Kryžių kalnas ir Krikšto sakramento reikšmė: nuo piligrimystės iki dvasinės šeimos

Kryžius yra seniausias, universaliausias ir labiausiai pasaulyje paplitęs simbolinis ženklas. Jis taip pat yra mūsų tautos dvasinės kultūros didžiausias ir slėpiningiausias lobis. Kryžiai priklauso prie archajinių lietuvių dailės kūrinių, nes kaip saulės, šilumos, žaibų simboliai kryžiai žinomi jau nuo akmens amžiaus. Lietuvoje ant kalvų, piliakalnių, pakelėse, galukaimiuose ir kapinėse nuo seno statomi kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės.

Tačiau tik vienintelėje vietoje, netoli Šiaulių, vos už šešių kilometrų nuo Meškuičių, prie kelio į Rygą, stūkso Kryžių kalnas, liaudies vadinamas Jurgaičių, Daumantų piliakalniu, Pilies, Maldų kalnu, Šventakalniu, arba tiesiog Pilimi. Tai liaudies meno ansamblis, kuriame sukaupta per šimtus tūkstančių į žemę įkastų kryžių, mažų kryželių, rožinių, šventųjų paveikslėlių bei skulptūrų. Kristaus kančios ir atpirkimo simboliais apkabinėti didieji kryžiai, jų pristatyta ant medžių kelmų, jie piramidėmis stiebiasi kryžių paūksmėse, bangomis kyla prie Švč. Panelės ar Kristaus kojų, žvalgosi į vakaro žaras nuo kryžių skersinių, skęsta rudenio šalnų nurudintoje žolėje ar slepiasi nuo speigo baltuose sniego vėpūtiniuose.

Jau pusantro šimto metų maldininkai Kryžių kalne paprastai ir sykiu savitai švenčia esminį krikščionybės slėpinį - atperkamąją Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus už pasaulio nuodėmes ir visiems mums per Kristų pergalingą prisikėlimą. Kryžiaus nešimas, statymas, maldinga kelionė į Kryžių kalną ar nuo jo į kitą šventovę, atlaidų šventimas, Kryžiaus kelio apvaikščiojimas - pagrindiniai su Kryžių kalnu susiję maldingi papročiai, apipinti galybės kitų tradicijų.

Kryžių kalno istorija ir atsparumo simbolika

Senovėje Jurgaičių kalnas buvęs vienas krašto gynybinės sistemos piliakalnis. Vėliau, Lietuvoje įvedus krikščionybę, prigijo kryžių statymo paprotys, o memorialiniuose paminkluose greta buvusių stabmeldiškų simbolių atsirado krikščioniškieji. Žmonės pasakoja, kad kryžiai kalne pradėti gausiau statyti po 1831 m. sukilimo, o ypač po 1863 m., kai caro valdžia uždraudė statyti kryžius ne tik pakelėse, bet ir kapinėse. Tas draudimas galiojo net iki 1896 m. Pirmieji kryžiai buvę aukšti ir labai kuklūs. Yra pasakojimas, kad vienas tėvas, kurio duktė sunkiai sirgo, sapnavęs šviesiais drabužiais apsirengusią moterį, kuri tarusi: „Jei nori, kad tavo duktė pagytų, turi pats padaryti medinį kryžių ir jį nunešti į Pilies kalną ties Meškuičiais“. Tėvas taip ir padaręs, ir jo duktė pasveiko. XIX a. pradžioje kryžių ant kalno būta per 150 ir jų kasmet vis daugėjo.

