Kai kūdikis kenčia nuo pilvo dieglių, jis būna ne tik irzlus, bet ir stipriai verkia. Bloga mažylio savijauta sutrikdo visos šeimos gyvenimą ir kelia daug nerimo tėveliams. Dažniausiai pilvo diegliai kūdikius nustoja kamuoti sulaukus trečiojo gyvenimo mėnesio, nors kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Tėvai, ieškodami galimybių padėti savo vaikui, neria į interneto platybes ir ieško vaistų ar kitų metodų, kaip padėti savo mažyliui. Gydytojai teigia, kad pilvo diegliai - normalus ir natūralus vaiko augimo etapas, kurį tenka išgyventi kone visiems.
Kūdikių kolika arba diegliai yra pilvo skausmas. Pilvo diegliai - nėra liga, tačiau smarkiai varginanti ir skausminga būklė, kurią būtina suvaldyti. Pagal medicininį apibrėžimą, kūdikių pilvo diegliai - tai dirglumo, nerimo ir verkimo priepuoliai, trunkantys daugiau nei 3 valandas per dieną ne mažiau nei 3 kartus per savaitę, dažniausiai prasidedantys vėlyvą popietę ar vakare. Pilvo skausmas dėl meteorizmo vargina apie 40 proc. kūdikių pirmaisiais jų gyvenimo metais. Šis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žarnyne kaupiasi dujos arba oras, nepavojingas, tačiau suaugusiems sukelia daug nerimo. Dažniausiai jie atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje, nors griežtos datos nėra. Labai retai būna, kad atsirastų per pirmas dienas po gimimo, bet išimčių pasitaiko.
Verkimas yra kūdikio būdas komunikuoti, išreikšti savo norus ir poreikius. Mažyliai verkia, kai yra alkani, pavargę ar nori ko nors kito iš jūsų. Taigi verkti kūdikiui yra ne tik normalu, bet ir būtina, kad galėtų išreikšti savo būseną. Vis dėlto, kai vaiko verkimas tampa garsus, varginantis, tęsiasi ilgiau nei įprastai, tai gali būti pilvo dieglių ženklas. Pilvo diegliams būdingas stiprus ir nenumaldomas verkimas, kurio numalšinti neįmanoma jokiais įprastais būdais. Verkimas, kurį sukelia pilvuko diegliai, labiau panašus į skardų riksmą, net klyksmą, o kūdikio veidelis parausta, iš veido mimikos galima nuspėti, kad mažyliui skauda. Pats kūdikio verkimas turi aiškią pradžią ir pabaigą - jis gali staigiai prasidėti ir taip pat staigiai pasibaigti. Pats su pilvo diegliais susijęs verksmas yra intensyvesnis, garsesnis, o tonas - aukštesnis. Paprastai tariant, verksmas panašus į rėkimą.
Be verkimo, pilvo diegliams taip pat būdingas padidėjęs kūno tonusas. Vaikelis gali labai stipriai išriesti nugarą, pritraukti kojas prie pilvuko, rankytes prispausti prie kūnelio. Verkiant pilvukas būna kietas, išsipūtęs, veidelis parausta arba pabąla. Kolikų metu paprastai parausta veidas ir stipriai įsitempia pilvas. Dažniausiai pilvo dieglių kamuojamiems kūdikiams neveiksmingi tampa iki tol suveikdavę raminimo būdai. Vaikelis verkia toliau, nors ir patenkinami visi pagrindiniai jo poreikiai. Pastebėta, kad pilvo diegliai (kaip ir pilvo pūtimas) gali palengvėti pašalinus dujas ar pasituštinus, tačiau ne visuomet.
Nors aukščiau minėti simptomai gali reikštis ir įprasto verkimo metu, su pilvo diegliais susijęs verksmas tęsiasi ilgiau ir turi pasikartojamumo požymį. Neretai taikoma trejeto taisyklė, padedanti identifikuoti dieglius:
Minėtu atveju labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai. Įdomu ir tai, kad pilvo diegliai prasideda pakankamai netikėtai ir nėra susiję su jokia tuo metu atliekama veikla. Vis dėlto dažniausiai pilvo diegliai arba kolikos kamuoja antrojoje dienos pusėje, vakarais, kai vaikas jau labiau emociškai pavargęs. Diegliukai patį piką pasiekia maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo savaitę ir tęsiasi iki maždaug 3-4 gyvenimo mėnesio. Kūdikis nesant aiškios priežasties verkia ilgiau nei 3 val. - tai yra vienas iš pagrindinių požymių. Jei mažylis darosi neramus pavalgęs, verkti ima staiga, o pasituštinęs ar išėjus dujoms iškart nutyla, greičiausiai dėl to kaltas būtent meteorizmas.
