Beveik kiekviena šeima, planuodama susilaukti palikuonių, spėlioja, kokia bus jo lytis. Vieni nori berniuko, kiti - mergaitės. Nors vaiko lytis iš esmės priklauso nuo atsitiktinio aplinkybių sutapimo, šiuolaikinės medicinos technologijos ir liaudiški būdai siūlo įvairių galimybių bandyti nuspėti arba net „užprogramuoti“ būsimo kūdikio lytį.
Lytis susiformuoja nuo pat pastojimo momento. Moters kiaušialąstėje yra viena lytinė X chromosoma, o vyro spermatozoide gali būti ir X, ir Y chromosomos. Jei kiaušialąstė apvaisinama X chromosoma, pasaulį išvysta mergaitė, jei Y - berniukas.
Šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia atskirti „vyriškus“ spermatozoidus nuo „moteriškų“ ir, dirbtinio apvaisinimo būdu apvaisinus tokiu „vienalyčiu“ spermatozoidu kiaušialąstę, tikėtis norimos lyties kūdikio. Tačiau ši technologija labai sudėtinga ir praktikoje beveik nenaudojama.
Neinvaziniai prenataliniai tyrimai (NIPT) laikomi saugiais, nes jiems atlikti pakanka paprasto nėščiosios veninio kraujo mėginio. Šie medicininiai tyrimai gali nustatyti skirtingus vaisiaus sutrikimus ir genetinių ligų tikimybę.
NIPT tyrimas pagrįstas laisvosios vaisiaus DNR analizės, atliekant viso genomo sekoskaitą (WGS, angl. whole genome sequencing). Laisvojoje DNR (cfDNA), kuri cirkuliuoja nėščiosios kraujyje, aptinkama ir vaisiaus(-ių) placentos(-ų) DNR frakcija (cffDNA). Nustatoma, kokia yra tikimybė, kad vaisius gali turėti tiriamų chromosominių ir genetinių anomalijų.
Mokslininkai atrado būdą nustatyti būsimo kūdikio lytį septintąją nėštumo savaitę atlikus kraujo tyrimą. Medikai moters kraujyje ieško vyriškosios chromosomos Y. Jei suras, vadinasi, gims berniukas. O jei vyriškosios chromosomos moters kraujyje nėra, gims mergaitė.
Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
Neinvazinius prenatalinius tyrimus (NIPT) iš nėščiosios kraujo ėminio galima atlikti nuo 10-ies nėštumo savaičių arba vėliau, kai besivystančiam vaisiui reikia atlikti tam tikrų genetinių būklių atrankinius tyrimus. Jį galima atlikti nuo 8-10 nėštumo savaitės (priklausomai nuo konkretaus atvejo, medikai gali rekomenduoti palaukti iki 11-12 savaitės).
NIPT tyrimų patikimumas yra labai aukštas. NIPT yra jautriausias iš visų neinvazinių prenatalinių tyrimų - jo jautrumas viršija net 99 %, o klaidingai teigiamų rezultatų rodiklis neviršija 0,01 %. Mūsų paimami nėščiosios veninio kraujo mėginiai yra tiriami naujausias technologijas naudojančiose Europos laboratorijose, todėl Jums tikrai nereikia jaudintis dėl to, kad NIPT tyrimo rezultatai gali būti netikslūs ar klaidinantys.
Besilaukiančioms pacientėms prieinami neinvaziniai prenataliniai tyrimai skiriasi vienas nuo kito savo jautrumu, tikslumu, atlikimo būdu, aptinkamų vaisiaus defektų diapazonu ir tyrimo rezultatų gavimo trukme. Bazinis NIPT tyrimas: apimantis dažniausias trisomijas ir vaisiaus lytį. Išplėstinis tyrimas: nustatantis ne tik trisomijas ir lytinių chromosomų anomalijas, bet ir dažniausias mikrodelecijas. VERACITY: tai naujos kartos neinvazinis prenatalinis testas (NIPT) 21, 18, 13 chromosomų trisomijoms, tam tikroms mikrodelecijoms (DiGeorge, 1p36 delecijos, Smith-Magenis, Wolf Hirschhorn) ir pageidaujant - X, Y chromosomų aneuploidijoms bei vaisiaus lyčiai nustatyti. VERAGENE: vienintelis neinvazinis prenatalinis testas (NIPT), kuris vienu metu gali aptikti 21, 18, 13 chromosomos trisomijas, X ir Y chromosomų aneuploidijas, mikrodelecijas ir vieno atskiro geno pakitimo ligas. Tyrimas padeda nustatyti net 100 sunkių paveldimų genetinių ligų.
