Kūdikio akių kraujavimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Raudona dėmelė ant akies baltymo gali sukelti nerimą, tačiau dažniausiai tai nėra pavojinga. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime kraujo akyje priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo būdus, kad galėtumėte geriau suprasti šią būklę ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.

Kas yra subkonjunktyvinis kraujavimas?

Subkonjunktyvinis kraujavimas, dažnai vadinamas trūkusia akies kraujagysle, įvyksta, kai viena iš smulkiųjų kraujagyslių, esančių po plonu akies apsauginiu sluoksniu (jungine), plyšta ir kraujas išsilieja ant baltosios akies dalies (skleros). Nors tai atrodo grėsmingai, ši būklė dažniausiai nesukelia skausmo ir yra nepavojinga. Kraujas akyje, taip pat žinomas kaip subkonjunktyvinis kraujavimas, atsiranda, kai kraujagyslės po jungine (plonu sluoksniu apie akį) plyšta, ir kraujas patenka į akies paviršių.

Subkonjunktyvinio kraujavimo simptomai

Pagrindinis simptomas yra ryškiai raudona dėmelė ant akies baltymo. Dėmė gali būti didelė, ypač jei vartojate kraują skystinančius vaistus, tokius kaip aspirinas ar varfarinas. Kiti simptomai gali būti:

• Pilnumo pojūtis akyje
• Pojūtis, tarsi akyje yra smėlio

Svarbu pažymėti, kad subkonjunktyvinis kraujavimas neturi įtakos regėjimui ir nesukelia skausmo. Tūkus akies kraujagyslei nejausite jokio skausmo ir tai neturės jokios įtakos Jūsų regėjimui. Išskyrus šį, nepatirsite jokių kitų subkonjunktyvinio kraujavimo simptomų. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pilnumo pojūtis akyje arba pojūtis tarsi į akį būtų patekę smėlio.

Subkonjunktyvinio kraujavimo priežastys

Akies kraujagyslės gali plyšti spontaniškai, ir ne visada įmanoma nustatyti tikslią priežastį. Kraujavimo priežastys gali būti įvairios:

• Įtampa: Kosulys, čiaudulys, sunkus daiktų kėlimas. Net stiprus čiaudėjimas ar kosėjimas gali pažeisti veido kraujagysles ir sukelti nedidelius pakraujavimus.
• Akių traumos: Net nedidelis akies sužalojimas gali sukelti kraujagyslės plyšimą. Akies trauma - tai viena iš dažniausių kraujavimo iš akių priežasčių.
• Akių operacijos: Kai kurios akių operacijos gali padidinti kraujavimo riziką.
• Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija gali susilpninti kraujagyslių sieneles ir padidinti plyšimo riziką. Staigūs kraujospūdžio šuoliai didina spaudimą smulkioms kapiliarų sienelėms.
• Kraują skystinantys vaistai: Aspirinas, varfarinas ir kiti kraują skystinantys vaistai gali padidinti kraujavimo riziką. Tai yra dažni medikamentai, kuriuos skiria kardiologai. Nuo jų gali kilti tiek dažni kraujavimai iš nosies, tiek savaiminės mėlynės ant kūno, tiek ir kraujavimas akyse.
• Kraujo krešėjimo sutrikimai: Hemofilija ir kitos kraujo krešėjimo problemos gali padidinti kraujavimo riziką.
• Diabetas: Diabetu sergantiems žmonėms dažnai vystosi kraujagyslių pažeidimai, todėl padidėja akių kraujosrūvų tikimybė. Cukraligė, kurios metu būna silpnos kraujagyslių sienelės.
• Akių infekcijos: Kai kurios akių infekcijos ar uždegimai gali padidinti kraujosrūvų riziką. Uždegiminės ligos, tokios kaip konjunktyvitas ar uveitas, gali sukelti kraujavimą akyje.
• Alkoholis, rūkymas, tam tikri vaistai: Silpnina kraujagyslių sieneles ir trikdo mikrocirkuliaciją akyse.

Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Aušra Povilauskienė sako, kad priežasčių, dėl kurių trūksta akies kraujagyslės, būna įvairių, tačiau dažniausios - kardiologinės: pernelyg aukštas arba kintantis kraujo spaudimas.

