Kūdikio maitinimas ir emocinis ryšys su motina: gilesnis supratimas

Laukiantis pirmagimio, natūralu ruoštis: rinkti vežimėlį, pirkti naujagimio kraitelį, domėtis sauskelnėmis, įrenginėti žaidimų kampą ir vystymo stalą. Sprendžiate, kur pastatyti lovelę. Tačiau, jei jaučiate nerimą, nes nežinote, ko dar gali prireikti vaikeliui gimus, nurimkite. Visi šie reikalai Jūsų mažyliui bus mažiau svarbūs nei emocinis pasirengimas. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kas iš tiesų svarbu gimus kūdikiui - tėvų ir kūdikių psichologiją, emocijas bei poreikius pirmaisiais gyvenimo metais, ypatingą dėmesį skiriant motinos ir vaiko emocinio ryšio svarbai.

Motinos intuicija ir pasiruošimas motinystei

Motinystė - tai kelionė, kurioje gausu ne tik atsakomybių ir iššūkių, bet ir stebuklingų akimirkų. Vienas iš nuostabiausių, bet sunkiai paaiškinamų reiškinių, kurį patiria dauguma mamų - motinos intuicija. Tai tarsi vidinis balsas, kuris įspėja, veda ar ramina net tada, kai išorinių ženklų atrodo nėra. Motinos intuicija - tai natūralus, emocinis ir instinktyvus ryšys tarp mamos ir jos vaiko, kuris padeda „jausti“ net tai, kas nėra matoma ar pasakyta. Tai gali būti vidinis pojūtis, kad kažkas su vaiku ne taip, nors aplinkiniai to nepastebi. Kartais aplinka kelia abejonių: „gal tik per daug pergyveni“, „juk viskas gerai“, „neperdėk“.

Kaip sustiprinti ir pasitikėti motinos intuicija?

• Sustokite ir įsiklausykite. Kasdienybėje būname paskendusios veiklose, todėl tylus vidinis balsas gali nuskęsti triukšme. Skirkite laiko sustoti, pabūti su savimi ir pamąstyti - ką jaučiate, ne tik galvojate?
• Stebėkite savo vaiką, o ne tik simptomus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką. Jei elgesys pasikeitė - būkite atidi net smulkiems pokyčiams. Dažnai motinos pastebi niuansus, kurių nepastebi kiti.
• Neignoruokite nerimo. Jei kažkas viduje neduoda ramybės - verta pasitikrinti ar pasitarti su gydytoju, auklėtoja ar kitu artimu žmogumi. Geriau profilaktiškai pasitikrinti, nei vėliau gailėtis.
• Pasitikėkite savo patirtimi. Kuo daugiau esate su vaiku, tuo stipriau formuojasi ryšys, kuris padeda geriau jį suprasti.

Kaip būti mama, vienus dalykus moteris žino intuityviai, iš prigimties, kitų turi išmokti gimus kūdikiui. Jau įsčiose kūdikis yra žmogus, kitoks negu visi kiti žmonės. Gimdamas jis jau turi daug tiek malonios, tiek nemalonios patirties. Jums reikia pažinti savo kūdikį, koks jis būna patenkintas, ir koks suirzęs.

Gimdyvės krepšelis - tai ne tik daiktų sąrašas, bet ir simbolis, kuris padeda pasiruošti gimdymui ir motinystei. Svarbu į gimdyvės krepšelį įtraukti ne tik būtiniausius daiktus, bet ir tai, kas padės jaustis patogiai, saugiai ir ramiai. Taip pat svarbu pasiruošti emociškai:

• Išsiaiškinkite, kas jums svarbu: Apmąstykite savo lūkesčius ir norus, susijusius su gimdymu ir motinyste.
• Pasikalbėkite su partneriu: Aptarkite savo lūkesčius ir norus su partneriu, kad jis galėtų jus palaikyti.
• Lankykitės pasirengimo gimdymui kursuose: Kursuose gausite naudingos informacijos apie gimdymą ir naujagimio priežiūrą.
• Skaitykite knygas ir straipsnius: Skaitykite knygas ir straipsnius apie gimdymą, motinystę ir vaikų auginimą.
• Kalbėkitės su kitomis mamomis: Pasikalbėkite su kitomis mamomis, kad gautumėte patarimų ir palaikymo.