Specialistai nurodo, kad kiekviena nėščioji turėtų atlikti prenatalinius tyrimus, tačiau kai kuriais atvejais NIPT tyrimai yra ypač rekomenduojami. Genetinis vaisiaus tyrimas rekomenduojamas ir toms poroms, kuriose buvo mažiausiai du persileidimai. Jie nėštumo metu atliekami, jei vieno iš būsimų tėvelių šeimoje yra paveldimų genetinių ligų, taip pat jei būsimuosius tėvelius sieja giminystės ryšys. Svarbu įvertinti, ar yra medicininės indikacijos: vyresnis amžius, ultragarsinio ar PRISCA tyrimo pakitimai.
Laukiantis vieno vaisiaus, NIPT tyrimu nustatoma, gims mergaitė ar berniukas. Laukiantis dvynių, tyrimu nustatomas lytinės chromosomos faktas (X arba Y chromosoma).
Vaisiaus DNR nustatymas motinos kraujyje suteikia saugią ir neinvazinę galimybę nustatyti vaisiaus lytį, nesukeliant jokio pavojaus nei nėščiajai, nei vaisiui. Šis tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, kurios arba kurių partneris turi padidėjusią riziką su lytimi susijusioms genetinėms ligoms, perduodamoms su lytinėmis chromosomomis. Tokiais atvejais vaisiaus lytis parodo tikimybę sirgti genetinėmis ligomis.
Genetinė medžiaga iš vaisiaus ląstelių yra aptinkama motinos kraujyje nuo 10+0 nėštumo savaitės (tyrimą rekomenduojama atlikti nuo 11 nėštumo savaitės). Tyrimas aptinka SRY geną, jei vaisius yra vyriškos lyties.
NIPT tyrimai, tokie kaip VeriSeqTM NIPT Solution v2, VERACITY ir VERAgene, yra in vitro diagnostikos tyrimai, naudojami kaip patikros tyrimas siekiant aptikti vaisiaus viso genomo genetines anomalijas tiriant motinos periferinio visos sudėties kraujo mėginius, paimtus iš nėščiųjų, kai vaisiaus gestacinis amžius siekia ne mažiau nei 10 savaičių. VERAGENE - vienintelis neinvazinis prenatalinis testas (NIPT), kuris vienu metu gali aptikti 21, 18, 13 chromosomos trisomijas, X ir Y chromosomų aneuploidijas, mikrodelecijas ir vieno atskiro geno pakitimo ligas. Tyrimas padeda nustatyti net 100 sunkių paveldimų genetinių ligų.
NIPT tyrimas pagrįstas laisvosios vaisiaus DNR analize, atliekant viso genomo sekoskaitą (WGS, angl. whole genome sequencing). Laisvojoje DNR (cfDNA), kuri cirkuliuoja nėščiosios kraujyje, aptinkama ir vaisiaus(-ių) placentos(-ų) DNR frakcija (cffDNA). Nustatoma, kokia yra tikimybė, kad vaisius gali turėti tiriamų chromosominių ir genetinių anomalijų.

Gimsiančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t. y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja. Vaiko lyties nustatymo tikslumą ultragarsu gali paveikti keli veiksniai, tokių kaip vaisiaus padėtis įsčiose, nėščiosios kūno sudėjimas, vaisiaus judrumas ir kt. Nepaisant modernių diagnostikos metodų, vis dar yra tam tikra tikimybė, kad vaiko lytis gali būti nustatyta neteisingai.
Gimusio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma tarp 12 ir 20 nėštumo savaičių, tai yra per antrą ar trečią echoskopiją (ultragarsą), žinoma, tuo atveju, jei kūdikis negulėtų. Šiuo laikotarpiu jau galima pamatyti vaisiaus lytinius organus, kurie išsivysto apie 11 savaičių.

