Nepaprastas Naujagimių Pasaulis: Faktai, Sveikata ir Organų Funkcijos

Kūdikio gimimas - tai stebuklas, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Vienas iš svarbiausių aspektų, užtikrinančių naujagimio sveikatą, yra tinkamas organų funkcionavimas. Šiame straipsnyje aptarsime unikalias naujagimių savybes, aptarsime kepenų funkcijas, naujagimių geltą, geležies svarbą ir kitus svarbius aspektus, kurie padeda suprasti šį nuostabų gyvybės tarpsnį.

Naujagimių fizinės savybės ir vystymasis

Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana.

Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų. Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai. Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais - tai užsikimšusios riebalinių liaukų angelės. Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Pažymėtina, kad naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą. Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą.

Gyvybinės funkcijos ir miegas

Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Per kelias pirmąsias savaites jūsų kūdikis gali miegoti iki 18 valandų per parą. Apskritai kūdikio miegas yra gana chaotiškas, visą parą paskirstomas atsitiktiniu būdu. Kai kūdikis ims suvokti nakties ir dienos skirtumą, jis pamažu, kai aplink bus tamsu ir tylu, pradės miegoti ilgiau, o ir dienos miegas grįš į tam tikrą ciklą. Kūdikiai atima iš tėvų maždaug 44 miego dienas. Ir tai - tik pirmaisiais metais. Turbūt geriausia išeitis - miegoti tada, kai miega ir kūdikis.

Jutimo organai ir refleksai

Rega naujagimiui vystosi ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti. Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti. Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus.

Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę - jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.

Nepaprastos naujagimių savybės

Mieli, švelnūs ir kupini smalsumo kūdikiai yra, švelniai tariant, nuostabūs. Nuo to momento, kai ims pažinti jūsų veidą, iki pirmosios šypsenos jūsų kūdikis jums pažers daugybę staigmenų, kurios dar kartą įrodys, kad kūdikiai - iš tiesų yra patys nuostabiausi maži žmogučiai planetoje.

Stebina gebėjimai ir fiziologija

• Skonį jaučia geriau nei suaugusieji: Dėl didžiulio neuronų ir skonio receptorių skaičiaus kūdikiai, kitaip nei suaugusieji, neįtikėtinai daug informacijos gauna laižydami objektus - žaislus, pirštus ir kt. Jūsų kūdikis iš tikrųjų turi daug daugiau skonio receptorių nei jūs, jie pasklidę per visą mažylio burną, o ne tik ant liežuvio.
• Geba pagerinti motinos vidaus organų būklę: Mokslininkai yra pastebėję, kad širdies raumens nusilpimu besiskundžiančios moterys po gimdymo jaučiasi geriau. Motinos širdies veikla, kaip paaiškėjo, gali pagerėti dėl kūdikio virkštelės kamieninių ląstelių. Panašiai gali būti paveikti ir kiti vidaus organai.
• Neprakaituoja ir neašaroja: Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis kūdikiai verkia be ašarų ir beveik neprakaituoja. Taip yra dėl dar neišvystytų ašarinių kanalų ir prakaito liaukų. Štai kodėl labai svarbu naujagimių perdėm neapkamšyti, kad jie neperkaistų. Tikrosios pirmosios ašaros pasirodo mažyliui sulaukus maždaug 3 savaičių.
• Smegenyse turi daugiau neuronų jungčių nei suaugusieji: Ką tik gimusių kūdikių smegenyse - 100 mlrd. neuronų jungčių. Tai yra du kartus daugiau nei suaugusiųjų smegenyse. Svarbu nepamiršti, kad kūdikių smegenys - gerokai mažesnės nei suaugusiųjų. Vis dėlto iki trejų metų nebūtinos sinapsinės jungtys susilpnėja, kadangi vyksta smegenų darbo optimizavimo procesas.
• Nuo šalčio nedreba: Iš šalčio naujagimiai nedreba. Jų termoreguliacijos procesas - ypatingas. Dalykas tas, kad 5 proc. miniatiūrinio naujagimio organizmo sudaro rudasis riebalinis audinys. Jis saugo kūdikį nuo per didelio atšalimo.
• Akių spalva gali pasikeisti, bet nebūtinai: Neretai naujagimių akių spalva pasikeičia. Kai kurie kūdikiai gimsta melsvomis ar netgi tamsiai mėlynomis akimis, bet mėlynakiai būna neilgai. Rudaakių kūdikių akių spalva nesikeičia, kadangi jų organizme yra užtektinai melanino. O štai mėlynakiai gali tapti žaliaakiais arba rudaakiais net 4 atvejais iš 5.
• Iki tam tikro amžiaus nebijo aukščio: Mokslininkai tvirtina, kad kūdikiai nebijo aukščio iki sulaukia 9 mėnesių. Aukščio baimę jie įgyja tik išmokę ropoti.
• Visi jie - auksiniai: Šio tauraus metalo koncentracija jų plaukuose - dukart didesnė nei žemės plutoje. Specialistai mano, kad toks aukso kiekis susidaro dėl maitinimo krūtimi. Šiaip ar taip, iki 3 mėnesio aukso koncentracija normalizuojasi.
• Turi daugiau kaulų: Jūsų kūdikis gimė su maždaug 300 kaulų. Palyginimui, mes, suaugusieji, turime maždaug 100-u kaulų mažiau. Kūdikiui augant, nemažai kaulų suauga. Pavyzdžiui, kūdikio kaukolė susideda iš trijų kremzle sujungtų kaulų, kad ji tilptų ir sklandžiau būtų galima išstumti per gimdos kaklelio kanalą.
• Mažas skrandukas ir mekonijus: Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų. Tai paaiškina faktą, kodėl naujagimius tenka taip dažnai maitinti: jie savo mažame pilvelyje tiesiog neturi kaip sutalpinti didelio kiekio pieno. Pirmieji jūsų kūdikio kakučiai yra sudaryti iš tamsios, lipnios medžiagos, vadinamo mekonijaus. Naujagimių virškinimo sistemoje dar nėra bakterijų.
• Mamos balsas girdimas dar įsčiose: Vaisius dar 23 nėštumo savaitę pradeda girdėti mamos balsą ir kitus garsus iš aplinkos. Dėl to būsimosios mamos raginamos kalbėtis su mažyliais ar net skaityti jiems pasakas.
• Nardymo refleksas: Panirę po vandeniu, naujagimiai natūraliai sulaiko kvėpavimą. Jie turi du įgimtus refleksus - plaukimo ir nardymo. Dėl pirmojo jie pradeda judinti rankas ir kojas, o dėl antrojo sulaiko kvėpavimą.

