Kūdikių odos bėrimai: priežastys, simptomai ir ką daryti su raudonais spuogeliais

Nėra nieko panašaus į švelnią, minkštą kūdikio odą. Tačiau taip pat nėra nieko panašaus į irzlų kūdikį, kurį vargina odos problema. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Vaikų odos bėrimai dažnai kelia nerimą tėvams, nes jų priežastys gali būti labai įvairios - nuo visiškai nekenksmingų reakcijų iki rimtesnių ligų.

Kyla klausimas: ar tai alergijos pasekmė, o gal itin pavojingos ligos simptomas? Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu.

Sauskelnių Bėrimas (Dermatitas)

Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Sauskelnių bėrimas (dar žinomas kaip sauskelnių dermatitas) yra uždegiminė odos reakcija, sukelianti nemalonų odos deginimo pojūtį, paraudimą, spuogelius ir kitus simptomus tose vietose, kurios liečiasi su sauskelnėmis.

Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Odai neleidžiama „prasivėdinti“. Sauskelnių bėrimas gali atsirasti ir dėl bakterinių arba grybelinių infekcijų. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės taip pat gali sukelti šią problemą. Alerginis sauskelnių bėrimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams, turintiems jautrią odą arba sergantiems odos ligomis (pavyzdžiui, dermatitu ar psoriaze). Žindomiems kūdikiams sauskelnių bėrimo rizika yra mažesnė, tačiau visiems vaikams, dėvintiems sauskelnes, gali išsivystyti sauskelnių bėrimas.

Sauskelnių dermatito prevencija ir gydymas

• Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau t.y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val. Sauskelnės vertėtų keisti kas 3-4 valandas ar tuomet, kada jos susitepa ar prisikaupia drėgmės. Šiuo atveju itin rekomenduotina rinktis sauskelnes su drėgmės indikatoriumi, kuris padėtų laiku pamatyti, kada sauskelnes turėtumėte keisti.
• Kruopšti higiena. Kūdikio odą kaskart po šlapinimosi ar tuštinimosi nuprauskite šiltu vandeniu su natūraliu, hipoalerginiu prausikliu, bei švelniai ją nusausinkite. Kiekvieną dieną (bei kaskart keičiant sauskelnes) nuprauskite kūdikio odą vandeniu ir hipoalerginiu prausikliu, kruopščiai nusausinkite.
• Leiskite odelei „prasivėdinti“. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min. kūdikio oda pabūtų atvira. Jei jūsų kūdikiui pasireiškė sauskelnių bėrimas, kiek tik įmanoma leiskite savo kūdikiui būti be sauskelnių, kad sudirginta oda galėtų „kvėpuoti“ ir greičiau gyti.
• Pasirinkite tinkamas sauskelnes. Neeksperimentuokite su sauskelnėmis. Įsitikinkite, ar jūsų vaiko sauskelnės yra kokybiškos ir tinkamo dydžio, neveržiančios kūno. Rinkitės vienkartines sauskelnes, kurios efektyviai absorbuotų drėgmę, būtų pralaidžios orui ir pagamintos iš natūralių medžiagų. Jei siekiate išvengti sauskelnių bėrimų, vienas geriausių pasirinkimų jūsų kūdikio odai - visame pasaulyje pripažintos, japoniškos „Moony“ sauskelnės. Itin lengvai uždedamos, iki 12 valandų efektyviai absorbuojančios drėgmę, pralaidžios orui ir pažangaus dizaino „Moony“ sauskelnės švelnios net ir jautriausiai kūdikio odai. Sauskelnėse integruotas drėgmės indikatorius padeda išvengti odos iššutimo ir įvairių uždegiminių odos reakcijų.
• Naudokite tinkamas priemones. Turėkite pasiruošę tinkamas priemones sauskelnių dermatitui ir iššutimams spręsti iš anksto. Bėrimų vietas galite patepti natūraliais, kūdikiams skirtais kremais ar tepalais, kuriuose būtų cinko oksido. Pastebėję pirmuosius požymius nedelskite, nes infekcija gali išplisti ir apimti didesnius odos plotus. Taigi, rekomenduojama namuose turėti Dermolivo putas nuo iššutimų ir sauskelnių dermatito. Dermolivo putos yra turtingos išskirtine sudėtimi, nes su pantenoliu, cinku, vitaminu E ir ekologišku ypač tyru alyvuogių aliejumi.
• Venkite dirginančių medžiagų. Venkite higienos priemonių, kurių sudėtyje būtų alkoholio, kvapiklių, toksinių medžiagų. Nenaudokite talko (vaikiškos pudros), kadangi ši priemonė gali paskatinti sauskelnių bėrimo riziką.