Ketvirtasis nėštumo trimestras ir kūdikio poreikiai

Ketvirtasis nėštumo trimestras, arba pirmieji trys mėnesiai po gimdymo, yra itin svarbus laikotarpis tiek mamai, tiek kūdikiui. Šiuo metu vyksta adaptacija prie naujos realybės, formuojasi ryšys tarp mamos ir vaiko, o kūdikis prisitaiko prie gyvenimo už gimdos ribų. Svarbu atkreipti dėmesį į kūdikio poreikius ir ryšio kūrimą.

Kūdikio poreikiai yra esminiai jo raidai ir gerovei. Tai ne tik fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas ir miegas, bet ir emociniai poreikiai, tokie kaip saugumas, meilė ir dėmesys. Štai keletas pagrindinių kūdikio poreikių:

• Fiziologiniai poreikiai: Maistas, miegas, švara, temperatūros komfortas.
• Saugumo poreikis: Kūdikis turi jaustis saugus ir apsaugotas. Tai užtikrinama per nuolatinį ryšį su mama ar kitu artimu žmogumi, švelnų elgesį, raminimą.
• Meilės ir dėmesio poreikis: Kūdikis turi jausti, kad yra mylimas ir laukiamas. Tai užtikrinama per prisilietimus, kalbėjimą, dainavimą, žaidimus.
• Stimuliacijos poreikis: Kūdikis turi būti stimuliuojamas per įvairius pojūčius: regą, klausą, lytėjimą, uoslę. Tai užtikrinama per žaidimus, pasivaikščiojimus, naujų daiktų tyrinėjimą.

Atliepiant kūdikio poreikius, formuojamas jo pasitikėjimas pasauliu, saugumo jausmas ir teigiama savivertė. Neatliepiant poreikių, kūdikis gali jaustis nesaugus, neramus ir nelaimingas. Mama ir kūdikis gyvena nuolat kintančiomis aplinkybėmis. Vaikas ateina į pasaulį, nieko apie jį nežinodamas. Jam kiekvienas pojūtis yra neįsivaizduojamai stiprus.

Ryšio su vaiku kūrimas

Ryšys su vaiku kuriamas nuo pat pirmųjų dienų ir sudaro asmenybės formavimosi pamatą. Tai procesas, kurio metu mama ir kūdikis mokosi suprasti vienas kitą, atliepti vienas kito poreikius ir jausmus.

1. Priglauskite ir myluokite. Kūdikiai jaučiasi saugūs, kai po gimimo bent dvi valandas glaudžiami prie mamos ar tėčio odos. Toks glaudus odos kontaktas suteikia naujagimiui ramybės jausmą, mažina stresą ir skatina natūralų žindymą. Nepamirškite nuolat apkabinti, myluoti ir glostyti mažylį - švelnūs prisilietimai formuoja patikimą saugumo jausmą, kuris taps pagrindu emociniam vystymuisi.
2. Aktyviai bendraukite. Nors naujagimiai pirmosiomis savaitėmis daug miega, būtina naudotis jų būdravimo akimirkomis bendrauti: kalbinti, šypsotis, žvelgti į akis. Kūdikiai aiškiai mato 20-30 cm atstumu - puiki proga palaikyti akių kontaktą ir kalbinti švelniu balsu. Kalbėkite paprastai, sakykite, kaip jo laukėte, kaip mylite - žodžių prasmė čia mažiau svarbi nei balso tonas ir emocija.
3. Nešiokite ant rankų. Šiuolaikiniai tyrimai aiškiai rodo, kad kūdikio paėmimas ant rankų vos tik jis pravirksta - būtinas saugaus prieraišumo elementas. Kūdikis neverkia be priežasties; jam reikalingas jūsų dėmesys, buvimas šalia. Dažnai nešiojamas kūdikis lengviau nusiramina ir pasitiki pasauliu, jaučiasi saugus ir mylimas. Taip pat rekomenduojamas „oda prie odos” kontaktas - šiltoje aplinkoje (apie 27 °C) guldykite mažylį ant savo nuogos krūtinės, taip skatindami artumo jausmą.
4. Masažuokite ir švelniai lieskite. Reguliarus švelnus masažas labai naudingas kūdikio emociniam ir fiziniam vystymuisi. Prisilietimai skatina nervų sistemos vystymąsi, gerina kūdikio emocinę būseną. Lengvai paglostykite mažylio galvytę, krūtinę, nugarą. Supkite ir liūliuokite, nes tokie judesiai primena kūdikiui buvimą mamos pilvelyje ir padeda vystytis neuronų jungtims smegenyse.
5. Maitinkite kuo intymiau ir natūraliau. Žindymas sustiprina emocinį ryšį tarp mamos ir kūdikio. Žindymo metu rekomenduojama vengti televizoriaus, telefonų ir kitų trikdžių. Jei natūraliai maitinti negalite, ir maitinant mišinuku stenkitės sukurti intymią aplinką - žiūrėkite į kūdikį, švelniai kalbėkite, pasakykite, kad jį mylite.
6. Žaiskite nuo pirmųjų dienų. Žaidimas - tai ne tik maloni veikla, bet ir esminė kūdikio raidos dalis. Žaiskite nuo pirmojo mėnesio, pradedant nuo trumpų 10-15 minučių žaidimų. Žaidimai turi būti paprasti, pritaikyti pagal amžių. Atidžiai stebėkite kūdikio reakcijas - jei pastebite, kad jis pavargo ar praranda susidomėjimą, leiskite jam pailsėti. Žaidimo metu stiprinamas emocinis ryšys ir gerinama pažintinė raida.