Naujagimių kepenų funkcija ir su ja susijusios būklės

Kūdikio gimimas reiškia, kad jo organai, įskaitant kepenis, turi pradėti veikti savarankiškai. Šis perėjimas yra sudėtingas ir kartais sukelia specifines būkles.

Naujagimių gelta

Net 80-90 proc. visų naujagimių trečią ketvirtą gyvenimo parą pagelsta, o apie 70 proc. mažylių nustatoma vadinamoji naujagimių gelta. Tik gimęs vaikutis pradeda kvėpuoti plaučiais, todėl jo organizmui nereikia gausybės eritrocitų, kurie motinos įsčiose aprūpindavo jį deguonimi. Eritrocitai pradeda greitai irti. Viena iš irimo medžiagų yra geltonoji medžiaga bilirubinas, kurį organizmas turi pašalinti. Kuo labiau naujagimis yra neišnešiotas, tuo fermentai nebrandesni.

Kepenys dar negali nukenksminti viso bilirubino ir pašalinti jo iš organizmo. Todėl dalis nusėda audiniuose, suteikdama jiems gelsvą atspalvį. Vaikučiui pagelsta oda ir akių obuoliai. Ši būklė vadinama fiziologine naujagimių gelta, ji neišnešiotam mažyliui labiausiai išryškėja 3-5 gyvenimo dieną. Dažniausiai dėl geltos baimintis nereikia, nes tai yra ne liga, o tranzityvioji, kitaip tariant, praeinamoji naujagimių būklė, kurių būna ne viena. Jei mažylis pagelsta pirmą parą, gelta ryškėja greitai, nustatomas labai didelis bilirubino kiekis kraujyje, būtina gydyti.

Gydymas

Naujagimių gelta gydoma mėlynosios šviesos spinduliais - vadinamąja fototerapija. Dėl mėlynosios šviesos poveikio bilirubinas žymiai lengviau bei greičiau pasišalina iš organizmo. Tai saugus ir efektyvus naujagimių geltos gydymo būdas. Vykstant fototerapijai gali atsirasti švelnus bėrimas, jis gydymui pasibaigus išnyks. Taip pat vaikas gali būti mieguistesnis nei įprastai, dažniau tuštintis arba nesituštinti visai.

