Kūdikio galvytės sveikata: nuo formos iki raidos ir saugumo

Kūdikio galvytė - tai ne popieriaus lapas, o sudėtinga ir sparčiai besivystanti kūno dalis, kurios sveikata yra itin svarbi. Nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, todėl tinkama priežiūra ir atidumas gali padėti išvengti galimų problemų. Tėvai turi būti budrūs, o kūdikis - saugus.

Plokščios galvytės sindromas ir jo prevencija

Kas yra plokščios galvytės sindromas?

Kūdikio galvytę sudaro plokštelės, kurios, palyginus su suaugusiais, yra dar minkštos, nesuaugusios ir šiek tiek paslankios. Kūdikio galva lyginant su visu kūnu yra pakankamai didelė ir jei jos vaikas ilgesnį laiką nejudina, susidaro spaudimas ir gali atsirasti kaukolės skliauto deformacija. Dažnai tėvai nerimauja, ar nereikėtų susirūpinti, jei pasikeitė kūdikio galvos forma. „Atrodo, kad jis ją nugulėjo. Ar gali taip būti ir kodėl vieniems yra, kitiems ne“, - klausia moteris.

Dėl galvos laikymo vienoje pozicijoje atsiradusi kaukolės deformacija dažnai pastebima ir plika akimi - galvytė primena rombą, ausys dažniausiai praranda simetriją, viena būna aukščiau, kita žemiau, akys taip pat lieka ne vienoje vietoje. Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. Tačiau 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais.

Kūdikio priežiūros įrangos įtaka

Kūdikių priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Tačiau vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių.

Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Ypač šiuo atveju kenkia įvairūs gultukai, kėdutės, kuriuose kūdikiai praleidžia per daug laiko gulėdami vienoje pozicijoje, nejudindami patys galvos, pasukę ją į vieną pusę. Vaikų gydytojas, „Daktaro Rolando klinika“ įkūrėjas Rolandas Selvestravičius atsidūsta, kad kartais pernelyg didelis šių pagalbininkų naudojimas vaikams gali atnešti negrįžtamus pakitimus. Gydytojas R. Selvestravičius primena, kad tėvai kūdikį kasdien turėtų nešioti bent po valandą. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.

Prevencijos būdai

Subalansuotas spaudimas ir pozicijų keitimas

Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę (viršuje tai, ką reikėtų vartoti saikingai, apačioje daugiausiai vartotini dalykai). Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t.y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.

Štai keletas rekomendacijų, kaip užtikrinti subalansuotą spaudimą:

• Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę.
• Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t.y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų.
• Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu.
• Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
• Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.

Guldymas ant šonų

Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!

Guldymas ant pilvuko

Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).

Kūdikio nešiojimas

Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Labai svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t.y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis. Tam, kad taip neatsitiktų mažylį reikia nešioti daugiau nei valandą per dieną, keisti žindymo pozicijas, būtina guldyti ant pilvo, kad stiprėtų kaklo raumenys ir mažasis žmogus galėtų pats tą galvą sukioti, tada ji nesifiksuotų vienoje pozicijoje.

Kada kūdikiai pradeda tvirtai laikyti galvytę?

Vienas svarbiausių etapų savarankiškumo link - jo gebėjimas laikyti galvą. Kūdikio kaklo raumenys tvirtės palaipsniui, tačiau ir tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų jam greičiau pasiekti šį raidos etapą.

• 1-3 mėn. Maždaug 2 mėn. ant pilvo gulintis kūdikis kelias sekundes jau gali išlaikyti galvytę.
• 3 mėn. Daugeliui kūdikių 3 mėn. amžiaus jau pakankamai gerai laiko galvą.
• 6 mėn. Iki 6 mėn. kūdikiai jau turėtų tvirtai laikyti galvą.

Kaip padėti kūdikiui stiprinti kaklo raumenis?

• Guldymas ant pilvuko. Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis.
• Skatinkite kūdikį siekti pakabintų žaisliukų. Guldykite kūdikį ant nugaros, o virš jo pakabinkite žaislus, įdomius ar garsus skleidžiančius daiktus.
• Praktikuokite mini atsilenkimus. Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
• Nešiokite kūdikį stačiomis.

Kada verta susirūpinti?

Kiekvieno gimusio vaiko vystymosi (judesių) raida yra individuali. Susirūpinti reikėtų, jeigu 4-5 mėnesių kūdikis galvos nenulaiko tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyje. Kūdikio galvos neišlaikymas 4-5 mėnesį yra signalas kreiptis į gydytojus, nes gimusio kūdikio judesio vystymasis prasideda nuo galvos išlaikymo, vėliau tikslesnių judesių (galvos nukreipimo į norimą pusę). Dar vėliau atsiranda judesiai rankose, krūtinėje, juosmenyje ir kojose. Todėl stebint galvos silpną išlaikymą gali būti sulėtėję ir kiti stambiosios motorikos judesiai.

Kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ir kt. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Vėliau galvą laikyti gali pradėti ir kūdikiai, kurie daug laiko (kelias valandas per dieną ar ilgiau) praleidžia suvaržyti sūpynėse, gultukuose, kėdutėse ir pan. Kartais nutinka ir taip, kad gana tvirtai galvytę laiko jau 1-4 sav. naujagimiai. Kita priežastis - padidėjęs raumenų tonusas, ypač pečių ir nugaros. Tad gydytojas gali paskirti mankštų, masažų.

Ką daryti, jei kūdikis savarankiškai nelaiko/nekelia galvytės?

Esant šioms problemoms galima kreiptis į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą pas neurologą. Jeigu nutinka taip, kad neturite galimybės greitai patekti pas šį specialistą, rekomenduoju tuo pačiu metu susirasti profesionalų kineziterapeutą. Kol lauksite neurologo įvertinimo ir tolimesnių nurodymų, kineziterapeutas atsakys į visus rūpimus klausimus ir esant reikalui pradės stiprinančią programą. Apsilankymas pas kineziterapeutą būtinas tam, kad žinotumėte kaip atlikti pratimus padėsiančius kūdikiui. Mankštelės priklauso nuo kūdikio amžiaus ir jo stambiosios motorikos raidos išsivystymo.

Kūdikio galvos apimties matavimas ir smegenų raida

Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius. Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų.

Kaip ir kada matuojama kūdikio galvytė?

Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.

Vidutinės galvos apimtys ir jų reikšmė

Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc.

Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.

Smegenų augimo ypatumai

Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų. Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc. mažesnis). Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai.

Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau. Daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą. Mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.

Galvos traumos ir saugumas

Kūdikis - ne lėlytė, o gyvas žmogutis, kuris juda, kruta, muistosi ir nežinia kuriuo laiku gali apsiversti, išsprūsti iš glėbio ir nukristi ant žemės. Didžioji dalis galvos traumų nepažeidžia smegenų arba jas pažeidžia nesunkiai. Stiprių traumų pasitaiko rečiau, tačiau net ir lengvas galvos sumušimas nepageidautinas - nekaltas nukritimas nuo lovos gali baigtis kraujosruvomis smegenyse ir rimtomis pasekmėmis sveikatai. Kūdikių galvos smegenys gali būti greičiau sužalotos dar ir dėlto, kad kaulinis kaukolės audinys dar nevisavertis, nesukaulėjęs. O jei yra rachito požymių, net ir nedidelė trauma gali tapti lemtinga.

Saugios aplinkos kūrimas ir prevencija

Tėveliai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi, tinkamai naudoti jo priežiūrą palengvinančią techniką. Žinojimas, kad negalima mažylio palikti vieno ant vystymo stalo, besivartančio lovoje ar šliaužiojančio kambaryje, supratimas, kas gali nutikti, kaip sukurti saugią aplinką, gali apsaugoti nuo nelaimės. Reikėtų ne tik žinoti apie galimus pavojus, bet ir jausti savo vaiką ir galbūt net nuspėti jo galimus veiksmus, tačiau tai būna nelengva, ypač kai rūpi ne tik vaikučio priežiūra, bet ir įvairūs buities darbai. Kartais netikėtoje situacijoje mamos budrumas sumažėja, ir ji kūdikį palieka ten, kur jam gali būti nesaugu. Jau geriau jį palikti ant grindų patiesus antklodėlę nei ant lovos, kai staiga pradeda svilti, bėgti puodas ar kažkas skambina į duris. Paliktas ant grindų bent jau niekur nenukris.

Kūdikiai dažniausiai pradeda vartytis 3-4 gyvenimo mėnesį, tačiau nutinka, kad jie nukrenta dar nesulaukę tokio amžiaus, nes išsprūsta tėveliams iš rankų arba, mamai nusisukus paimti sauskelnių, bumbteli nuo skalbimo mašinos, kur buvo pervystomi. Žinoma, visiems visko gali pasitaikyti. Mama ar tėtis kartais pargriūva su vaiku ant rankų (užkliūva, susipina kojos ar pan.) ir nepasiseka išvengti nelaimės, tačiau kai kurie tėvai patys linkę rizikuoti: norėdami, kad kūdikis augtų sportiškas ir stiprus, su juo atlieka įvairius akrobatinius pratimus, ir ne visuomet saugius. Tėvai nepagalvoja, ar jų kūdikis nori būti visaip vartomas ir mėtomas. „Vaikas turi būti mankštinamas, tačiau be rizikos patirti traumą. Tokios traumos yra beprasmės, jų tikrai galima išvengti. Būna, kad atveža nuo lovos nukritusį naujagimį, nors jis tikrai dar nemoka vartytis“, - pasakoja vaikų neurologė.