Bendraudami mama ir vaikas abu semiasi žinių vienas apie kitą. Mama, rūpindamasi kūdikiu, jaučia malonumą. Ji sugeba įsivaizduoti save kūdikio vietoje ir suprasti, ką šis išgyvena. Jokios knyginės taisyklės negali pakeisti šio motiniško jausmo. Dėl jo motina sugeba kartais beveik idealiai prisitaikyti prie vaiko poreikių.

Kas atsitinka, kai emocinis ryšys su kūdikiu stiprus?

Emocinio ryšio kūrimas su mažyliu - tai nuoseklus, kantrybės ir meilės reikalaujantis procesas, suteikiantis tiek vaikui, tiek tėvams daug teigiamų emocijų ir ilgalaikės naudos.

• Vaikas labiau domisi aplinka. Tyrimai rodo, kad emocinis ryšys skatina vaiko norą tyrinėti pasaulį, domėtis aplinka, daugiau guguoti ir bendrauti. Nustatyta, kad kūdikiai, su kuriais nuolat bendraujama, daugiau dėmesio skiria juos supančiai aplinkai, domisi netoliese esančiais žaisliukais ir kitais daiktatis, tris kartus daugiau guguoja.
• Spartėja fizinė raida. Mamos palaikymas ir padrąsinimas motyvuoja mažylį aktyviai judėti ir atrasti naujus fizinius gebėjimus (siekti, verstis, ropoti). Naujovių pažinimas skatina judėti: siekti, verstis, šliaužti, ropoti, sėsti. Mamos padrąsinimas sukuria mažyliui saugią aplinką ir leidžia ramiai tobulinti įgūdžius.
• Formuojasi pozityvūs bendravimo įgūdžiai. Vaikas, kuris gauna pakankamai tėvų dėmesio, jaučia saugumą ir meilę, lengviau užmezga kontaktus su kitais žmonėmis, auga pasitikintis savimi ir aplinka.

Žindymas: nauda, mitai ir iššūkiai

Žindymas yra vienas ypatingiausių laikotarpių tiek mamos, tiek vaiko gyvenime. Psichologinis pasiruošimas, teigiamos mamos mintys, tikėjimas, kad žindymas bus sklandus, o motinos pieno kūdikiui užteks tiek kiek reikės ir tiek kiek mažylis/ė norės, yra labai svarbu.