Subkonjunktyvinio kraujavimo diagnostika

Daugeliu atvejų subkonjunktyvinis kraujavimas diagnozuojamas apžiūrint akį. Tais atvejais, kai subkonjunktyvinis kraujavimas įvyko spontaniškai, diagnozavimas yra gana nesudėtingas, reikia tik patyrusio gydytojo. Jei kraujavimas įvyko spontaniškai ir neturėjote jokių traumų, paprastai nereikia jokių papildomų tyrimų. Tačiau jei patyrėte akių ar galvos traumą, arba jei kraujavimas kartojasi, gydytojas gali rekomenduoti išsamesnę apžiūrą, kad įsitikintų, jog nėra kitų sužalojimų ar sveikatos problemų.

Subkonjunktyvinio kraujavimo gydymas

Daugeliu atvejų subkonjunktyvinis kraujavimas praeina savaime per kelias savaites ir nereikalauja jokio specialaus gydymo. Daugeliu subkonjunktyvinio kraujavimo atvejų neprireikia jokio gydymo, nes, įprastai, jis praeina savaime po poros savaičių. Kraujosruva, nepriklausomai, ar ji didelė, ar maža, kaip ir mėlynė, dingsta savaime per 1 - 3 savaites be jokio papildomo gydymo. Jei jaučiate diskomfortą ar dirginimą, galite naudoti drėkinamuosius akių lašus. Jei jaučiate ar dirginimą ar pojūtį, tarsi akyse būtų pripilta smėlio, galite pavartoti drėkinamuosius akių lašus.

Jei kraujavimas atsirado dėl traumos, turėtumėte kreiptis į akių specialistą, kad jis įvertintų, ar nėra kitų sužalojimų. Jei trūkusi kraujagyslė atsirado dėl akies sužalojimo, turėtumėte kreiptis pas savo akių specialistą, kad įsitikintumėte, jog akyje nėra stipresnių sužalojimų. Jei kraujavimas kartojasi, apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kad jis ištirtų galimas priežastis, tokias kaip aukštas kraujospūdis ar kraujo krešėjimo sutrikimai. Jei subkonjunktyvinis kraujavimas vis kartojasi, turėtumėte apsilankyti pas savo bendrosios praktikos gydytoją, kad būtų nustatytos galimos šios būklės priežastys, tarp kurių gali būti aukštas kraujospūdis ar prastas kraujo krešėjimas.

Gydytojos teigimu, kraujosruvoms atsirandant dažnai, reikia kreiptis pas gydytoją, tačiau okulistas čia padėti gali mažai. Reikia, kad šeimos gydytojas ištirtų krešumo rodiklius, kad padarytų bendrą kraujo tyrimą, pažiūrėtų, ar nėra kraujo ligų, pasektų kraujo spaudimą ir ištirtų, ar neturime cukraligės. Jeigu kraujosruvos atsiranda dažnai, tada reikia prašyti gydytojo, kad atliktų šiuos tyrimus. Jeigu tyrimai geri, tada reikia galvoti: gal yra silpnos kraujagyslių sienelės ir reikia pavartoti preparatų su vitaminu C.

Žmonėms, kuriems žūtbūt reikia panaikinti kraujosruvą, išeitis yra, sako gydytoja, - specialūs geliai su heparinu. Heparinas yra kraują skystinantis preparatas, kuris padeda anksčiau rezorbuotis kraujosruvai, jeigu ji labai didelė, arba žmogui reikia būti gražiomis baltomis akimis. Tačiau įspėjama, kad būtina naudoti specialius tepalus, skirtus akims, nes tepalas su heparinu odai - nėra vienas ir tas pats. Iš medikamentinių priemonių hematomų gydymui plačiai vartojamas heparininis tepalas Lioton 1000. Jis ypač tinkamas gydyti hematomas po daugybinių flebotomijų, traumines hematomas bei išplitusias hematomas. Rekomenduojama vaistą tepti du-tris kartus per dieną ant pažeistos vietos.

Kūdikių akių traiškanojimas ir kraujosruvos

Kūdikiams, ypač naujagimiams, akių traiškanojimas yra gana dažnas reiškinys. Tai gali būti susiję su ašarų kanalėlių užsikimšimu arba infekcija. Jei kūdikio akys traiškanoja, jas reikia valyti steriliu vatos tamponėliu, suvilgytu virintu vandeniu.

Kada kreiptis į gydytoją dėl akių kraujosrūvų?

