Gyvačių dauginimasis ir lyties nustatymas

Gyvatės yra šaltakraujai stuburiniai gyvūnai, kuriems būdingas lytinis dimorfizmas. Daugumos gyvačių poravimosi sezonas prasideda pavasarį. Tuomet patelės skleidžia feromonus, kuriais prisivilioja patinus. Patinams dėl patelių tenka pakovoti, nors kai kurios gyvatės turi nuodinguosius dantis, jų į kovą neįtraukia. Tereikia gyvatei pakelti savo kūną aukščiau ir jau aišku, kuris patinas stipresnis. Tuomet patinas apsivynioja kūnu patelę, jų uodegos susiglaudžia ir prasideda poravimasis.

Dauguma gyvačių rūšių deda kiaušinius, tačiau yra ir gyvavedžių. Lytiniai kanalai susijungę su šalinimo takais, todėl turi kloaką. Gyvačių nėštumas trunka skirtingai ir priklauso nuo jų rūšies. Pvz., pitonų nėštumo periodas yra 70-90 dienų, kiti šaltiniai teigia, kad nuo 89 iki 127 dienų. Ką tik išsiritusių jauniklių svoris būna maždaug 9g, ilgis apie 26-30 cm.

Kaip nustatyti gyvatės lytį?

Lyties nustatymo būdai priklauso nuo gyvatės šeimos ir rūšies:

• Smauglinės gyvatės: galima užčiuopti perbraukus zoną, esančią už kloakos.
• Žaltinės gyvatės: nustatoma vizualiai pagal atstumą nuo kloakos iki uodegos galiuko: jeigu atstumas ilgas - patinas, jei trumpesnis - patelė.
• Bendrasis būdas: lytį galima nustatyti pagal gyvatės uodegos formą: patinų uodega storesnė, plonėjanti palaipsniui, patelių uodega plonesnė, staigiai suplonėjanti.
• Zondavimas: gyvačių lytis nustatoma zonduojant kloaką. Naudojamas specialus minkštas zondas, pagal angos dydį nustatoma lytis: patelių mažesnė, patinėlių didesnė. Šią procedūrą rekomenduojama atlikti patirties turintiems gyvačių augintojams.

Veisimas nelaisvėje

Kai tik sutemsta, patinas pradeda naršyti po patelės terariumą, ieškodamas jos. Susiporavimas įvyksta dažniausiai tą pačią naktį arba sekančią naktį. Patariama poruoti per kelias sesijas, tai yra patinėlį perkeliame į jo terariumą, palaukiame tris dienas, kad patinėlis pailsėtų ir vėl pakartojame poravimosi procedūrą. Po poravimosi, dažniausiai patinas su patele ilsisi ant šakos vienas šalia kito.

Pastaruoju metu, populiarėjant egzotiniams gyvūnams ir pradėjus juos veisti, pastebėta, kad dauguma gyvačių dėl inbrydingo keičia savo spalvas, tai yra mutuoja. Gal gyvūno pakitusios spalvos atrodo gražiai ar net įspūdingai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai ne tik išorės “defektas”, kiekviena tokia spalvinė mutacija slepia kažkokią ligą ar vidinį “defektą”.

tags: #vikrusis #driezas #apvaisinimo #budas

• Kaip atpažinti Augačio vaiko talentus
• Veiksmingi patarimai grambuoliams naikinti
• kaip sukurti nepamirštamą gimtadienio šventę
• Viskas apie apgyvendinimą globos namuose
• Dešimtmetis pokyčių vaikų globos sistemoje