Motinos pienas yra tai, ką vaikas turėtų valgyti ir vienintelis kūdikiui tinkamas maistas iki pusės metų. Jis labiausiai atitinka vaiko poreikius. Motinos pienas yra idealus maistas kūdikiui. Tik jame yra reikiamas kiekis vaikui būtinų medžiagų, vitaminų ir mikroelementų. Su motinos pienu mažylis įgyja imunitetą nuo daugelio ligų, jis mažiau kenčia nuo alergijos ir infekcijų. Žindomi vaikai rečiau patiria skrandžio ir žarnyno sutrikimus. Maitinant krūtimi užmezgamas stiprus emocinis ryšys, kuris vėliau išsivystys į darnius tarpusavio santykius su vaiku. Atkuriamas gimdymo metu nutrauktas motinos ir vaiko psichologinis ryšys, stiprinamas naujagimio imunitetas, saugoma nuo ligų. Todėl maitinti krūtimi reikėtų pradėti kuo anksčiau: jau tada, kai krūtyse pradeda gamintis priešpienis - geltonas vandeningas skystis, kuriame gausu vaikui augti būtinų antikūnų ir maisto medžiagų.

Žindymo mitai ir realybė

Vienas dažnesnių mitų, kad kūdikį maitinančiai mamai nevalia jaudintis, neva tai ne tik atsilieps emocinei vaiko sveikatai, bet ir motinos pieno gamybai. O tai jau reikštų, kad mama neužtikrins maisto šaltinio. „Mama jaudinasi, nes pagimdžius vaikelį, o juo labiau pirmąjį, yra normalu jaudintis. Ir kai jai sakoma nesijaudinti, ji dar labiau jaudinasi dėl to, kad jaudinasi. Kiek tai turi įtakos pieno gamybai? Veikiausiai nedaug. Na, nebent tai išskirtinai didelis stresas, artimojo netektis, stiprus emocinis krūvis. Tai gali turėti įtakos lakinam oksitocino išsiskyrimui, tačiau jokiu būdu nereiškia, kad dėl streso mamai baigsis pienas ir jo daugiau nebus“, - mitą paneigia žindymo konsultantė Rima Kurtinaitienė. Pasak jos, svarbiausia yra žindymą tęsti, stebėti, ar vaikas yra pavalgęs, ar pakankamai šlapinasi ir tuštinasi, ar priauga svorio.

Žindymo „artumas“ yra tai, ką brangina ir motinos, ir kūdikiai. Vienas geriausių žindymo aspektų yra kūdikio užmigdymo lengvumas; tačiau motinoms taip pat yra liepiama neleisti kūdikiui užmigti prie krūties, kad jam krūtis nepasidarytų „reikalinga“ užmigti. Užmigimas žindant yra matomas kaip „miego problemų“ preliudija. Tarp kitko, kūdikio / vaiko žindymas miegui nesukelia dantų karieso - dėl skirtumo tarp to, kaip vyksta maitinimas iš buteliuko ir žindymas. Manymas, kad žindymas tėra pieno pristatymo būdas, lemia kitus klaidingus sveikatos sistemos darbuotojų patarimus. Tėvams dažnai yra liepiama ignoruoti emocinius ir kitus žindymo aspektus sakant, kad kūdikiui jų nereikia, kai „patarėjas“ visiškai nenutuokia, jog jie gali būti net svarbesni nei „maisto“ aspektas vyresnių vaikų poreikiuose. Iš tiesų, krūties teikiamas saugumas sąlygoja daug didesnį vaiko ir suaugusiojo savarankiškumą.

Iššūkiai ir visuomenės spaudimas

Nors Lietuvoje turime prabangiai ilgas vaiko priežiūros atostogas ir atrodo, kad maitinti krūtimi galime kiek panorėjusios, ilgiau nei metus tą darančių yra mažuma. Nesenai buvo paskelbtas tyrimas apie žindymo trukmę ir paaiškėjo, jog Lietuvoje nuo šešių iki dvylikos mėnesių laikotarpiu labai daug mamų nustoja žindyti vaikus. O žindymo tęsimas antrais ar trečiais gyvenimo metais yra gana retas atvejis. Tą renkasi apie dešimt procentų mamų, nors motinystės atostogos tikrai ilgos.

