Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Siekiant užtikrinti optimalią motinos ir vaiko sveikatą, nėštumo metu atliekama daugybė įvairių tyrimų. Šie tyrimai padeda laiku diagnozuoti galimas problemas, įvertinti vaisiaus vystymąsi ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Pirmosios 12 nėštumo savaičių yra itin svarbios, nes vyksta vaiko organogenezė. Šiuo laikotarpiu moteriai tenka peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbą ir ateities planus.
Tik pamačiusi teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti vartoti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Rekomenduojamos folinės rūgšties dozės skiriasi priklausomai nuo rizikos grupės. Didžiausios dozės (4-5 mg) skiriamos nėščiosioms, kurių šeimoje ar pačioms yra buvę nervinio vamzdelio defektų. Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, sergančioms cukriniu diabetu, vartojančioms vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, turinčioms žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją, taip pat turinčioms įgimtų vystymosi defektų ar šeimoje turinčioms nervinio vamzdelio defektų atvejų.

Jeigu moteris yra visiškai sveika ir neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų ar lėtinių ligų, vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės. Pirmąjį apsilankymo metu atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys (GTM), vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Tai padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Taip pat atliekamas Rh D faktoriaus nustatymas, jeigu moters Rh D yra neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad būtų galima įvertinti burnos ertmės būklę.
Genetiniai tyrimai Lietuvoje rekomenduojami visoms moterims, vyresnėms nei 35 metai, arba nėščiosioms, kurių artimoje aplinkoje yra paveldimų ligų, nėštumo pradžioje karščiavo, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, turėjo pasikartojančius persileidimus ar pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų. Visoms šioms moterims rekomenduojamas kombinuotasis testas (11-13 nėštumo savaitę), kurio metu, vertinamas nėščiosios kraujas ir skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų. NIPT tyrimas yra neinvazinis ir tiksliai nurodo dažniausių chromosominių ligų riziką.

11-13 savaitę ir 14-22 savaitę atliekami tyrimai, kuriais vertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais bei nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė - diagnostinė procedūra, kurios metu paimami vaisiaus vandenys. Chorioninių gaurelių biopsija (CGB) atliekama nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės ir skirta nustatyti ar atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas.
Nėštumo metu rekomenduojami 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Jų metu atliekami privalomi tyrimai, pokalbiai, vaisiaus augimo vertinimas ir gimdos dugno aukščio matavimai. Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų ar anamnezės, gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos ar perinatalinių infekcijų, tokių kaip citomegalo ar herpes virusinės infekcijos, rizikos įvertinimo.
Sifilis - tai lengvai plintanti liga, negydoma sukelianti rimtas sveikatos problemas. Sifilio tyrimas nėštumo metu yra labai svarbus, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti šią infekciją, kuri gali būti pavojinga dar negimusiam kūdikiui. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti kūdikį nėštumo, gimdymo ar žindymo metu, todėl rekomenduojama antiretrovirusinė terapija ir planinė cezario pjūvio operacija. Rekomenduojama tirtis lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių turinčioms nėščiosioms, tokioms kaip Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae ir kitos.

Raudonukės infekcija nėščiosioms yra labai pavojinga, nes virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, keliantį apsigimimų pavojų. Vaisius gali užsikrėsti hematogeniu keliu, ypač pirmaisiais trimestro mėnesiais. Įgimtai toksoplazmozei būdingas smegenų pakenkimas, hidrocefalija ir sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visų nėščiųjų tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės, efektyviausia laikytis profilaktinių priemonių.
Hepatito B infekcija gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I trimestre, virusas naujagimiui perduodamas iki 10 proc. atvejų, o III trimestre - iki 70 proc. B grupės streptokokas (BGS) yra pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje BGS randamas apie 20 % nėščiųjų, todėl 35-37 nėštumo savaitę atliekamas makšties pasėlis. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims skiriami antibiotikai.
Kardiotokografija (KTG) - tai vaisiaus širdies ritmo užrašymas ir interpretavimas. Šis tyrimas padeda įvertinti vaisiaus sveikatą, nustatyti galimus deguonies trūkumus ar kitus vystymosi sutrikimus. KTG dažniausiai atliekama trečiame nėštumo trimestre arba prieš gimdymą, siekiant stebėti vaisiaus reakciją į gimdos susitraukimus. Tyrimas atliekamas naudojant specialius daviklius, kurie fiksuoja širdies ritmą ir susitraukimus. KTG tyrimas yra saugus, neinvazinis ir neskausmingas. Rekomenduojama prieš tyrimą suvalgyti lengvo maisto, kad vaisius būtų aktyvesnis.

Atliekamas makšties pasėlis, skirtas nustatyti lytiškai plintančių ligų sukėlėjus, tokius kaip Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis ir kt. Taip pat atliekamas šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti, kuris atliekamas 12+0-16+6 nėštumo savaitę. Atliekamas Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (-), o vyro Rh (+). Jei antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. Jeigu antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.

Ši nėštumo priežiūros atmintinė parengta pagal galiojantį Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą. Svarbu atsiminti, kad kiekvienos nėščiosios būklė yra individuali, todėl gydytojas, atsižvelgdamas į jos sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius, gali skirti papildomus tyrimus.