Kepenų transplantacija vaikams

Kepenų transplantacijos dažniausiai prireikia, kai vaikui diagnozuojamos įgimtos tulžies latakų anomalijos. Dažniausia diagnozė - įgimta tulžies latakų atrezija (t.y. išorinių tulžies takų nebuvimas). Esant šiai patologijai, kepenų gaminama tulžis negali nutekėti į dvylikapirštę žarną, kaupiasi ir ardo kepenis, todėl vaikams progresuoja gelta, vystosi kepenų cirozė. Vidutiniškai kasmet Lietuvoje gimsta 2-3 vaikai, kuriems diagnozuojama įgimta tulžies latakų atrezija. Lietuvoje ir užsienyje vaikams iki 18 metų atliekamos kepenų transplantacijos. Nuo 2005 metų atlikta 13 kepenų transplantacijų. Lietuvos vaikus kepenų transplantacijoms į užsienį ruošia, prieš operacijas gydo ir po jų stebi bei medikamentus skiria dviejų didžiųjų šalies ligoninių gydytojai.

Iššūkiai ir sveikatos būklės naujagimiams

Naujagimio adaptacija prie naujos aplinkos yra sudėtingas procesas, kurio metu gali pasireikšti įvairios sveikatos problemos.

Geležies stokos anemija

Anemija, arba mažakraujystė, yra būklė, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino, kuris perneša deguonį. Geležies trūkumas yra viena iš labiausiai paplitusių anemijos priežasčių. Geležies stokos anemija išsivysto, kai organizmas greičiau išnaudoja geležies atsargas, nei jos gali pasipildyti, arba kai sulėtėja geležies įsisavinimas. Kūdikiai gimsta su geležimi iš savo motinos, tačiau šios geležies atsargos baigiasi po keturių ar šešių mėnesių. Kūdikiai, kurie maitinami tik krūtimi arba geria nepastiprintą mišinį, gali negauti pakankamai geležies. Dėl geležies trūkumo organizme pernešama mažiau deguonies, dažniausios pasekmės ir pirmas dalykas, į kurį reikia atkreipti dėmesį, yra dusulys ir/ar didelis nuovargis. Vien dieta geležies kiekio kraujyje iki reikiamo pakelti dažnai nepavyksta, todėl gydytojai skiria geležies preparatą.

Neišnešioti ir pernešioti naujagimiai

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali. Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs.

Kvėpavimo sutrikimai ir širdies veikla

Gimstančio kūdikio inkstai būna pasiruošę išnaudoti tik trečdalį savo pajėgumo, todėl naujagimiui sunku išlaikyti skysčių balansą. Kai nukerpama virkštelė ir kūdikis pirmą kartą įkvepia oro, tuomet plaučiai išsiskleidžia. Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS. Kvėpavimo funkciją plaučiai gali atlikti jau nuo 22-24 nėštumo savaitės, tačiau tuo metu dar nebūna iki galo susiformavę smulkūs kvėpavimo takai ir alveolės. Maža to, kvėpavimo takų epitelio ląstelės nepagamina specialios medžiagos - surfaktanto, neleidžiančio plaučių alveolėms subliūkšti. Surfaktanto ankstuko organizme pakankamai būna tik apie 34-35 nėštumo savaitę. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta anksčiau - iki 32-34 nėštumo savaitės - dėl nesusiformavusių plaučių ir surfaktanto trūkumo, jam suteikiama kvėpuojamoji pagalba.

Apnėja

Žmogaus kvėpavimą reguliuoja galvos smegenų kvėpavimo centras, kuris neišnešiotiems naujagimiams nėra visiškai susiformavęs ir subrendęs. Todėl būdingas nereguliarus kvėpavimas: kartais jie kvėpuoja greičiau, kartais - lėčiau. Tarp kvėpavimo judesių gali būti trumpalaikiai (trunkantys keletą sekundžių) kvėpavimo sustojimai. Tai yra normalu. Tačiau, jei kvėpavimo sustojimai užtrunka ilgiau nei 15-20 sekundžių, gali sumažėti kraujo įsotinimas deguonimi ar net suretėti širdies ritmas (bradikardija). Tokia būklė ir yra vadinama neišnešiotų naujagimių apnėja. Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės.

