šį ritualą, skaičių. Duomenų rinkimas prasidėjo tik XIX amžiuje, todėl apsunkino aukų nustatymo procesą iki to laiko. Tradiciškai ritualą vykdė aukštesnės kastos moterys. 1829 m. Sati buvo oficialiai uždrausta. Šio ritualo panaikinimas buvo laikomas puikiu momentu Indijos moterims arba religijos laisvės apribojimu to išpažinėjams.
| Metai | Užregistruotų deginimų skaičius |
|---|---|
| 1815 | 378 |
| 1818 | 839 |
Kiti Nepaprasti Ritualai
Įėjus į tam tikras Karnatakos šventyklas, žmonėms liepiama sustoti, nusileisti ant žemės ir riedėti. Piligrimai ridena savo kūną per maisto likučius, kuriuos išmetė brahmanai. Šis „Swinging Ritual“ balansuojantis aktas gydo odos ligas.
Induizme Egzorcizmai vykdomi įvairiomis priemonėmis, atsižvelgiant į skirtingų regionų tradicijas. Vienas iš šių būdų yra baltos vištienos skerdimas, o kruviniausias gyvūno dalis po namus išsibarstė kunigas. Indijoje egzistuoja garsi kanibalų gentis, vadinama Aghoris. Jie yra Viešpaties Šivos kulto pasekėjai ir tiki, kad viską, ką suteikia gamta, galima suvartoti.
Veni Daan - tai keistas ritualas, kurį praktikuoja induistų poros. Ceremonijai žmona pasipuošia tradiciniais drabužiais ir plaukus susiriša į pynę. Pasibaigus ceremonijai, žmona atsisėda vyrui ant kelių, o jis nupjauna jai kuokštą plaukų. Tada plaukai paaukojami upei. Šis ritualas užtikrina šeimos gerovę ir laimę.
Galvijų trypimas - dar viena keista tradicija. Ekadashi dieną Ujjaine ir Bopale rengiama didžiulė šventė. Kaimo gyventojai aprengia savo galvijus, puošia chna ir dažais. Tada kaimo žmonės apsijuosia girliandomis ir gulasi ant žemės pilvu žemyn. Tada galvijai paleidžiami ir jiems leidžiama trypti kaimo gyventojus. Teigiama, kad šis ritualas padeda įgyvendinti jų troškimus ir atneša kaimui gerovę.
Aadi festivalis. Legenda byloja, jog britų eros laikais kolonizatoriai norėjo per šventyklą nutiesti geležinkelio bėgius. Britai, norėdami mesti iššūkį vietiniams, paprašė sudaužyti visus akmenis savo galvomis. Nuo tos dienos per Aadi šventę šimtai žmonių rikiuojasi prie šventyklos, kur šventikai savo galvomis laužo kokosus. Nepaisant sunkių medicininių sužalojimų, tokia tradicija ir toliau tęsiama.
Thimithi festivalis švenčiamas Tamil Nadu. Jo metu vyrai vaikšto virš degančių anglių lovos. Kartais vaikščiodami jie nukrenta ir nusidegina kitas kūno dalis. Pagal Made Snana tradiciją bhaktai baigia valgyti, tada gulasi ant žemės ir ridenasi per gysločių lapus, kuriuose vis dar yra maisto likučių. Teigiama, kad ši praktika padeda bhaktams išvengti sveikatos problemų.
Varlių santuokos. Tikintys žmonės tiki, kad jei laukinės varlės bus ištekintos per tradicines induistų vestuves, tuomet baigsis užsitęsęs sausringas laikas ir kelias dienas lietus pliaups lyg iš kibiro.
Garuudan Thookam. Ši tradicija vyksta Kali šventyklose Kereloje. Žmonės atlieka ritualinį šokį, o paskui pakimba ore lyg ereliai, užkabindami kablius ant savo nugaros odos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