Pilvo pūtimas ir pilvo diegliai nėra vienas ir tas pats, nors dažnai painiojami. Diegliai yra pilvo skausmas, o pilvo pūtimas pasireiškia tuomet, kai žarnose susikaupia daug dujų. Daugeliui vaikų pučia pilvą, jie purpsi sau laimingi ir jiems neskauda. Pilvo pūtimas - dažniausiai lengvesnis negalavimas, kai žarnyne besikaupiančios dujos kūdikius vargina kur kas dažniau, tačiau ši būklė yra lengvesnė. Jei pilvo pūtimas yra toks, kad išpūtė vieną žarnos dalį, o kita pradėjo labai stipriai trauktis, spazmuoti, tada gali atsirasti skausmas.

Naujagimiai iki gimimo visas būtinas medžiagas gauna iš mamos: jie patys nevalgė, nevirškino ir neišskyrė dujų. Manoma, kad ankstyvoje kūdikystėje pilvo dieglių atsiradimui (pilvo pūtimui) įtakos turi menka skrandžio motorika (silpni žarnų sienų judesiai), nepakankamai išsivysčiusi virškinimo fermentų funkcija, nusilpęs organizmas. Dujos kūdikių žarnyne gali kauptis dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - jie prisiryja oro, taip gali atsitikti netaisyklingai žindant krūtį, neteisingai laikant buteliuką ar tiesiog jiems leidžiant daug garsų. Kūdikiai prisiryja oro ir verkdami, ypač kai ilgai ir garsiai klykia. Kita prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų. Tai paaiškintų, kodėl po poros mėnesių daugeliui vaikų pilvo skausmai ir diegliai praeina.
Dar viena pilvo dieglių priežastis gali būti per didelis mažylio stimuliavimas. Kūdikių nervų sistema yra labai jautri. Pernelyg didelės emocijos (kalbinimas, aktyvus žaidinimas) gali padidinti lygiųjų žarnyno raumenų tonusą, sukelti spazmus. Taip pat dažnai pasitaikanti kūdikio pilvo dieglių priežastis - netinkama maitinančios mamos mityba. Neatitinkanti amžiaus mityba, nesubalansuota riebalų, baltymų ir angliavandenių pusiausvyra, permaitinimas arba pernelyg dažnas maitinimas taip pat gali prisidėti prie dieglių atsiradimo. Jei maitinate krūtimi, atkreipkite dėmesį į savo maitinimosi įpročius. Tai, ką valgote, per jūsų pieną patenka tiesiai į kūdikio virškinamąjį traktą, tad venkite pilvo pūtimą skatinančių, aštrių, rūkytų gaminių.
Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama žarnyno mikrobiotai. Manoma, kad pilvuko diegliai - tai naujagimio organizmo reakcija į naują maisto patekimo būdą (įsčiose vaisius maitinosi per virkštelę) ir į iki tol sterilaus jo žarnyno apgyvendinimą įvairia mikrobiota. Kūdikiui gimus, jo žarnyno mikrobiota yra nebrandi, todėl ir atsiranda pilvo diegliai. Manoma, kad jie ypač vargina gimusius po cezario pjūvio operacijos. Tinkama mityba padeda bręsti žarnyno mikrobiotai. Motinos pienas, maitinimas krūtimi - svarbūs veiksniai, kurie nuo pat pradžių padeda formuoti sveiką žarnyno mikrobiotą.
Kodėl skauda pilvą? Medikai galvoja, kad dėl žarnyno spazmų, kai žarnynas stipriai susitraukia. Daug rečiau gali būti dėl rėmens, kai rūgštis degina stemplę. Dar kūdikių kolika kartais supainiojama su negalėjimu pasituštinti. Kartais maži vaikai nemoka atpalaiduoti išorinio tiesiosios žarnos rauko. Žarnos stumia, ir jie, užuot atpalaidavę, dar labiau suspaudžia. Anksčiau ar vėliau išmoksta, bet pradžioje tai gali sukelti neramumą. Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai.

Jei kūdikio rėkimas užsitęsia pusvalandį, valandą, o nurimęs jis darosi vangus, be jėgų, reikėtų važiuoti pas gydytoją. Jei jis rėkia, šaukia, papurpsėjo, nurimo, gerai pavalgė, vėl pradėjo šaukti, balsas jo gana stiprus, vaikas aktyvus, tada skubėti nereikia. Vis dėlto, stiprus verkimas gali pranešti ir apie kitas patologijas, pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumą ar galvos smegenyse vykstančius patologinius pokyčius. Todėl labai svarbu atskirti pilvo dieglius nuo kitų ligų ir nuo kitų galimų verkimo priežasčių.
Gydytojas įvertina, ar kūdikis neturi širdies patologijų, ar nėra bėrimų, ar kūdikis nepatyręs jokių traumų. Be to, įsitikinama, ar vaikelis priauga tiek svorio, kiek turėtų, ar jis nekarščiuoja, neviduriuoja, nevemia ir nepatiria kitų galimas patologijas rodančių simptomų. Jei pirmą mėnesį kūdikis yra labai neramus, žiūrime, ar nėra kokios nors kitos ligos požymių - infekcijos, gimdymo traumos ir pan. Kartais pasitaiko, kad skausmą sukėlė tai, kad žarnytė įstrigo žarnytėje. Tokiu atveju vaikas negali pasituštinti ir jam tai kelia didelį skausmą. Tokie atvejai nors ir yra be galo reti, bet pavojingi. Būtina greitoji chirurgo pagalba.