Sovietmečiu Kryžių kalnas tapo plačiai žinomu, netgi užsienyje, kovos už tikėjimo laisvę simboliu. Caro okupacijos metais ir sovietmečiu kryžių statymas kalne, be religinės reikmės, turėjo ir pasipriešinimo tikėjimo laisvę varžiusiai valdžiai atspalvį. Juo labiau stengėsi okupantų valdžia kalną sunaikinti, netgi su žeme sulyginti, juo labiau jis klestėjo. Juo labiau buvo stengiamasi užgniaužti kryžių statymą, juo daugiau jų čia buvo statoma. Sunkiais okupacijos dešimtmečiais ypač atsiskleidė kryžiaus, kaip stiprybės ir vilties šaltinio, prasmė. Tačiau visos valdžios pastangos nuėjo veltui - naktimis it grybai po lietaus išdygdavo mažesni ir didesni kryžiai. Neperdedant galima sakyti, kad Kryždirbystė Lietuvoje dokumentinė medžiaga toli pralenkė savo pirmtakus.

Kryžių kalno atlaidai ir popiežiaus vizitas

Nuo 1997 m. paskutinį liepos mėnesio sekmadienį čia vyksta Šiaulių vyskupijos organizuojami Kryžių kalno atlaidai. Iniciatyva juos švęsti išaugo apsilankius popiežiui šv. Jonui Pauliui II. 1993 m. rugsėjo 7 d. Kryžių kalne lankėsi popiežius Jonas Paulius II. „Atėjome pagerbti nukryžiuotąjį Kristų“, - pradėjo pamokslą kardinolas Audrys Juozas Bačkis, minėdamas Kryžių kalno atlaidus ir prisimindamas šv. popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Kryžių kalne. Anot kardinolo, Šventasis Tėvas labai giliai išgyveno savo apsilankymą šioje vietoje, kur Kristus traukia mus prie savęs, yra išganymo ženklas.

Atgaivintuose Kryžių kalno atlaiduose susipina naujos ir senos šventimo formos: piligriminis žygis į Kryžių kalną, kurį dažniausiai eina jaunimas, kryžiaus nešimas, statymas, vigilija, Kryžiaus kelio apmąstymas, Švenčiausiojo Sakramento adoracija, katechezės, krikščioniškos muzikos koncertai, meno renginiai. Pagrindinę atlaidų dieną, sekmadienį, šv. Mišias aukoja suvažiavę Lietuvos vyskupai, atvyksta ir apaštališkasis nuncijus. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis nuoširdžiai dėkojo visiems, prisidėjusiems prie Kryžių kalno atlaidų organizavimo. Kryžių kalno atlaidų organizatorius yra Šiaulių vyskupija, rengiant juos daug prisideda prie Kryžių kalno įsikūrę pranciškonai.

Kryžių kalno Šv. Pranciškaus vienuolynas

Popiežius Jonas Paulius II, 1993 metų rudenį, lankydamasis Italijoje, La Vernos kalno pranciškonų vienuolyne, pasakė, jog Europoje yra du ypatingi kalnai - La Vernos kalnas ir Kryžių kalnas - ir tarp šių kalnų turi būti nutiestas tiltas. Jis paragino brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Sugrįžęs į Vatikaną, Popiežius apsilankė pranciškonų šventovėje La Vernos kalne, ant kurio prieš 750 metų Šv. Pranciškus Asyžietis gavo regimus Kristaus žaizdų ženklus - stigmas. Šio apsilankymo metu jis pasidalijo su broliais pranciškonais vizija sujungti La Vernos kalną Italijoje su Kryžių kalnu Lietuvoje.

Po metų La Vernos kalno pranciškonai atvyko į Kryžių kalną dalyvauti Popiežiaus kryžiaus pastatymo iškilmėse. Iškilmėse dalyvavęs Šventojo Tėvo atstovas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Justo Mullor Garcia paragino Italijos mažesniuosius brolius padėti Lietuvos pranciškonams šalia Kryžių kalno įkurti jaukius dvasinius namus - vienuolyną. Į šį raginimą Toskanos provincijos pranciškonai noriai atsiliepė. 1997 metais birželio 13 dieną Vatikane, dalyvaujant Lietuvos bei Toskanos provincijų pranciškonų atstovams, Popiežius Jonas Paulius II pašventino būsimojo vienuolyno projektą, maketą bei kertinį akmenį, kuris 1998 metais gegužės 9 dieną buvo padėtas toje vietoje, kur netrukus turėjo iškilti vienuolyno pastatas. Vienuolynas buvo pastatytas jubiliejiniais 2000 metais. Oficialus pavadinimas: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno Šv. Pranciškaus vienuolynas.