Tinkamai prižiūrint kūdikio odą, sauskelnių bėrimas paprastai praeina per 2-3 dienas, tačiau sunkesniais atvejais gydymas gali trukti ir ilgiau. Be to, kūdikiui net ir mažas pažeistas odos plotelis yra itin skausmingas.

Kūdikių Spuogeliai ir Kiti Naujagimių Odos Pakitimai

Daugelis kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Kūdikių spuogai, dar žinomi kaip naujagimių spuogai, yra dažna odos liga, kuria serga daugelis kūdikių pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Nors naujiems tėvams tai gali kelti nerimą, paprastai jie yra nekenksmingi ir dažnai išnyksta savaime. Tėvams labai svarbu suprasti kūdikių spuogus, kad jie galėtų juos atskirti nuo kitų odos ligų ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją. Kūdikių „spuogai“ iš tikrųjų nėra tokie pat kaip paauglių aknė. Tyrimai rodo, kad jų atsiradimas gali būti susijęs su mieliagrybiais, o ne su riebalų pertekliumi.

Milija (smulkūs balti spuogeliai)

Maždaug pusė naujagimių turi smulkių baltų spuogelių - milia. Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 savaites.

Naujagimių aknė

Kūdikių spuogai yra gerybinė odos liga, kuriai būdingi maži raudoni arba balti guzeliai kūdikio veide, ypač ant skruostų, kaktos ir smakro. Paprastai jie atsiranda per pirmąsias kelias savaites po gimimo ir gali trukti kelis mėnesius. Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Priežastys: naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Kūdikių spuogus daugiausia sukelia motinos hormonai, kurie stimuliuoja kūdikio riebalines liaukas, dėl kurių užsikemša poros. Šią būklę nesukelia prasta higiena ar alergijos, ir tai nėra tas pats, kas paauglių spuogai, kurie yra susiję su hormoniniais pokyčiais brendimo metu. Gydymas: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Daugeliu atvejų kūdikių spuogai nereikalauja medicininio gydymo ir išnyksta savaime. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių. Nors ir reti, nuolatiniai pažeidimai, jei netinkamai gydomi, gali sukelti randus.

Naujagimių toksinė eritema

Antrą ar trečią mažylio gyvenimo dieną ant odelės atsiranda raudonų dėmių arba pūslelių - tai vadinama toksine eritema. Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Priežastys: nepaisant gąsdinančiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau. Nors pavadinimas gali nuskambėti baisiai, jokio specialaus gydymo nereikia. Bėrimas praeina po keleto dienų.

Kitos Dažnos Kūdikių Odos Problemos

Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas)

Pleiskanų luobas (seborėjinis dermatitas) dažniausiai pasireiškia pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais. Jis atrodo kaip pleiskanojantis, vaškinis, kartais paraudęs bėrimas galvos odoje, antakiuose, aplink nosį ar už ausų.

Prakaitinis bėrimas

Prakaitinis bėrimas pasireiškia mažais rausvais ar raudonais ploteliais ir dažniausiai atsiranda kakle, pažastyse, užpakaliuko srityje ar odos raukšlėse. Gydymui pakanka vėsios, sausos aplinkos ir laisvų drabužių. Priežastis - perkaitimas dėl netinkamos aprangos.

Egzema / Atopinis dermatitas

Egzema - tai niežtintis, paraudęs bėrimas, kuris gali atsirasti reaguojant į dirgiklius. Ši būklė dažniau pasitaiko vaikams, kurių šeimoje yra sergančių astma, alergijomis ar atopiniu dermatitu. Egzema dažnai pasireiškia veide, vėliau oda gali sustorėti, tapti sausa ir pleiskanojanti. Gydymui svarbu nustatyti ir vengti dirginančių veiksnių, naudoti švelnius muilus ir skalbiklius, o drėkinamuosius kremus tepti saikingai.

Atopinis dermatitas (egzema): viena dažniausių lėtinių vaikų odos ligų, pasireiškianti sausomis, raudonomis, niežtinčiomis odos sritimis, dažniausiai ant skruostų, kaklo ir galūnių sąnarinių paviršių. Nors liga nekelia pavojaus gyvybei, ji labai paveikia gyvenimo kokybę dėl nuolatinio niežėjimo ir sutrikdyto miego. Tėvams dažnai sunku atskirti įprastą sausą odą, kurią sukelia, pavyzdžiui, šildymo sezonas, nuo pirmųjų atopinio dermatito požymių.

Dilgėlinė (urtikarija)

Dilgėlinei būdingi staigūs, intensyviai niežtintys bėrimai. Jie yra rausvos spalvos, tankūs ir iškilę, panašūs į dilgėlių įgėlimus. Jie gali atsirasti ir išnykti per kelias valandas, keisdami savo vietą. Nors alerginė dilgėlinė pasireiškia epizodiškai, ji dažnai išnyksta savaime arba pasikonsultavus su šeimos gydytoju.