Daugeliu atveju akių kraujosrūvos nėra rimta problema ir praeina savaime. Tačiau kreipkitės į gydytoją, jei:

• Kraujosruvos atsiranda dažnai arba be aiškios priežasties.
• Jaučiate skausmą, regos sutrikimus ar galvos skausmą.
• Kraujosruva atsirado po traumos.
• Sergate aukštu kraujospūdžiu ar diabetu.
• Vartojate kraują skystinančius vaistus.
• Jei atsiranda kiti simptomai, tokie kaip matymo pablogėjimas ar skausmas sukiojant akies obuolį.

Kaip prižiūrėti akis ir išvengti kraujosrūvų?

Norėdami išlaikyti gerą akių sveikatą ir sumažinti kraujosrūvų riziką, laikykitės šių patarimų:

• Tinkamai prižiūrėkite kontaktinius lęšius.
• Svetimkūnius iš akies pašalinkite naudodami akių lašus.
• Dėvėkite apsauginius akinius sportuodami ir dirbdami pavojingomis sąlygomis. Dėvėkite apsauginius akinius sporto metu.
• Reguliariai tikrinkite akis. Reguliariai tikrinkite akis ir nedelsdami kreipkitės į savo akių specialistą, kai tik iškyla regėjimo problemų. Pasirūpinkite savo akimis!
• Valdykite kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje.
• Venkite trinti akis.
• Laikykitės sveiko gyvenimo būdo, įskaitant subalansuotą mitybą, pakankamą miegą ir streso valdymą.
• Reguliariai matuokite spaudimą, venkite streso ir druskos pertekliaus.

Geriausias dalykas, kurį galite padaryti, yra užtikrinti gerą akių sveikatą.

Akių ligos ir jų simptomai

Be kraujosrūvų, yra ir kitų akių ligų, kurios gali sukelti diskomfortą ir regos sutrikimus. Svarbu žinoti šių ligų simptomus, kad galėtumėte laiku kreiptis į gydytoją.

• Konjunktyvitas: Akių paraudimas, ašarojimas, niežėjimas, pūliavimas.
• Blefaritas: Vokų kraštų uždegimas, paraudimas, pleiskanojimas, niežėjimas.
• Glaukoma: Akispūdžio padidėjimas, regos lauko susiaurėjimas, aklumas.
• Katarakta: Lęšiuko drumstėjimas, regos pablogėjimas.
• Sausų akių sindromas: Akių sausumas, dirginimas, deginimas, svetimkūnio pojūtis.

Raudonos dėmės akyse

Raudonos dėmės akyse - reiškinys, kuris dažnai kelia nerimą, bet ne visada reiškia rimtą ligą. Raudona dėmė akyje - tai dažniausiai matomas kraujavimas akies paviršiuje, t. y. subkonjunktyvinis kraujavimas. Tai atsitinka tada, kai mažytė kraujagyslė, esanti akies baltyme (junginėje), staiga plyšta ir kraujas išsisklaido po akies paviršių. Šis reiškinys gali atrodyti grėsmingai, tačiau dažniausiai nėra pavojingas. Raudonas dėmes akyse gali sukelti:

• Staigus kraujospūdžio šuolis arba fizinė įtampa.
• Alergijos.
• Akių sausumas.
• Infekcija ar uždegimas.
• Glaukoma.
• Akies sužalojimas.

Arterinė hipertenzija ir akys

Su arterine hipertenzija yra susijusios keletas kraujagyslinių akių ligų. Aukštas kraujo spaudimas sukelia hipertenzinę retinopatiją, regos nervo neuropatiją. Hipertenzinė retinopatija - tai dažniausia akių liga, kuri yra tiesiogiai susijusi su padidėjusiu kraujospūdžiu. Aukštas ir blogai kontroliuojamas arterinis kraujo spaudimas palaipsniui pažeidžia ne tik viso organizmo kraujagysles, bet ir tinklainės mikrokraujagysles.

Akies tinklainė yra vienintelė kūno dalis, kurios kraujagysles galima apžiūrėti neinvaziniu būdu. Oftalmoskopijos metu randami pakitimai būdingi hipertenzinei retinopatijai, turėtų būti stimulas tinkamai koreguoti arterinį kraujo spaudimą. Žmonės su hipertenzine retinopatija turi didesnę riziką kompliakcijų susijusių su akies tinklaine išsivystime. Tinklainės arterijų okliuzija atsiranda tuomet, kai tinklainės arterijos yra užkemšamos susidariusiais kraujo krešuliais.