Tačiau, tiek psichologė Milda Kukulskienė, tiek žindymo specialistė Rima Kurtinaitienė mano, jog žindant vaikus ilgiau nei metus, mamos neretai susiduria su visuomenės spaudimu. „Moterys dažnai palaiko vaiko žindymą tiek, kiek pačios savo vaikus žindė. O Lietuvoje mes turime trumpo žindymo kultūrą, kai močiutės, mamos anksti išeidavo į darbus.“

Deja, maitinimas krūtimi dažnai iš pradžių nebūna sklandus. Pavyzdžiui, vaikas gali atsisakyti žįsti. Taip gali nutikti dėl nepatogios padėties ar prastos savijautos. Viena iš opiausių nūdienos problemų - nepakankamas pieno kiekis. Jeigu taip atsitiko, bandykite vaiką glausti iš pradžių prie vienos, po to prie kitos krūties, būtinai nutraukite krūtyse likusį pieną, gerkite daug skysčių ir prieš maitinimą stenkitės atsipalaiduoti. Vienas iš nemalonių maitinimo momentų - skausmingi ir įtrūkę speneliai. Speneliai sutrūkinėja, jeigu nėštumo metu pieno liaukos nepakankamai pasirengė žindymui, įtakos turi netaisyklinga maitinimo technika, vitaminų trūkumas, organizmo nusilpimas. Tai gali būti ir netinkamos krūtinės priežiūros maitinimo metu pasekmė. Spenelių įtrūkimai ir įbrėžimai yra labai skausmingi. Jeigu speneliai smarkiai sutrūkinėjo, greičiausiai, kol jie apgis, maitinti krūtimi negalėsite.

„Būna situacijų, kai mamos pienas nepatenkina vaiko poreikių ir medikai nustato, kad jam trūksta svorio, jis nepavalgo pakankamai, tą reikia spręsti. Viena didžiausių problemų, kuomet pradėjus maitinti mišiniu nutraukiamas maitinimas krūtimi ir nebesigilinama, kodėl to mamos pieno trūkumas apskritai atsirado. Žindymo specialistė ragina gilintis - galbūt vaikas blogai žinda, gal silpnas ar prastai apžioja krūtį, gal prisegtas liežuvio pasaitėlis. O galbūt tai kokios nors mamos sveikatos problemos - tarkime, skydliaukės veiklos sulėtėjimas, kuris reguliuojamas hormoniniais vaistais.“

Mamos emocinė būklė ir pagalba

Gimdymo laikotarpis yra didelis iššūkis moters organizmui ir psichikai. Po gimdymo mama patiria didelius hormoninius pokyčius, nuovargį, nerimą ir kitus emocinius iššūkius. Svarbu suprasti, kas yra svarbu mamos emocinei būklei po gimdymo:

• Netrikdomas laikas po gimdymo: Pirmosiomis valandomis po gimdymo mama kuria ryšį su vaiku. Svarbu, kad tuomet jų niekas netrikdytų - šis laikas itin svarbus ir gali lemti vėlesnę moters savijautą.
• Žindymas: Jo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti teigiamų emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau odos prie odos kontakto.
• Adekvatūs lūkesčiai sau: Motinystė yra didelis gyvenimo virsmas: moteris mezga ryšį su vaiku, iš naujo susidėlioja gyvenimo ritmą, mokosi atlikti naują vaidmenį - mamos. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius kylančius jausmus ir pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug.
• Gebėjimas pasirūpinti savimi: Miegas, maistas, judėjimas - šie paprasti dalykai labai veikia mūsų emocijas ir bendrą savijautą. Gimus vaikeliui, ne visada yra galimybių rūpintis ir vaikeliu, ir savimi arba tai sunkiai pavyksta suderinti. Tačiau labai svarbu į tai atkreipti dėmesį, prašyti pagalbos, ieškoti būdų, kaip jaustis geriau.
• Lėtas grįžimas į gyvenimą: Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį geriausia niekur neskubant, visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai mažina tikimybę išsivystyti moters depresijai po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
• Laikas sau: Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad kai kada mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Priimti ir patenkinti šį poreikį mamai svarbu, kad išvengtų pykčio priepuolių ir kaltės jausmo.
• Socialiniai ryšiai: Tyrimai rodo, kad norint gerai jaustis, itin svarbu turėti artimų socialinių ryšių su kitomis moterimis, ypač jei jos taip pat turi vaikų - būti kartu, dalytis savo patirtimi.
• Santykiai su partneriu: Moters nesaugumą tapus mama neretai sustiprina ir santykių krizė gimus vaikui. Tyrimai rodo, jog didesnė dalis porų išgyvena santykių pokyčių, moterų gebėjimas susitvarkyti su emociniais iššūkiais poroje smarkiai sumažėja. Vyro įsitraukimas teigiamai veikia mamos emocinę gerovę po gimdymo.

