Moters dauginimosi ciklas: nuo folikulo iki ovuliacijos ir vaisingų dienų

Prakalbus apie moters ciklą, dauguma pagalvoja apie kraują - menstruacijas, nes tai akivaizdžiausia ciklo dalis. Tačiau mėnesinės tėra tik dalis moters vaisingumo ciklo, kurio metu visa vaisingumo sistema aktyviai ruošiasi nėštumui. Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Tai vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta - kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu.

Moterų menstruacinis ciklas yra apytiksliai kas mėnesį pasikartojantis procesas moters organizme, kurį reguliuoja hormonai. Jis prasideda pirmąją menstruacijų dieną ir pasibaigia paskutinę dieną prieš kitą ovuliaciją. Kiekvienų mėnesinių ciklo metu subrandinamas ir iš kiaušidžių išlaisvinamas kiaušinėlis. Gimdos gleivinė išveša, prisipildo krauju ir gleivėmis. Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, neįvyksta nėštumas, gimdos gleivinė kartu su krauju bei gleivėmis pasišalina menstruacijų metu.

Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas. Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti tai, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinės dienos. Menstruacijų ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos (t. y. 1-6 ciklo diena - pasišalina gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100 ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50 ml sudaro kraujas.

Moterų vaisingosios dienos - tai laikotarpis mėnesinių ciklo metu, kai yra didžiausia tikimybė pastoti. Jos apima ovuliacijos dieną (kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės) ir keletą dienų prieš ją, nes spermatozoidai moters organizme gali išgyventi iki 5 dienų. Pavyzdžiui, jei ovuliacija įvyksta 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos), vaisingos dienos gali prasidėti jau 10-11 dieną ir trukti iki 15-16 dienos. Jūsų cikle yra šešių dienų „vaisingas langas”, kai esate labiausiai linkusi pastoti. Tai apima penkias dienas iki ovuliacijos ir pačią ovuliacijos dieną. Po 24 valandų nuo ovuliacijos kiaušinėlis tampa negyvybingas ir tikėtina, kad pastoti nebegalima iki kitų mėnesinių ciklo.

Moteriškojo ciklo fazės

Mėnesinių ciklas yra suskirstytas į kelias pagrindines fazes, kurių metu vyksta nuolatiniai pokyčiai moters organizme, ruošiantis galimam nėštumui.

Menstruacinė fazė

Pirmoji menstruacijų ciklo diena laikoma ta, kuomet prasideda kraujavimas. Tai mėnesinių ciklo pirmoji fazė. Prasideda menstruacijos. Vadinasi, kiaušinėlis praėjusiame cikle nebuvo apvaisintas. Nėštumas neprasidėjo, todėl hormonų - estrogeno ir progesterono - lygiai sumažėja. Suvešėjusi gimdos gleivinė, reikalinga nėštumui ir vaikelio išnešiojimui, nebereikalinga. Ji pasišalina pro makštį kartu su krauju ir gleivėmis. Dažniausiai trunka 3-7 dienas.

Folikulinė fazė

Ši fazė prasideda kartu su menstruacinės fazės pabaiga ir baigiasi tuomet, kai įvyksta ovuliacija. Ji prasideda, kai pagumburis siunčia signalą tavo hipofizei, kad išsiskirtų folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH). Šis hormonas stimuliuoja tavo kiaušides, kad pagamintų apie 5-20 mažų maišelių - folikulų. Kiekviename folikule yra nesubrendęs kiaušinėlis. Tačiau tik vienas (kartais gali ir du) sveikiausias kiaušinėlis subręs. Likę folikulai bus absorbuojami į tavo kūną. Bręstantis folikulas sukelia estrogeno lygio padidėjimą. Folikulinė fazė gali trukti 7 - 21 dienas, priklausomai nuo ciklo. Tačiau paauglėms gali būti būdinga ilgesnė folikulinė fazė - net iki 32 dienų. Todėl paauglystėje yra normalu, jei tavo visas mėnesinių ciklas - maždaug 45 dienos. Per šį laikotarpį gimdos gleivinės storis nuo 1-2 mm padidėja iki 3-4 mm. Šio tarpsnio pabaigoje, prieš ovuliaciją, susidaro palankiausios sąlygos apvaisinimui: gimdos kaklelio ertmė išsiplečia, pasišalina gleivių kamštis, pagausėja skaidrių skystų gleivių. Dažniausiai trunka 7-21 dieną.