Alerginiai Bėrimai

Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją.

Kontaktinė alergija (Kontaktinis alerginis dermatitas)

Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Kontaktinis alerginis dermatitas yra IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.

Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.

Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto.

Alergija maistui

Nereti atvejai, kai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą. Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai.

Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius.

Lėto tipo alerginės reakcijos maistui (IV tipo, T limfocitų sukeltos) pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai.

Kada Nedelsiant Kreiptis į Gydytoją: Rimti Bėrimai ir Infekcijos

Smulkus bėrimas ant vaiko odos dažnai sukelia tėvų nerimą. Vis dėlto, kai kurių bėrimų atsiradimas gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, kurioms reikia skubios medicininės pagalbos. Bėrimas gali rodyti rimtas sveikatos problemas, jei jis lydi aukštą temperatūrą, greitai plinta, sukelia kraujavimą, yra susijęs su silpnumu ar kvėpavimo problemomis.

Jeigu bendra vaiko būklė neblogėja ir termometro stulpelis nekyla aukštyn, dėl bėrimo greičiausiai kalta alergija arba prakaitinė. Tačiau į bėrimą rimtai žiūrėti reikia imti tada, kai su juo atsiranda ir kitų vaiko būklės pokyčių: pakyla temperatūra, atsiranda silpnumo jausmas, vaikas tampa irzlus, pablogėja jo apetitas. Visa tai paprastai reiškia infekcinę ligą. Tokiais atvejais būtina izoliuoti ligoniuką.

Jei bėrimas ilgalaikis, periodiškai kartojasi tose pačiose veido vietose, pavyzdžiui, ant alkūnių ar kelių, arba keičia odos paviršių, todėl ji tampa storesnė, sausesnė ir pleiskanojanti, tai gali rodyti lėtinę ligą. Nuolatinis, stiprus niežulys, trukdantis miegoti ir susikaupti, arba vizualiai matomas bėrimas ant veido ir rankų, sukeliantis emocinį diskomfortą ir norą vengti socialinės veiklos, yra pakankamai rimta priežastis kreiptis į gydytoją. Neįprasta bėrimo išvaizda ir tai, ar jis sukelia vaikui skausmą, yra labai svarbūs požymiai, rodantys, kad reikia kreiptis į dermatologą. Tam tikri požymiai gali tiesiogiai rodyti rimtas virusines ar bakterines infekcijas, parazitų invazijas ar kitus rimtus audinių pažeidimus, todėl pastebėję įtartinų pokyčių, nedelsdami kreipkitės į specialistą. Kol gydytojas neapžiūrėjo mažojo paciento, niekuo netepk išbertų vietų.