Tapus mama, svarbu nepamiršti apie savo pačios poreikius. Mama, kuri rūpinasi savimi, gali geriau pasirūpinti ir savo vaiku. Raskite laiko sau: Skirkite laiko savo pomėgiams, poilsiui ir bendravimui su draugais. Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos iš partnerio, šeimos narių ar draugų. Rūpinkitės savo sveikata: Laikykitės sveikos mitybos, mankštinkitės ir miegokite pakankamai. Atsipalaiduokite: Išmokite atsipalaiduoti ir valdyti stresą.

Galimi sunkumai ir kaip juos išspręsti

Po gimdymo mama gali susidurti su įvairiais sunkumais, tokiais kaip:

• Melancholija po gimdymo: Po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų.
• Pogimdyminė depresija: Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų.
• Nerimo sutrikimai: Intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai.
• Potrauminio streso sutrikimas: Išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties.

Svarbu atpažinti šiuos sunkumus ir kreiptis pagalbos į specialistus.

Pagalbos šaltiniai mamoms ir šeimoms

Jei jaučiate, kad jums sunku susidoroti su motinystės iššūkiais, kreipkitės pagalbos į specialistus. Yra daug organizacijų ir specialistų, kurie gali jums padėti:

Ryšys tarp maitinimo būdo ir vaiko prieraišumo

Vaikelio laukimas būsimai mamai neretai sukelia daugybę klausimų, nežinomybės. Vienas jų yra apie tai, kokia aš būsiu mama, ką reikia daryti, kad mano ir vaiko ryšys būtų stiprus bei užauginčiau saugiai besijaučiančią ir pasitikinčią savimi bei pasauliu asmenybę. Būsima mama ypač daug išgirsta ir apie žindymo naudą: kaip tai svarbu sveikam vaiko vystymuisi ir kokią didžiulę įtaką žindymas daro saugiam ryšiui tarp vaiko ir mamos. Tačiau ar motinos ir vaiko ryšys tikrai gali nukentėti priklausomai nuo to, kaip bus maitinamas: iš buteliuko ar iš krūties?

Ieškant atsakymų į šį klausimą, atliktas longitudinis tyrimas, kuriame buvo keliamos hipotezės apie maitinimo būdo sąsajas su motinos ir kūdikio ryšiu bei santykiais. Naudojant 570 motinos ir kūdikio porų tyrimo duomenis, ryšys tarp motinos ir kūdikio bei jų santykių kokybė buvo matuojami du kartus: po keturių ir po dvylikos mėnesių. Gauti rezultatai po keturių mėnesių parodė, kad žindančių mamų ryšys su vaikais yra stipresnis nei maitinančių iš buteliuko. Tačiau duomenys, gauti po 12 mėnesių, jau neparodė skirtumo tarp žindančių ir maitinančių iš buteliuko mamų ryšio su savo vaikais. Tai reiškia, kad, jei ankstyvas žindymas daro įtaką ryšiui, tai yra trumpalaikis dalykas. Šis tyrimas neatmeta galimybės, kad ryšys gali atsirasti žindymo kontekste. Tačiau tai rodo, kad ir maitinančios iš buteliuko motinos gali sukurti ryšį su savo kūdikiais. Teiginiai, kad žindančios diados būtinai turi geresnius tarpusavio santykius, yra nepagrįsti. Iš buteliukų maitinančios motinos gali suteikti pakankamai gerą priežiūrą, kad išlaikytų kokybiškus motinos ir vaiko santykius.