Ovuliacija

Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Tai trumpiausia fazė, kuri trunka 1 dieną. Prieš ovuliaciją smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono (LH) lygis - subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas, kiaušintakiais keliauja link gimdos, kad būtų apvaisintas vyro spermos. Tavo gimdos kaklelis tampa minkštas ir pakyla. Makšties gleivės primena kiaušinio baltymą - tampa skaidrios, gausesnės. Tik šioje fazėje mergina ar moteris gali tapti nėščia. Jeigu moters mėnesinių ciklo trukmė yra 28 dienos, ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ą ciklo dieną (t. y. sutampa su ciklo viduriu). Ilgesnio ar trumpesnio mėnesinių ciklo atveju ovuliacijos laikas kiek „pasislenka“ nuo vidurio: tuomet ovuliacija dažniausiai įvyksta, kuomet iki kitų mėnesinių ciklo pirmos dienos lieka 12-14 dienų. Ovuliacija: kiaušidėje subrendęs folikulas ištempia kiaušidės dangalus ir plyšta. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės. Patekęs į kiaušintakį, kiaušinėlis juo rieda 4-6 paras ir įkrenta į gimdą. Jeigu kiaušinėlis buvo apvaisintas, tai jis gimdoje ir implantuojasi (t. y. įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda joje augti). Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas. Po ovuliacijos kiaušinėlis gyvuoja labai trumpai - iki 24 val. Tad norint, kad apvaisinimas įvyktų, reikėtų mylėtis kelias dienas iki ir pačią ovuliacijos dieną. Ovuliacija įvyksta likus maždaug 14 dienų iki kito ciklo pradžios. Prieš jai įvykstant organizme smarkiai pakyla liuteinizuojančio hormono lygis, tai reiškia, kad subrandintas kiaušinėlis išlaisvinamas ir kiaušintakiais keliauja gimdos link, o ten galimai bus apvaisintas. Kiaušinėlio gyvavimo laikas gana trumpas - maždaug 12-24 val. Jei per tokį laiką jis nebus apvaisintas - žus.

Liuteininė fazė

Ši fazė prasideda iškart po ovuliacijos ir tęsiasi iki kito ciklo pradžios. Kai folikulas išlaisvina kiaušinėlį, jis tampa taip vadinamu geltonkūniu, kuris išskiria hormonus - daugiausiai progesteroną ir šiek tiek estrogeno. Jei pastotum, organizmas pradėtų gaminti hormoną - žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG). Nėštumo testai būtent šį hormoną ir nustato. Jei apvaisinimas neįvyksta, geltonkūnis sunyksta. Po ovuliacijos, neįvykus apvaisinimui, galima pastebėti, kaip pakinta makšties išskyros. Šioje fazėje gali pasireikšti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomai. Didesnis hormonų kiekis padeda palaikyti išvešėjusią gimdą apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti. Geltonkūnis sunyksta, jei neįvyko apvaisinimas, bei sumažėja išskirtų progesterono ir estrogeno lygiai. Tuomet prasideda gimdos gleivinės pasišalinimas, aiškiau suprantamas kaip mėnesinės. Dažniausiai trunka 10-16 dienų.

Ovuliacijos simptomai: kaip atpažinti vaisingiausias dienas?

Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai.

Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę.

• Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai: Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
• Skausmas pilvo apačioje: Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
• Bazinės kūno temperatūros pokyčiai: Bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo.
• Padidėjęs lytinis potraukis: Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį.
• Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas: Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
• Emociniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.
• Pilvo pūtimas: Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.

Kaip tiksliau nustatyti ovuliaciją?

Nors moters kūnas siunčia daugybę signalų, kurie gali padėti nustatyti ovuliaciją, kartais gali prireikti ir papildomų metodų. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus. Kitas žingsnis - išmokti atpažinti signalus, kuriuos organizmas siunčia ovuliacijos metu.

• Menstruacijų grafikas: Užrašykite menstruacijų pradžios ir pabaigos datas kelis mėnesius. Jei jūsų menstruacinis ciklas yra reguliarus (nuo 25 iki 35 dienų), tikėtina, kad ovuliacija įvyks maždaug 14 dienų prieš kitas menstruacijas.
• Ovuliacijos testai: Vaistinėse galima įsigyti testų, kurie fiksuoja liuteinizuojančio hormono (LH) padidėjimą šlapime - tai reiškia, kad ovuliacija įvyks per 24-36 val. Tai vienas tiksliausių būdų nustatyti vaisingas dienas. LH hormono lygis pradeda kilti prieš 34-36 val. iki ovuliacijos, o piką pasiekia likus ~12 valandų iki jos.
• Vaisingumo monitoriai: Vaisingumo monitoriai yra pažangesni įrenginiai, kurie matuoja ne tik LH, bet ir estrogenų kiekį šlapime. Jie gali nustatyti penkias vaisingiausias dienas, padėdami dar tiksliau numatyti ovuliaciją.
• Bazinės kūno temperatūros stebėjimas: Ilgą laiką galima stebėti bazinę kūno temperatūrą (BBT) kiekvieną rytą prieš keliantis iš lovos. Pastebėję temperatūros padidėjimą po ovuliacijos galite patvirtinti jos įvykimą.
• Programėlės ir skaičiuoklės: Yra daugybė mobiliųjų programėlių (pvz., „Flo“, „Clue“, „Natural Cycles“), kurios padeda stebėti ciklą, analizuoti duomenis ir prognozuoti ovuliaciją. Jos ypač naudingos, jei reguliariai fiksuojate menstruacijas, simptomus, gleives ar temperatūrą.

Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - Flo, Clue ir kitas. Prasidėjus menstruacijoms programėlėje pažymima pirmoji normalaus kraujavimo diena ir kokio tipo kraujavimas vyksta (gausus, vidutiniškas ir pan.). Jei tik šiek tiek teplioja, tai nelaikoma pirmąja mėnesinių diena. Nesvarbu, jei kraujuoti pradėjai vakare, ta diena ir laikoma pirma ciklo diena. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. „Clue“ galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives.

Ovuliacijos sutrikimai

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.

Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį. Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.

tags: #dauginimosi #ciklas #moters #kiausiniai

• Darželio „Rugiagėlė“ istorija ir tradicijos
• Kaip pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
• Vadovas dėl vaiko pinigų
• Kaip patekti į darželį Vilniuje
• Sauskelnių pirkimo pareigos slaugant