„Viskas prasideda nuo darželio“ - taip neretai sakoma pusiau juokais, tačiau būtent čia vaikai pirmą kartą įsilieja į savo mažąją bendruomenę, lavina socialinius įgūdžius, ugdo smalsumą ir atranda žinių pasaulį. Siekis užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose yra nuolatinis procesas, apimantis ugdymo turinį, metodikas, vertinimą ir nuolatines tobulinimo iniciatyvas.
Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, priešingai nei priešmokyklinis ugdymas, kuris yra privalomas. Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5 metai.

| Aspektas | Ikimokyklinis ugdymas | Priešmokyklinis ugdymas |
|---|---|---|
| Privalomumas | Nėra privalomas | Yra privalomas |
| Pradžios amžius | Nuo gimimo iki 5 metų | Nuo 5 metų (jei sukanka iki balandžio 30 d.) |
| Užsienio kalbos mokymas | Nėra privalomas, bet dauguma įstaigų įtraukia (dažniausiai anglų) | Nėra privalomas, bet dauguma įstaigų įtraukia (dažniausiai anglų) |
| Valstybinės kalbos mokymas kitakalbiams | Ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę | Sudaromos nuoseklios lietuvių kalbos ugdymo(si) programos |
Ugdymo turinys, kurį sukuria kiekvienas ikimokyklinio ugdymo teikėjas, neskaidomas į atskirus dalykus ir vyksta integruotai. Nėra apibrėžta, kiek minučių, valandų turi būti skiriama būtent ugdomajai veiklai. Veiklos rūšys yra integruojamos atsižvelgiant į vaiko vystymosi ypatumus ir gyvenimo ritmą.
Pasiekimų apraše pateikiami lūkesčiai, kad vaikas būtų sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis. Jų siūloma siekti per aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Programa siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes.
Ugdymo procese ugdomos šios kompetencijos:
Visos kompetencijos tarpusavyje susijusios, jos ugdomos integraliai.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys:
Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme pedagogai laisvai renkasi pedagoginės veiklos formas ir metodus. Svarbu, kad pasirinkimas atitiktų šiuolaikinio ugdymosi nuostatas ir būtų individualizuotas. Pavyzdžiui, ugdymo formos ir metodai būtų pritaikyti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam vaikui.
Auklėtojas, pedagogas taip pat turėtų naudoti subalansuotus metodus, pavyzdžiui, išlaikyti pusiausvyrą tarp ugdytojo inicijuotų ir pačių vaikų sugalvotų veiklų. Teisės aktai nenurodo konkrečių ugdymo metodų, bet kelia tam tikrus reikalavimus pasirenkamiems ugdymo metodams. Sudaromos sąlygos skleistis kiekvieno vaiko kritiniam ir kūrybiniam mąstymui, kūrybiškumui. Vaikas turi patirti kūrybos ir atradimo džiaugsmą ir sėkmę.
Ugdymo procese ugdytojas parenka, kokias ugdymo priemones naudoti: užduočių knygas, žaislus, audio-vizualines priemones ir kt. Vaikai taip pat yra ugdomi naudojant įvairias medžiagas - vandenį, molį, popierių, medžiagą ir pan. Ugdymo procese taip pat gali būti auginami gyvūnai, pavyzdžiui, laikomos žuvytės akvariume. Ugdymo priemones, kaip ir metodus, mokytojas pasirenka laisvai. Priemones perka kiekvienas ugdytojas iš ugdymui skirtų lėšų.

Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose pagrindiniu ugdymosi metodu laikomas žaidimas. Šis metodas vertinamas kaip natūraliausia vaiko būsena, padedanti vystytis ir kurti, būti aktyviam bei veikti.
Taip pat taikomi kiti ugdymosi metodai:
Praktikuojamas šokis ir (ar) vaidyba, muzikavimas, vizualinė raiška.
Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. Kiekvienas vaikas yra unikalus, pasižymi jam būdingu raidos tempu, turi skirtingą ugdymosi patirtį, todėl to paties amžiaus vaikų pasiekimai natūraliai gali skirtis.
Ikimokykliniame ugdyme mokytojai nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus.
Santykinai išskiriami du amžiaus laikotarpiai: vaiko nuo gimimo iki trejų metų pasiekimai ir vaiko nuo trejų iki šešerių metų pasiekimai.
Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos pasiekimams vertinti pateikiami trijų pasiekimų lygių požymiai:
Pasiekimų vertinimai pateikiami aprašomuoju būdu - trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra mokinio stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti. Informacija apie mokinio pasiekimus kaupiama ir fiksuojama mokinio pasiekimų apraše, aplanke ar skaitmeninėse laikmenose.
Formuojamasis vertinimas - tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Mokytojas atlieka vaikų ugdymosi pažangos ir pasiekimų vertinimą pagal visas ugdomas kompetencijas ir visose aprašytose pasiekimų srityse, aptaria jį su tėvais (globėjais) ir parengia rekomendaciją. Jei vaiko visų kompetencijų raiška yra iki pagrindinio ar aukštesnio pasiekimų lygio, vaikas toliau tęsia mokymąsi pagal pradinio ugdymo programą.

Siekiant nuolatos tobulinti ikimokyklinio ugdymo kokybę, vykdomi įvairūs projektai. Pavyzdžiui, Projekto „Ikimokyklinio ugdymo gerinimas - I etapas“ (10-015-P-0001) tikslas - sukurti įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas, stiprinimo paketą, apimantį mokymąsi vieniems iš kitų.
tags: #siekimas #aukstesnes #ugdymo #kokybes #ikimokyklinese #istaigose