Harlow eksperimentas ir prieraišumo esmė

Lūžis raidos psichologijoje, tiriančioje mechanizmus, sudarančių ryšio tarp kūdikio ir jo motinos, arba, žiūrint plačiau, jo globėjo, kūrimo pamatą, suvokimą, įvyko jau daugiau nei prieš 60 metų. Jis buvo paremtas dr. Harry Harlow komandos tyrimų rezultatais. Tyrimas buvo atliktas su rezus faktorių turinčiomis beždžionėmis, kurios galėjo pasirinkti vieną iš dviejų „motinų“. Viena „motina“ buvo iš vielos pagamintas manekenas, o kita - medinis manekenas, padengtas puta ir malonia liesti medžiaga. Abi „motinos“ buvo šiltos (viduje buvo įstatyta šilumą skleidžianti lempa). Abi buvo tokio paties dydžio ir formos. Beždionės buvo suskirstytos į grupes, viena grupė gavo pieną iš vielinės „motinos“, o kita iš tekstilinės „motinos“. Paaiškėjo, kad abi grupės siekė kontakto su tekstiline „motina“ (beždionių grupė, gaudavusi maistą iš vielinės „motinos“, laiką, kuomet nesimaitino, labiau norėjo leisti su tekstiline „motina“). Be to, iškilus bet kokiam pavojui, abiejų grupių beždionės apsaugos ieškojo pas tekstilinę „motiną“. Eksperimento rezultatai taip pat parodė, kad beždionės, turėjusios tik vielinę „motiną“ ir negalėjusios rasti nusiraminimo prie tekstilinės „motinos“, pradėjo blogiau jaustis, turėjo problemų virškinant pieną, buvau labiau apatiškos nei kontrolinė grupė (gaunanti tokį patį kiekį tokio paties maisto), kuri galėjo apsikabinti tekstilinę „motiną“. Eksperimento išvados įrodo, kad ryšys tarp motinos ir vaiko užsimezga ne dėl krūties žindimo. Tai taip pat leido pakeisti psichoanalitinį požiūrį, teigiantį, kad žindymas, kaip maitinimo būdas, taip pat yra malonus vaikui ir, kad iš šio malonumo kyla meilės ryšys. Ryšys tarp kūdikio ir mamos nepriklauso nuo maitinimo būdo. Maitinimas numalšina alkį, o ryšys reiškia artumą, švelnumą, lietimą ir poreikių patenkinimą.

Prieraiši tėvystė ir saugus prieraišumas

Dažnai šalia viena kitos naudojamos sąvokos kaip prieraiši tėvystė ir saugus prieraišumas nėra pirmojo pasekmė. Vienas iš prieraišios tėvystės principų - žindymas yra nenuginčijamai naudingas, tačiau jis nėra tiesiogiai susijęs su saugiu prieraišumu, taip pat jis nėra lemiantis veiksnys vaiko ateities psichikos sveikatai ar vystymuisi. Paprasčiau sakant: nėra moksliškai įrodyta, kad prieraišios tėvystės filosofija yra susijusi su saugiu prieraišumu. O šis nesusipratimas - tai dažnas kaltės, nerimo ir tėvų nukreipimo netinkama linkme priežastis. Taip yra todėl, kad kai siejame prieraišios tėvystės principus su saugiu prieraišumu, pradeda atrodyti, kad neišpildžius kažkurio prieraišios tėvystės principo - negalimas saugaus ryšio su vaiku kūrimas. Taigi, tai nereiškia, kad jei mamai nepavyks žindyti - saugus prieraišumas neįmanomas. Lygiai taip pat nevertėtų savęs graužti mamoms, kurioms yra padaryta cezario operacija, ar kiti dalykai neatitinkantys prieraišios tėvystės principų.

Žindymas - vienas svarbiausių dalykų prieraišios tėvystės filosofijoje. Tačiau mechaniškas, nejautrus maitinimas krūtimi iš esmės gali prisidėti prie nesaugos prieraišumo formavimosi, o tuo tarpu šiltas, jautrus maitinimas iš buteliuko gali padėti sukurti saugų ryšį. Taigi ne maitinimo metodas yra svarbiausia, bet kokybiškas bendravimas reikalingas prieraišumo formavimuisi. Tai, kas svarbu prieraišumo formavimuisi, yra globėjo veiksmų derėjimas su jo psichologine būsena: ar jis jaučia stresą, ar yra ramus, ar yra atitolęs, ar įsitraukęs, ar jis skaito kūdikio siunčiamus signalus. O pernelyg glaudus ryšys tarp globėjo ir vaiko visur bei visada - gali būti nesaugaus prieraišumo ženklas.