Infekcinės ligos, pasireiškiančios bėrimu

• Tymai. Iš pradžių atrodo kaip ir įprasta virusinė kvėpavimo takų liga: ramybės neduoda temperatūra, sloga ir kosulys. Tačiau neilgai trukus (po 2 ar 4 dienų) atsiranda bėrimas.
• Raudonukė. Paprastai liga persergama lengvai, šiek tiek pakyla temperatūra. Išberia smulkiomis rausvomis dėmelėmis, jos matomiausios ant rankų, kojų, kaklo ir sėdmenų, išlieka apie 3 dienas. Raudonukės sukelia smulkų bėrimą, kuris dažniausiai prasideda nuo veido ir išplinta į kūną.
• Skarlatina. Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
• Vėjaraupiai. Skiriamasis tokio bėrimo bruožas - elementų įvairovė. Būtinai atsiranda skaidraus skysčio pripildytų pūslyčių. Bėrimas plinta palaipsniui, todėl visos pūslytės yra skirtingos vystymosi stadijos. Ant odos galima pamatyti ir dėmelių, ir pūslyčių, ir šašiukų. Paprastai odą labai niežti. Dar vienas vėjaraupiams būdingas bruožas yra tai, kad bėrimas atsiranda tarytum bangomis. Vėjaraupiai prasideda smulkiais raudonais spuogeliais, kurie vėliau virsta pūslelėmis ir galiausiai išdžiūsta. Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso, pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
• Meningokokinė infekcija. Tai pati pavojingiausia infekcija, kokia tik pasireiškia bėrimu. Iš pradžių ramybės gali neduoti tik sloga, gerklės perštėjimas, tačiau po to smarkiai pakyla temperatūra, tuo pačiu metu atsiranda bėrimas. Ligonį kankina šaltkrėtis, šleikštulys, vėmimas, raumenų skausmai ir silpnumas. Jeigu įtari meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
• Impetigas. Labai užkrečiama bakterinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai. Paprastai ji prasideda kaip raudona dėmė arba pūslė, kuri greitai plyšta, palikdama gelsvą, medaus pavidalo plutelę. Impetigas dažniausiai atsiranda aplink nosį ir burną. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir išvengti komplikacijų, būtinas antiseptinis odos gydymas, vietinio poveikio antibiotikų vartojimas ir maudynių/plaukiojimo ribojimas.
• Užkrečiamasis moliuskas. Dažna virusinė infekcija, sukelianti mažus, kietus, perlamutrinius arba kūno spalvos iškilimus su būdingu įdubimu centre. Nors molluscum contagiosum paprastai yra nekenksmingas ir kartais laikui bėgant išnyksta savaime, jis yra užkrečiamas ir gali plisti. Ši ir kitos odos infekcijos yra ypač pavojingos vaikams, sergantiems lėtiniu odos sausumu ir vietiniu dermatitu.
• Grybelinės odos infekcijos (dermatofitozės). Jie dažnai atrodo kaip raudonos, apvalios dėmės su pakilusiu, žvynuotu kraštu ir šviesesniu centru. Šie bėrimai dažnai painiojami su egzema, tačiau gydymas yra visiškai kitoks. Grybelinės infekcijos dažnai pasireiškia po antibiotikų vartojimo. Burnoje jos atrodo kaip pieno apnašos, o vystyklų srityje - kaip ryškiai raudonas bėrimas su mažais spuogeliais.
• Niežai. Vis dar plačiai paplitusi, labai užkrečiama liga, kurią sukelia maža odos erkė, gyvenanti odos raginiame sluoksnyje ir kurios negalima nuplauti kruopščia bei reguliaria higiena. Pagrindinis niežų simptomas yra itin stiprus, varginantis niežėjimas, kuris ypač sustiprėja vakarais, naktį ir po šilto dušo ar vonios. Bėrimas dažniausiai pasireiškia kaip maži, rausvi guzeliai ar pūslelės, dažniausiai tarp pirštų, ant riešų ir ant pilvo. Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras - jai išlindus).
• Rankų, kojų ir burnos liga. Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
• Laimo ligos bėrimas. Sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.
• Blusų įkandimai. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Dėl šios priežasties tėveliai blusų įkandimus neretai sumaišo su vėjaraupiais, tačiau verta pastebėti porą svarbių skirtumų: skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.

Diagnozė ir Gydymas

Odos būklės niekada nereikėtų vertinti atskirai nuo bendros vaiko sveikatos. Norint nustatyti tikslią diagnozę, pirmiausia surenkama išsami ligos istorija (anamnezė) - tėvų klausiama apie nusiskundimų atsiradimą, pokyčius, vaiko mitybą, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius. Po to atliekamas išsamus odos tyrimas. Dažnai vien vizualinio patikrinimo nepakanka tiksliai diagnozei nustatyti.

Kad konsultacija būtų kuo veiksmingesnė, tėvams patariama iš anksto surinkti svarbiausią informaciją apie savo vaiko sveikatą. Kuo tikslesni atsakymai, tuo lengviau gydytojui bus nustatyti galimas bėrimo priežastis. Odos pokyčių „laiko juosta“: Kada ir kur ant kūno pirmą kartą atsirado bėrimas? Kaip jis keitėsi ar išplito laikui bėgant?

Įtarus alerginę reakciją, sisteminę ligą ar specifinę infekciją, gali būti paskirti papildomi tyrimai ir analizės. Tai gali būti kraujo tyrimai uždegimui ar specifinių antikūnų kiekiui nustatyti, odos išgrandų mikroskopinis tyrimas grybeliams ar parazitams nustatyti arba net odos biopsija, jei įtariama retesnė ar sunkesnė liga. Vėliau, kai ūminė situacija stabilizuosis, gali prireikti dermatologo, kad būtų galima toliau spręsti konkrečias odos problemas. Dermatologo kompetencija apima ne tik ūminių bėrimų gydymą, bet ir reguliarų odos darinių bei apgamų stebėjimą, kad būtų laiku pastebėti įtartini pokyčiai. Jei Jūsų vaiko odos sveikata kelia nerimą ir reikalinga tiksli diagnozė, „Adoria“ sveikatos ir grožio centro dermatologai, turintys patirties gydant vaikų odos ligas, teikia profesionalią pagalbą vaikams nuo gimimo.

tags: #kudiki #beria #raudonais #spuogeliais

• Požymiai ir ypatumai gimdant
• Paracetamolio dozavimas
• Kaip sukurti įsimintiną gimtadienio šventę
• Atraskite Kaziuko Mugės vaikų kūrybos stebuklus
• Supraskite, kaip padėti aktyviems vaikams mokykloje