Vienuolyno bendruomenėje yra keturi broliai. Brolis Carlo Bertagninis OFM, italas, Kryžių kalno papėdėje gyvena jau penkerius metus. Jų brolija turi misiją būti prie Kryžių kalno kaip maldos vietos. Brolis kunigas Severinas Holocher OFM, vokietis, amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine davė 1965 metais, į kunigus buvo įšventintas 1967 metais, atvyko gyventi į Lietuvą, kad padėtų atkurti Lietuvos Šv. Kazimiero provinciją. Brolis kunigas Mykolas Marija Letkauskas OFM amžinuosius įžadus Mažesniųjų brolių ordine davė dar pogrindyje - 1988 metais, į kunigus buvo įšventintas 1986-aisiais, sovietmečiu dirbo misionieriumi Almatoje, Kazachstane. Brolis Paulius yra Kryžių kalno vienuolyno ekonomas, postulantų vicemagistras, provincijos evangelizacijos ir misijų sekretorius, pašaukimų direktorius, JauPra nacionalinis dvasinis asistentas, Kuršėnų šv. Jono Krikštytojo, Biržų šv. Jono Krikštytojo ir Šiaulių - Panevėžio regiono pasauliečių pranciškonų brolijų dvasinis asistentas.

Kryžių kalno vienuolyno koplyčia atidaryta 8.00-21.00 val. Šv. Mišios kiekvieną dieną 11.00 val., sekmadieniais - 11.00 val. ir 17.00 val. Nuo 8.00-21.00 val. galima užsakyti Šv. Mišias, atlikti išpažintį ir pašventinti religinius daiktus. Vienuolynas yra adresu: Šv. Jono Pauliaus II g. 26, Jurgaičių k. Meškuičių sen., Šiaulių rajone.

Krikšto sakramentas: vaiko krikštas

Krikštas yra vartai į kitus sakramentus. Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje.

Kunigas turi turėti moralinį tikrumą, kad pakrikštytas kūdikis bus auklėjamas katalikiškai. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali, net jei tėvai yra įregistravę santuoką tik santuokos rūmuose. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.

Pasirengimas krikšto ceremonijai

Krikšto apeigos visų pirma reikalautų vidinio pasirengimo, kad jose dalyvautume tikrai sąmoningai, suvokdami, ką tai reiškia tiek krikštijamajam kūdikiui, tiek dalyvaujantiems tėvams bei krikštatėviams. Kalbant apie materialų pasirengimą, reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.

Tėvams ir krikšto tėvams rekomenduojama keletą dienų prieš Krikštą atlikti išpažintį ir paruošti savo širdis dar gilesniam šios šventės išgyvenimui. Kad Krikšto diena būtų rami ir kupina prasmės, verta iš anksto apgalvoti šventės detales (apranga, dovanėlės, fotografai ir t.t.).

Krikšto tėvų pasirinkimas ir reikalavimai

Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.

Ne veltui dabar jau ir prieš vaiko krikštą pradedami rengti pasirengimo kursai tėvams ir krikštatėviams, kad jie tinkamai įsisąmonintų savo pareigas, susijusiais su vaiko religiniu auklėjimu.

Reikalavimai krikšto tėvams pagal Kanonų teisę

Kanonų teisės kodeksas (kan. 874) nustato aiškius reikalavimus, kas gali būti krikšto tėvais:

1. Krikšto tėvais gali būti tik praktikuojantys katalikai.
2. Jei krikšto tėvai yra susituokę, jie turi gyventi teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Jeigu vyras yra išsiskyręs ir sukūręs civilinę santuoką, tikrai negali būti krikšto tėvu, nes jis negyvena pagal tikėjimo reikalavimą.
3. Jie turi būti sulaukę bent 16 metų amžiaus.
4. Krikšto tėvai privalo būti priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
5. Jie neturi būti varžomi jokių bažnytinių bausmių.
6. Jie turi būti pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų, arba, tokių nesant, klebono arba krikšto teikėjo, ir sutikti prisiimti šias pareigas.