Ar yra koks nors tyrimas, kuris aiškiai galėtų parodyti, kad tai pilvo diegliai? Ne, todėl ir gydytojai ne visada gali pasakyti, kad tai diegliai. Šiuo atveju didelį vaidmenį atlieka gydytojo patirtis. Dažniausiai yra diagnozuojama įvertinus nusiskundimus, simptomus. Taip pat turi reikšmės tėvų augimas, ar jiems augant nebuvo panašių problemų, nes vaikai labai dažnai atkartoja tėvų problemas.
Nėra vieno, visiems efektyvaus ir būtent pilvo dieglių gydymui pritaikyto metodo. Vis dėlto, yra daug būdų, kurie gali padėti palengvinti pilvo dieglius ir padidinti komfortą. Kaip jau minėta, dažniausiai diegliai nėra rimtos ligos išraiška, o natūralus kūdikio žarnyno adaptacijos procesas. Tačiau tai nereiškia, kad kūdikiui negalėtume padėti.

Vaistinėse pilna įvairių lašiukų, kurie žada stebuklingą poveikį ir ramų kūdikį. Medikamentinio gydymo taikymas gali būti efektyvus, tačiau visada svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
| Tyrimas (autoriai ir metai) | Tyrimo grupės ir tikslas | Pagrindiniai rezultatai |
|---|---|---|
| Savino F. et al. 2007 | Žindomi kūdikiai su pilvo diegliais, gaunantys L. reuteri (108 ksv/d) arba simetikoną 28 dienas. | L. reuteri grupėje verkimo laikas buvo 65 proc. trumpesnis negu simetikono grupėje jau po 2 savaičių ir išliko statistiškai reikšmingai trumpesnis per visą tyrimo laikotarpį. |
| Savino F, Cordisco L. et al. 2010 | Dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 46 žindomais kūdikiais, sergančiais kolika, gavusiais L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/d) arba placebą 21 dieną. | Po gydymo L. reuteri grupėje verkimo laikas sutrumpėjo iki 35 min./d., o placebo grupėje buvo 90 min./d. Gerokai daugiau kūdikių L. reuteri grupėje patyrė 50 proc. verkimo laiko sumažėjimą. |
| Szajewska H. et al. 2013 | Atsitiktinės atrankos, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas tyrimas su 80 natūraliai maitinamų kūdikių (iki 5 mėn.), sergančių kolika, gavusių L. reuteri DSM 17938 (108 ksv/d) arba placebą 21 dieną. | Verkimas labiau sumažėjo probiotikų grupėje tiek po 7, tiek po 14, 21 ir 28 gydymo dienų. Vidutinis verkimo laikas buvo mažesnis probiotikų grupėje nei placebo. |
| Indrio F. et al. (profilaktika) | Perspektyvinis, atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas, tyrus L. reuteri (DSM 17938) įtaką kolikos profilaktikai (468 kūdikiai). | Po gydymo L. reuteri DSM 17938 grupėje verkimo laikas sutrumpėjo 53 proc. (38 vs. 71 min.), palyginti su placebu. Padaryta išvada, kad L. reuteri DSM 17938 gali būti skiriamas kūdikių kolikos profilaktikai. |
Skiriant šiuos probiotikus neišnešiotiems kūdikiams, verkimo trukmė taip pat tapo reikšmingai trumpesnė po 30-ties gydymo L. reuteri dienų, palyginti su placebo grupe. Po gydymo tik L. reuteri grupėje ryškiai padaugėjo laktobakterijų išmatose ir sumažėjo Escherichia coli bei amoniako. Šalutinio poveikio reiškinių, t. y. tuštinimosi, atsirūgimo, svorio pokyčių, nebuvo.

Labai svarbi emocinė parama tėvams. Jie turėtų būti mokami atpažinti pilvo dieglius. Sunkumus patiriantiems tėvams būtina žinoti, kad tai praeinanti būklė. Kasdienybę galima palengvinti pasitelkiant tam tikras streso malšinimo technikas, pakeičiant vienam kitą, ieškant pagalbos iš kitų asmenų. Kartais net ir visos pastangos, regis, neduoda jokių rezultatų ir mamoms prireikia trumpos pertraukėlės, kad galėtų nusiraminti. Tame nėra nieko blogo! Jei jaučiate, kad pradedate stresuoti, esate įsitempusi, būtinai paprašykite aplinkinių pagalbos. Net ir 5 minutės ramybės jums gali būti labai naudingos. Supraskite, kad mažylio verkimas nėra jūsų kaltė ir tai tikrai nereiškia, kad esate bloga mama. Būkite ramios ir svarbiausiai kantrios - pilvuko problemos kankinančios, bet tikrai praeinančios.
tags: #kudikiams #pilvo #diegliukai #iki