Žindymas yra naudingas, tačiau ne visada ir visiems lengvai besigaunantis. Todėl skatinčiau mamas nenusiminti, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių krūtimi negalėjo maitinti savo kūdikių. Jūs turite visas galimybes prisidėti prie saugaus vaiko prieraišumo formavimosi. Tai, kad nežindote - nėra nuosprendis. Žindančios motinos kuria ypatingą ryšį su kūdikiais per patį žindymo veiksmą. Žindymas yra daug daugiau nei pienas, daugiau nei tiesiog kūdikio maitinimo būdas. Žindymas yra artimas fizinis ir emocinis ryšys tarp dviejų žmonių, kurie paprastai yra įsimylėję vienas kitą. Tai nereiškia, jog motinos, maitinančios savo vaikus iš buteliuko, nemyli jų. Tiesiog žindymo ryšys yra kitoks, ypatingas ir geras, geras kūdikiui ir motinai, geras vyresniam vaikui ir motinai.

Maitinimas iš buteliuko ir ryšio kūrimas

Ar maitindama savo kūdikį iš buteliuko jaučiate jam mažiau meilės? Ne, ar bent jau neturėtų taip būti. Pasirinkite į žindymo pozą panašią padėtį, galite laikyti kūdikį taip, kad jis liestųsi prie nuogos jūsų odos, leiskite jam klausytis jūsų širdies plakimo. Galima ir maitinant iš buteliuko vaiką dažniau glausti, nešioti, myluoti. Jei natūraliai maitinti negalite, ir maitinant mišinuku stenkitės sukurti intymią aplinką - žiūrėkite į kūdikį, švelniai kalbėkite, pasakykite, kad jį mylite.

Visuomenėje vyrauja nuostata, kad maitinimas iš buteliuko reiškia „valio, tėtis, senelė ar senelis irgi gali pamaitinti kūdikį - labai gerai, nes ir jie susikurs ryšį“. Nebūtinai turi taip būti. Tai jūsų pasirinkimas. Kai reikia ar norite, maitinkite kūdikį pati. Tačiau, kai tokio noro ar poreikio nejaučiate, paprašykite tai padaryti savo vyrą (partnerį) ar kitus šeimos narius.

A mama, kuri, išgirdusi savo mažylio verkšlenimą, atsikelia iš lovos, šypsodamasi pabučiuoja savo kūdikį, kalbina jį, dainuoja, žavisi kiekviena nauja jo mimika ruošdama jam pieno mišinį. O štai B mama, kuri išgirsta savo kūdikio verkšlenimą, atmerkia akis nuliūdusi, nes ji bloga motina, lėtai išslenka iš lovos, prieina prie kūdikio ir laiko jį verkdama dėl to, kad ji esanti tokia bloga mama, kad nė negali jo pamaitinti krūtimi. Nauja kūdikio grimasa lieka nepastebėta. Tuo tarpu kūdikio verkšlenimas tikriausiai perauga į verkimą. Jeigu B mamoje atpažįstate save, tuomet gana - laikas nustoti jaustis beviltiška. Nieko nepakeisite. Yra daug svarbesnių dalykų, kuriais privalote pasirūpinti. Neviltis, skausmas, beviltiškumo, nepasitenkinimo jausmas, neigimas ar pyktis yra įprastos, natūralios emocijos, kai išgyvename pokytį, kurį suprantame kaip nepageidaujamą ir nekontroliuojamą. Tačiau, įprasta ir natūralu dar nereiškia, kad galime visiškai pasiduoti šioms emocijoms.

Svarbu, ar žindote kūdikį, ar maitinate iš buteliuko, kad mylite ir glostote savo mažylį, kad esate šalia jo vos jam prireikus. Svarbi jūsų šypsena, meilūs žodžiai, glamonės ir švelnumas. Plauti, virinti ir sterilizuoti buteliukus ir žindukus gali pasirodyti nepatogu, tačiau visa tai yra labai svarbu kūdikio sveikatai. Tegul tik auga sveikas - tai didžiausias tėvų troškimas nuo tos akimirkos, kai kūdikis gimsta. Maitinti kūdikį iš buteliuko nesudėtinga, tačiau norint, kad maitinimas būtų saugus ir veiksmingas, reikia laikytis keleto taisyklių. Po kelių kartų teisingai maitinti pavyks savaime.

tags: #kudikio #maitinimas #tai #emocinis #rysys #su

• kūdikių atopinio dermatito gydymas
• intymi higiena po gimdymo su „Feminella Hyalosoft“
• Kūdikio vėmimas: kada sunerimti ir kaip elgtis?
• nemokami masažai kūdikiams
• kuriame gyvenime esate: metodai ir įžvalgos