Musulmonai, netikintys ar nekrikštyti asmenys, taip pat krikščionys ne katalikai negali būti krikštatėviais, nes jie negali įsipareigoti auklėti vaiką katalikiškai. Tačiau krikščionis ne katalikas gali būti krikšto liudininku.

Pagal Bažnyčios teisę, pakanka ir vieno krikštatėvio (kan. 872). Tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, tačiau, jeigu nerandate tinkamo kandidato, ko gero, geriau apsiriboti ir vienu. Svarbiausia, kad ieškote žmogaus, kuris pasižymėtų ne materialiniais, bet pirmiausia dvasiniais turtais.

Jeigu kūdikį krikštysite Katalikų bažnyčioje, abu krikštatėviai, jei jie yra du, privalo būti katalikai.

Suaugusiųjų krikštas

Rengimasis suaugusiųjų krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas. Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Pavyzdžiui, suaugusiuosius krikštui rengia Kaune veikianti Kauno arkivyskupijos Suaugusiųjų katechezės mokykla, kur programa tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėn., kartą per savaitę vakarais. Suaugusiajam krikštijantis taip pat reikalingi krikšto tėvai.

Krikštas kitų konfesijų Bažnyčiose ir jo galiojimas

Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu.

Kalbant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje. Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vaiko krikštas tikrai galioja, net jei jį krikštijo, pavyzdžiui, išsiskyręs vyras ir nepriėmusi Pirmosios Komunijos moteris, nors krikšto tėvų pavyzdys yra labai svarbus vaiko dvasiniam ugdymui.

Krikšto liudijimo gavimas

Jei nežinote, ar esate krikštytas ir dabar reikalingas krikšto liudijimas dėl santuokos įregistravimo bažnyčioje, yra keletas būdų tai išsiaiškinti. Jei buvote krikštyti, galbūt yra likę bent kokių užuominų apie tai. Gal turėjote krikšto tėvus, gal giminės ką nors tuo klausimu galėtų pasakyti, galbūt buvo priimta pirmoji Komunija ar Sutvirtinimas, kas jau savaime suponuotų krikšto faktą (nors būna atvejų, kad ir tai dar nėra garantuotas liudijimas).

Jei žinote, kad buvote krikštyti, o neįmanoma rasti įrašo krikšto knygoje, tuomet krikšto vietos klebonas arba santuokos parapijos klebonas gali surašyti liudijimą, kurį patvirtintų du liudininkai, iš tiesų žinantys apie Jūsų krikštą. Krikšto faktas prieš santuoką turi būti įrodytas besąlygiškai. Tai padaroma krikšto pažyma. Jei kartais krikšto pažymos būtų negalima gauti (yra atvejų, kai ateizmo laikais kai kurie kunigai nerašydavo įrašų apie krikštą) ir to negalima įrodyti jokiais kitais dokumentais, krikšto faktą gali paliudyti du jame dalyvavę žmonės. Tada apie tai aktą surašo santuoką laiminsiantis kunigas.

Verta paminėti, kad Krikšto panaikinti neįmanoma. Jeigu Jus tikėjimas sunkina, Dievas jums yra davęs laisvą valią ir galite gyventi tarsi nebūtumėte pasikrikštijęs.

tags: #kryziu #kalno #vienuolynas #ar #krikstijami #vaikuciai

• Nauda ir patarimai renkantis muzikinius žaislus
• Visapusiška rūpyba Lapių Globos Namuose
• Kas lemia gimdymo taktiką
• Vaiko telefono sekimo galimybės
• išrinkite tinkamiausią dviratį savo vaikui