Bradikardija ir Cianozė

Daugelio neišnešiotų kūdikių širdelė plaka nuo 120 iki 160 kartų per minutę (apytikriai dukart greičiau nei suaugusiojo). Jei kūdikio širdelė sulėtėja iki mažiau nei 100 dūžių per minutę, tai laikoma bradikardija. Šį laikiną širdies sulėtėjimą dažniausiai sukelia apnėjos. Ankstukų oda pirmosiomis valandomis po gimimo atrodo mėlyno atspalvio, ypač jei jiems šalta. Jei vaiko rankų ir kojų pirštai yra švelniai melsvos spalvos, gydytojai tai vadina periferine cianoze. Visai kitaip, jei kūdikio oda yra melsvo atspalvio aplink burną, melsvas liežuvis, lūpos arba apskritai visa odos spalva yra melsvai rožinė, kitaip vadinama „sutemų”. Tada galimai mažylis turi sunkesnę problemą - centrinę cianozę.

Pilvo skausmai ir infekcijos

Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Naujagimių infekcija dažniausiai neturi būdingos klinikos, gali būti įvairiausių negalavimo požymių: pilkšva ar tarsi marmuras odos spalva, padažnėjęs, apsunkintas kvėpavimas arba kvėpavimo sustojimai (apnėja), dažnas pulsas, padidėjusios kepenys ir blužnis.

Naujagimių priežiūra ir visuomenės tendencijos

Šiuolaikinė medicina ir moksliniai tyrimai padeda geriau suprasti naujagimių poreikius ir optimizuoti jų priežiūrą, atsižvelgiant į besikeičiančias tendencijas.

Naujagimių akceleracija

„Išanalizavę kūdikių ūgį ir svorį pastebėjome, kad vaikai gimsta sunkesni ir 1,5 ar 2 cm didesni, tačiau jų kūno masės indeksas netgi mažesnis“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja Janina Tutkuvienė. Daugiau, nei prieš 30 metų daugelyje Europos šalių vidutinis naujagimių svoris buvo 3-3,5 kg, tačiau dabar jau siekia 3,5 kg, o labiausiai išsivysčiusiose šalyse net 3,5-3,7 kg. Akceleracijos tyrinėtojai iškelia hipotezes, kad kūno pokyčiai susiję ir su maisto gamyboje vis plačiau naudojamais kai kuriais konservantais bei hormonais. Mokslinėje spaudoje pasirodo straipsnių, kuriuose gimstamumo tendencijos siejamos su prastėjančia vaikų ir paauglių lytine sveikata, hormoninių kontraceptikų naudojimu, maisto produktų estrogenizacija. Vis dėlto, tyrimai rodo, jog naujagimių svoris ir ūgis, palyginti su kitomis gyventojų amžiaus grupėmis, pasikeitė mažiausiai. Barjeras tarp mamos ir vaiko - placenta ir mechanizmai, kurie per ją veikia - yra tokie sudėtingi ir patikimi, tarsi kūdikis būtų užrakintas 9 užraktais, kuriuos ne taip lengva pralaužti.

Apgar skalė ir profilaktika

Vos gimę kūdikiai įvertinami balais pagal Apgar skalę. Nuo nulio iki 2 balų įvertinama naujagimio odos spalva, raumenų tonusas, širdies veikla, kvėpavimas ir refleksinis jaudrumas. Balus pirmą ir penktą gyvenimo minutę apskaičiuoja akušerė ar gydytojas. Jeigu kūdikis įvertinamas nuo 7 iki 10 balų, su juo viskas yra gerai. „Geri balai - tai gera prognozė, kad naujagimis augs ir vystysis sveikas. Žemi balai - gali būti įvairių komplikacijų ir problemų ateityje“, - sako V. Gedvilienė. Visiems naujagimiams yra tikrinama klausa ir akių dugno raudonasis refleksas. Kad negalima rūkyti, vartoti alkoholio ir narkotikų, žino, ko gero, kiekviena besilaukianti moteris, tačiau tikrai ne visos to laikosi. Naujagimio sveikatai kenkia ne tik alkoholis, rūkalai, bet ir prasta būsimos mamos mityba, stresas, kenksminga, užteršta aplinka. Pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau tėvų, kurie nesutinka skiepyti savo vaikų.

tags: #kudikiai #gimsta #su #kepenimis #mouse

• Vaikų globos namuose psichologiniai iššūkiai
• Sužinokite apie NANO-FIX saugumą
• Sužinokite, kaip darželio ir šeimos bendradarbiavimas padeda vaikams adaptuotis.
• Megztukai vaikams
• Priežastys, diagnostika ir priežiūra esant ventrikulomegalijai nėštumo metu