Štai keletas patarimų, kaip užtikrinti saugumą su populiariomis priemonėmis:

• Lovytė. Kai jos dugnas nuleistas žemai, vaikučiui nieko nenutinka, net jei iškrenta. Todėl, kai kūdikis pradeda sėdėti ir yra jau gana stiprus atsistoti, lovytės dugną būtinai nuleiskite žemiau. Dviaukštė lova irgi kelia galvostraumos riziką.
• Nešiojamasis lopšys. Jis tikrai praverčia, kai su kūdikiu reikia vykti į polikliniką, parduotuvę ar pan. Užkeli ant vežimėlio ratų ir keliauji. Tačiau netaisyklingai prisegtas kūdikis gali išslysti ir iškristi. Tokių nutikimų pasitaiko retai, bet kartais jie būna labai skaudūs.
• Vežimėlis. Neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti, nes jis gali persisverti per atbrailą ir iškristi.
• Pirkinių vežimėlis. Šį vežimėlį geriausia būtų naudoti tik pagal paskirtį. Tačiau kiekvienas yra matęs, kaip parduotuvėje tėveliai kartu su prekėmis jame vežioja ir savo mažylį. Jis džiaugiasi pirkiniais, tėvai dairosi ir nemato, ką tuo metu daro mažylis.
• Maitinimo kėdutė. Nepamirškite mažylio prisegti.

Vaikas auga, pavojai - taip pat, tad tėveliams nėra kada atsikvėpti. Rizika mažyliui susižaloti ypač padidėja, kai vaikas sulaukia metukų, pradeda darytis savarankiškesnis ir smalsesnis. Lankantis darželį vaikutis pavojų irgi neišvengia. Atėjus pavasariui, triratuku ar dviratuku išrieda į kiemus ir gatves, rizikuoja nuvažiuoti nuo šaligatvio atbrailos ir pan. „Patarčiau kiekvieną kartą prieš einant į lauką pakalbėti su vaiku, kaip saugiai važinėtis, kad vairą suktų ten, kur nėra mašinų.“

Ką daryti, susitrenkus galvytę?

Galvytę susitrenkusį kūdikį patartina parodyti gydytojui. Tik nereikia manyti, kad gydytojo reikia tuoj pat ir kiekvienam bumbtelėjusiam. Jei nukritęs vaikutis patyrė lengvą galvos traumą, pirmiausia stenkitės jį nuraminti, paguosti ir paguldyti. Matote, kad tuoj iššoks gumbas, atsiras mėlynė? Uždėkite šaltą kompresą. Jei nurimęs mažylis toliau kaip niekur nieko žaidžia, juda, o sugebantis kalbėti niekuo nesiskundžia, jis turbūt patyrė tik lengvą traumą. Juk smegenis saugo kaukolės dėžutė, o skysčiai, supantys smegenis, leidžia joms amortizuotis, todėl kristi iš nedidelio aukščio nėra labai pavojinga.

Jei vaikas nestipriai susižalojo, ir norite pasitarti su gydytoju, tačiau poliklinika nedirba, važiuokite į ligoninės priėmimo skyrių. Ar į smegenis tikrai prikraujavo, pirmomis valandomis gydytojai negali pasakyti, nes požymiai kartais išryškėja po pusės ar net visos paros. Jei kūdikiui dar neužsivėręs momenėlis, dėl galimos kraujosruvos smegenyse tenka atlikti echoskopinį tyrimą, tačiau nedidelės kraujosruvos pro momenėlį echoskopu galima ir nepamatyti. Tokiais atvejais sprendžiama, ar nereikia atlikti galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo. Jei vaikutis mažas ir ramiai pagulėti negalės, jį gali reikėti trumpam primigdyti (skirti trumpą bendrąją nejautrą). Tam reikia mažylį guldyti į ligoninę. Magnetinio rezonanso tyrimas skubos tvarka po galvos traumos neatliekamas, nes galvos traumos diagnostikai nebūtinas. Vaikui, nestipriai susitrenkusiam galvytę, dažniausiai nereikia jokio specifinio gydymo.

Tėvai patys gali namie mažylį prižiūrėti ir stebėti, ar neatsiranda galvos smegenų traumos požymių. Todėl, jei vaikutis nevemia, geria skysčius ir jam stipriai neskauda galvytės, iš ligoninės priimamojo yra išleidžiamas namo. Jei po traumos skauda galvą, vaikas daug vemia arba yra kitokių požymių, jis turi būti stebimas ir gydomas ligoninėje, kol savijauta pagerės. Tėveliai dažniausiai nerimauja, ar galvos trauma atsilieps vaiko raidai ir sveikatai. Anot neurologės, jei vaikutis tik šiek tiek užsigavo galvytę ir nepatyrė galvos smegenų sutrenkimo, nebuvo praradęs sąmonės, žymesnių pasekmių jo sveikatai neturėtų būti. O žaizdelė galvoje neturėtų labai baiminti. Juk nė vienas vaikas neužaugo be gumbo.

tags: #kudikio #galvytes #sveikumo #nustatymas

• Auklėjimas be griežtos kontrolės: patarimai tėvams
• Meninės saviraiškos plėtojimas vaikams
• Julijos Žižės požiūris į kūrybą
• Deformuotos kūdikio galvytės priežastys
• Aspiratoriai ir irigatoriai