Genetiniai tyrimai, tokie kaip choriono gaurelių biopsija (atliekama nuo 11 nėštumo savaitės) ir amniocentezė (atliekama 14-18 nėštumo savaitę), taip pat gali nustatyti vaisiaus lytį, tačiau jie įprastai atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų rizika.
Ankstyviausia lytis gali būti nustatyta prenataliniu genetiniu tyrimu. Neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT). Tai galima daryti 8-10 nėštumo savaičių (priklausomai nuo situacijos, gydytojas gali rekomenduoti palaukti iki 11-12 savaičių). Dėl etinių priežasčių kai kuriose šalyse (pvz., Šveicarijoje) NIPT lyties testas galimas tik 12 nėštumo savaitę. Invazinius genetinius tyrimus galima atlikti nuo 11 nėštumo savaitės. Ankstyvas lyties nustatymas genetiniais tyrimais nėra dažna praktika ne tik dėl etinių priežasčių, tačiau ir dėl rizikų bei tokių tyrimų kainos: saugiausias, motinai ir vaisiui nekenkiantis neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT) yra brangus, o atliekant kitus, invazinius genetinius yra 1-2% persileidimo rizika.
Genetiniai tyrimai lyčiai nustatyti įprastai yra atliekami, jeigu egzistuoja su lytimi susijusių genetinių ligų (hemofilija, Diušeno raumenų distrofija, ichtiozė ir kt.) rizika.
Liaudyje nuo senų senovės egzistuoja spėjimai, pagal kuriuos būdavo nustatoma, kas gims šeimoje: berniukas ar mergaitė. Nors šie metodai nėra moksliškai patvirtinti, jie vis dar populiarūs.
Pirmasis toks būdas buvo aprašytas dar senovės Kinijoje. Kinijos žiniuoniai manė, kad būsimojo kūdikio lytis priklauso nuo to, kokį mėnesį ir kokio amžiaus būdama moteris pastoja. Pavyzdžiui, 25 metų moteriai, pastojusiai rudens ir žiemos mėnesiais, didesnė tikimybė pagimdyti berniuką, o apvaisintai pavasarį - mergaitę. 24 metų moteriai - viskas atvirkščiai. Tuo metu net buvo sudarytos specialios lentelės, nurodančios sėkmingus pastojimo mėnesius atsižvelgiant į moters amžių. Specialistų vertinimu, stebėjimai, atlikti prieš tūkstančius metų, iš dalies atitinka tiesą. Laikantis patarimų, suformuluotų dar Senovės Kinijoje, iš tiesų padidėja tikimybė pagimdyti pageidaujamos lyties kūdikį, nors prognozės tikslumas neviršija 60 procentų.
Praėjus keliems amžiams kūdikio lyties planavimu susirūpino ir japonai. Tekančios saulės šalies gyventojai apie tai, ar gims sūnus, ar duktė, spręsdavo pagal tėvų gimimo mėnesius ir mėnesį, kada moteris pastojo. Pavyzdžiui, jei būsimojo kūdikio ir motina, ir tėvas gimę lapkričio mėnesį, tai vasarą pradėtas kūdikis bus berniukas, o liepą - mergaitė. Jei motina gimė sausio mėnesį, o tėvas liepą, norint berniuko geriausia pastoti sausį, o mergaitės - birželį. Tiesa, tokių prognozių tikslumas taip pat nedidelis - 55-58 procentai.
Europos šalyse gydytojai prognozuodavo kūdikio lytį remdamiesi „kraujo atsinaujinimo“ teorija. Pagal šią teoriją, vyro organizme kraujas atsinaujina kas ketverius, o moters - kas trejus metus. Kurio kraujas „jaunesnis“ pradedant gyvybę, tokia ir bus kūdikio lytis. Norint pasinaudoti šiuo metodu reikia vyro ir moters amžių padalinti atitinkamai iš keturių ir trijų, o po to sulyginti liekaną. Kurio liekana mažesnė, to kraujas jaunesnis.
Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad europiečiams nėra ko lygintis su rytiečių tikslumu. „Kraujo atsinaujinimo“ metodo patikimumas - vos 51-52 procentai. Ir tai nenuostabu, mat įrodyta, kad kraujo ląstelės tegyvena ilgiausiai 3-4 mėnesius.
Gydytojai mėgino prognozuoti vaiko lytį remdamiesi „kraujo atsinaujinimo“ teorija. Pagal šią teoriją, vyro organizme kraujas pasikeičia, atsinaujina kas 4 metai, o moters organizme - kas 3 metai. Vaiko lytis bus tokia pati, kaip ir to, kurio kraujas buvo „jaunesnis“ apvaisinimo metu. Kad pasinaudotų šiuo metodu, pora turėtų padalinti savo amžių: vyro amžių (apvaisinimo metu) dalinti po keturis metus, o moters amžių - po tris, po to sulyginti likučius. Kieno likutis bus mažesnis - to kraujas jaunesnis. Deja, šiuolaikiniai tyrimų rezultatai parodė, kad europiečiams nepavyko pasiekti senovės rytiečių išminčių rezultatų tikslumo. „Atsinaujinančio kraujo“ metodo prognozės buvo teisingos 51-52 proc. Tai yra, jo efektyvumas tėra 1-2 proc.

Jau mūsų laikais paplito dar du kūdikio lyties planavimo būdai. Pirmasis paremtas skaičiuojant dienas, kada moters organizme įvyksta ovuliacija. Žinoma, kad spermatozoidai, turintys moteriškąją X chromosomą, juda kur kas aktyviau. Jei lytinis aktas atliekamas ovuliacijos dieną, į kiaušialąstę pirmieji patenka vyriškieji spermatozoidai ir po devynių mėnesių pasaulį išvysta berniukas. Jei santykiaujama likus 1-2 paroms iki ovuliacijos, tai kol subręsta kiaušialąstė, vyriškieji spermatozoidai žūsta ir išsivysto mergaitė. Šis metodas tikslus 58-63 procentais.
Antrasis lyties planavimo metodas siūlo susilaikyti nuo lytinio akto, jei norima, kad gimtų mergaitė, ir mylėtis kuo dažniau, jei norima berniuko. Manoma, kad ilgai susilaikius vyro organizme išsiskiria ypatingi antikūnai, aktyvuojantys spermatozoidus, turinčius Y chromosomas. Todėl po susilaikymo didesnė tikimybė susilaukti dukters ir atvirkščiai. Naudojantis tokiu lyties planavimo metodu gandras užsakymus įvykdo 65-70 procentų. Tiesa, porai, norinčiai mergaitės, nelengva, mat susilaikymo periodas turi tęstis ne trumpiau kaip pusantro mėnesio. Viską gali sugadinti net keli bučiniai. Taigi besinaudojant "liaudiškomis", t. y. nereikalaujančiomis specialių medicininių procedūrų, priemonėmis sėkmės tikimybė neviršija 10-15 procentų.
Be jau minėtų metodų, liaudyje sklando daug prietarų, kaip pagal įvairius požymius atspėti vaiko lytį jam dar negimus:
Tyrimų priešininkai įspėja, kad ankstyvoje nėštumo stadijoje kūdikio lytį sužinojusi moteris, jeigu jai ta lytis nepatiks, gali nuspręsti atsikratyti dar negimusio vaikelio. Kai kuriose kultūrose moterys jaučia spaudimą pagimdyti berniuką ir taip tęsti giminę.
Žinoti būsimo vaikučio lytį ar nežinoti, sprendžia būsimi tėvai. Vieni iš karto prašo gydytojo echoskopijos metu atskleisti, kas pilvelyje gyvena, kiti nori, kad tai būtų paslaptis ir lyties žinoti nenori.
Šiandien, kai kiekvienai nėščiajai atliekamas ultragarso tyrimas, ši galimybė yra įmanoma, tiesa, pasitaiko atvejų, kad medikai suklysta spėdami vaiko lytį ir vėliau teisinasi tuo, jog „ultragarsas tėra šešėlių mokslas“.
tags: #kudikio #lytis #pagal #kraujo #atsinaujinima