Adventas vaikams: tradicijos, simboliai ir reikšmė
Adventas - tai ypatingas laikotarpis, kupinas ramybės, susikaupimo ir laukimo. Šis metas žymi naujų liturginių metų pradžią krikščioniškose tradicijose ir užima svarbią vietą tarp švenčių pasiruošimo papročių. Lotyniškas žodis „adventus“ reiškia „atėjimą“, o krikščionims adventas simbolizuoja laikotarpį iki Jėzaus gimimo. Tai laikas, kai tikintieji skiria dėmesio dvasiniam apsivalymui, apmąstymams ir pasiruošimui didžiajai žiemos šventei - Kalėdoms.
Kas yra adventas ir kada jis prasideda?
Adventu vadinamas laikotarpis nuo paskutinės lapkričio dienos iki Šv. Kūčių. Katalikams adventas prasideda ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, todėl jo pradžia gali svyruoti nuo lapkričio 27 d. iki gruodžio 3 d. Anglikonai, liuteronai ir kitos krikščionių bendruomenės adventą pradeda šiek tiek anksčiau - šeštą sekmadienį prieš Kalėdas, arba pirmąjį sekmadienį po šv. Martyno dienos (lapkričio 11 d.).
Epamokos puslapis siūlo ne tik Epamokas viduriniam ugdymui, bet ir Epamokėles ikimokyklinukams. Epamokėlė - tai įdomus ir šiuolaikiškas būdas mokytis apie pasaulį, gamtą ir jos įdomybes, tyrinėti, eksperimentuoti, rašyti ir skaičiuoti kartu su virtualiu mokytoju. Tai - pagalba ikimokyklinio ugdymo pedagogui rengiant savaičių planus, ieškant idėjų veikloms bei užduotims ir kūrybiniams darbams, atitinkantiems vaikų amžių ir raidą. Gruodžio mėnesio antroje pamokėlėje kalbama tema „Adventas ir Kalėdos".
Advento simboliai ir jų reikšmė
Adventas neatsiejamas nuo simbolių, kurie padeda suprasti jo prasmę ir laukimo jausmą. Vienas svarbiausių advento simbolių yra advento vainikas.
Advento vainikas
Advento vainikas - tai tradicinis visžalių augalų šakų (dažniausiai egės ar pušies) vainikas, į kurį įkomponuojamos keturios žvakės. Apvali vainiko forma simbolizuoja amžinybę, gamtos metinį ciklą ir nuolatinius pasikeitimus. Eglės ar pušies šakos, kaip visžaliai augalai, simbolizuoja viltį ir amžinąjį sielos gyvenimą.
Tradiciškai seniau advento vainiko žvakė būdavo degama visai šeimai susėdus prie stalo. Degimo laikotarpis tapdavo proga aptarti dienos darbus, pasikalbėti, kartu pasimelsti. Kai kuriuose advento vainikuose būna ir penktoji, Kristaus žvakė, uždegama per Kūčias ar Kalėdas.
Advento vainiko tradicijos kilmė siejama su XIX amžiumi. Manoma, kad idėja priklauso vokiečių liuteronų pastoriui Johanui Heinrichui Wichernui, kuris įkūrė prieglaudą miesto našlaičiams. Kad laukimas būtų šviesesnis, pastorius ant vežimo rato pritvirtino vainiką su 19 mažų raudonų žvakučių ir 4 didelėmis baltomis. Kiekvieną advento dieną būdavo uždegama po raudoną žvakelę, o sekmadieniais - baltą. Paprotys netruko išplisti, tačiau vėliau buvo atsisakyta mažų žvakučių ir liko tik didžiosios, žyminčios advento savaites.
Šiandien advento vainikas yra populiarus visame pasaulyje, randamas tiek bažnyčiose, tiek namuose. Jis primena laukimo prasmę ir skatina ieškoti vidinės ramybės.