Norint išvengti aukščiau minėtų ligų labai svarbu tinkamai ir nuolat koreguoti arterinį kraujo spaudimą. Vengti hipertenzinę retinopatiją skatinančių rizikos veiksnių, būti fiziškai aktyvensiems, bei tinkamai maitintis.

Akių kraujagyslių trūkinėjimas

Akių kraujagyslės yra itin plonos ir jautrios, todėl net menkiausias spaudimo ar įtampos pokytis gali jas pažeisti. Dažniausiai toks plyšimas nėra pavojingas, tačiau pasikartojantys atvejai gali būti signalas, kad kraujagyslės silpnėja arba sutriko kraujotaka. Akių kraujagyslių stiprinimas yra vienas svarbiausių žingsnių siekiant išsaugoti gerą regėjimą ir užkirsti kelią kapiliarų plyšimui.

Kaip stiprinti akių kraujagysles?

Švelnios profilaktinės priemonės - nuo subalansuotos mitybos iki poilsio režimo - gali pastebimai pagerinti akių būklę per kelias savaites.

• Tinkama mityba: Kraujagyslių elastingumui itin svarbus vitaminas C, nes jis palaiko kolageno gamybą ir mažina trapumą. Kartu su juo veikia vitaminai A ir E, kurie saugo ląsteles nuo oksidacinio streso, o omega-3 riebalų rūgštys palaiko normalią kraujo mikrocirkuliaciją akyse.
• Poilsis ir akių higiena: Ilgai dirbant prie ekrano akys pavargsta, o dėl sumažėjusio mirksėjimo jos sausėja. Tai padidina junginės pažeidimo riziką.
• Akių judesiai ir mankšta: Akių pratimai skatina kraujo apytaką ir stiprina kapiliarų sieneles.
• Akių drėkinimas: Akių sausumas - viena dažniausių kapiliarų pažeidimo priežasčių. Tam padeda dirbtinės ašaros be konservantų arba augalinių ekstraktų turintys akių lašai.

Hematomos

Hematoma - tai ribota išsiliejusio kraujo sankaupa audinyje ar tarp audinių, kuri atsiranda dėl kraujagyslės sienelės pažeidimo. Pažeista kraujagyslė gali būti arterija, vena arba kapiliaras, o pats kraujavimas nuo labai mažo (petechijų) iki didelio, galinčio sukelti gyvybei grėsmingą nukraujavimą. Kraujagyslės sienelės pažeidimas gali būti spontaninis arba dėl traumos. Nors dažnai trauma įsivaizduojamas kaip didelis pažeidimas, bet taip pat gali būti ir mažos apimties pažeidimas. Hematomos sukelia audinių sudirginimą ir uždegimą. Simptomai priklauso nuo jos lokalizacijos ir dydžio, bei gretimų struktūrų pažeidimo. Dažniausi uždegimo simptomai yra paraudimas, skausmas ir patinimas. Hematomos dažniausiai pačios rezorbuojasi per tam tikrą laiką. Pradžioje tvirtos sandaros kraujo trombas palaipsniui tampa klampesnis ir minkštesnis, nes fibrinolitinė sistema jį bando lizuoti. Dėl skysčio drenavimosi keičiasi hematomos forma ir ji plokštėja. Daugelis hematomų, atsiradusių dėl įvairių sutrenkimų, gali būti gydomos ambulatoriškai. Skiriamas poilsis, ledo aplikacijos, pažeistos vietos kompresija ir galūnės pakėlimas (RICE metodika).

Kada trūkinėjančios akių kraujagyslės reikalauja gydytojo dėmesio?

Dauguma atvejų, kai plyšta smulkus akies kapiliaras, yra nepavojingi - tai gali būti tiesiog nuovargio ar laikino kraujospūdžio šuolio pasekmė. Vis dėlto kai kuriais atvejais toks simptomų derinys gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, todėl svarbu mokėti atskirti, kada pakanka poilsio, o kada būtina kreiptis į specialistą.

tags: #kudikio #akyciu #kraujavimas

• Pakruojo rajono Žvirblonių darželio istorija
• Patarimai keliaujant su kūdikiu
• Patarimai keliaujant su kūdikiu
• Gyvenimo Kelio Skaičiaus Reikšmė Moterims
• Kaip rasti auklę Kaišiadoryse