Advento žvakės
Keturios advento žvakės simbolizuoja keturis laukimo sekmadienius iki Kristaus gimimo. Kiekvienos žvakės reikšmė ypatinga:
- Pirmoji žvakė simbolizuoja viltį - ji vadinama pranašo žvake.
- Antroji žvakė reiškia tikėjimą - ji vadinama Betliejaus žvake.
- Trečioji žvakė turi džiaugsmo reikšmę ir vadinama piemens žvake.
- Ketvirtoji žvakė - angelo žvakė - reiškia ramybę.
Kiekvieną sekmadienį uždegama vis nauja žvakė, kol galiausiai visos keturios dega.
Advento žvakių spalvos
Advento vainiko žvakių spalvos taip pat turi simbolinę reikšmę:
- Violetinė spalva (dažniausiai dominuoja bažnyčiose) reiškia atgailą už nuodėmes ir apsivalymą.
- Rožinė spalva įprasmina džiaugsmą.
- Mėlyna spalva simbolizuoja dangų, gimimą ir viltį.
- Žalia spalva atkreipia dėmesį į dvasinį gyvenimą.
- Balta spalva rodo ramybę.
- Auksinė spalva simbolizuoja meilę ir karalystę.
- Raudona spalva yra Kalėdų spalva ir bendrystės simbolis.
Pagal Romos katalikų tradiciją, advento vainike būna trys violetinės ir viena rožinė žvakė. Rožinė žvakė uždegama trečiąjį advento sekmadienį, simbolizuodama visai priartėjusį Kalėdų džiaugsmą.
Advento tradicijos
Adventas - tai ne tik simbolių laukimo metas, bet ir susikaupimo, apsivalymo bei tradicijų laikymosi periodas.
Pasninkas
Viena svarbiausių advento tradicijų yra pasninkas. Bažnyčios nurodymų laikomasi, patariant penktadieniais atsisakyti mėsos. Taip pat advento laikotarpiu rekomenduojama susilaikyti nuo triukšmingų renginių ar pramogų, skirti daugiau laiko apmąstymams apie praėjusius metus.
Ramybės ir susikaupimo metas
Adventas yra ramybės ir susikaupimo metas. Liaudyje jis buvo suprantamas kaip apmąstymų laikas, per kurį įvertinami praėjusiais metais atlikti darbai, stengiamasi atsigręžti į savo vidinį pasaulį, pastebėti tuos, kuriems reikia pagalbos. Tai - žmonių fizinio ir dvasinio apsivalymo metas.
Senovės lietuvių tradicijose advento vakarai būdavo kaimo žmonių pabuvimai kartu, dirbant neskubius darbus: verpiant, plunksnas plėšant, taisant pakinktus, audžiant. Kad vakarai neprailgtų, jie buvo paįvairinami dainomis, žaidimais, pasakojimais ar burtais. Jaunimas vakarodamas žaisdavo ratelius, spėdavo ateitį, tačiau viskas vykdavo santūriau.
Buvo ir tam tikrų draudimų: negalima avelių kirpti, pagalvių pilti, malkų skaldyti, kad triukšmingi darbai nesukeltų audrų. Stengtasi nesiskolinti ir visas skolas atiduoti.
Advento kalendorius
Advento kalendorius - tai dar viena tradicija, išpopuliarėjusi XIX-XX a. sandūroje. Nors dažniausiai po jo langeliais slepiasi saldainiai, advento kalendoriai gali būti įvairūs - su eilėraščiais ar smulkiomis dovanėlėmis. Kai kuriuose kalendoriuose, atidarius langelį, galima rasti kalėdinį eilėraštį ar smulkią dovanėlę, o kai kuriose jų atmainose - stiklinį eglutės žaisliuką.
Edukacija "MOKOMĖS PINTI ADVENTINĮ VAINIKĄ"
Taigi, adventas yra ypatingas prieškalėdinis laikotarpis, įprasminamas advento vainiko, žvakių ir pasninko tradicijų. Tai laikas, kai verta atsigręžti į save, artimuosius ir pasiruošti šviesiausioms žiemos šventėms.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
