Kūdikių ir Vaikų Traukuliai: Priežastys, Simptomai ir Pirmoji Pagalba

Matyti savo vaiką, ištiktą priepuolio, yra labai sunku ir baisu. Todėl tėvai paprastai pameta galvą, karštligiškai bando vaikui padėti ir pridaro klaidų. Po priepuolio jie negali pasakyti, kiek jis truko, kaip prasidėjo ir baigėsi. Gana daug vaikų patiria įvairių priepuolių. Priepuoliai gali būti ir dėl laikinų sutrikimų smegenyse. Kai ištinka toks smegenų kilmės priepuolis, staiga gali pasikeisti vaiko elgesys, pojūčiai, judesiai. Priepuolius dažnai lydi ir traukuliai. Tai tėvus labai baugina.

Jei esate tėvai, seneliai, auklė ar kitas asmuo, kuriam tenka prižiūrėti vaikus, jums būtina žinoti, kaip atpažinti skirtingus traukulių tipus ir tinkamai reaguoti. Traukulių priepuolis - dar ne epilepsija. Traukulius vaikui gali išprovokuoti aukšta kūno temperatūra, galvos smegenų trauma, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis.

Afekto-respiraciniai priepuoliai: kai verksmas stingdo kvėpavimą

Gal ir jums teko matyti kūdikį, kuris rėkdamas staiga sustingsta, pamėlynuoja ir kurį laiką nekvėpuoja. Pirmoji mintis - kūdikis tuoj uždus ir numirs. Tai ir yra vadinamasis afekto-respiracinis priepuolis, kai rėkiančio kūdikio smegenyse staiga sumažėja deguonies.

Kaip atrodo afekto-respiracinis priepuolis?

Vaikas užsigauna ar supyksta ir pradeda verkti. Verksmas vis stiprėja ir staiga nutyla. Vaiko burna lieka praverta, veidukas pradeda blykšti ar mėlti, kurį laiką mažylis nekvėpuoja. Tokį nuožmų rėkimą išprovokuoja paprasčiausios buitinės situacijos: prisivėrė pirštą, nugriuvo, negavo žaislo. Jei ši būsena užsitęsia ilgiau, vaikas gali apkvaišti ir prarasti sąmonę. Tada jis trumpam suglemba arba, atvirkščiai, labai įsitempia, jo kūnelis gali patrūkčioti. Per priepuolį vaikas gali pasišlapinti. Visada toks priepuolis baigiasi triukšmingu įkvėpimu, tarytum ilgai po vandeniu buvęs žmogus išnirtų į paviršių. Po tokio priepuolio vaikutis tik kelias minutes jaučiasi nekaip - būna nejudrus, mieguistas. O toliau - viskas kaip buvę: jis žaidžia, valgo.

Ką daryti ir ar tai pavojinga?

Tėvai kremtasi, ar tokie priepuoliai vaikui nepakenks. Galite nusiraminti, vaikas visiškai sveikas, tiesiog jo kiek jautresnė nervų sistema, jis greičiau susijaudina. Tokie priepuoliai paprastai kartojasi, jei jau ištiko kartą, laukite ir kito. Būna vaikų, kurie dėl menko nieko įsirėkia 5 kartus per dieną ir visus tuos kartus juos ištinka afekto-respiraciniai priepuoliai. Kiti taip įsijautrina, kad priepuolis ištinka vos pravirkus ar net… nepradėjus verkti. Tiesiog vaikas užsigauna ar supyksta, jau ruošiasi rėkti, bet net nepradėjęs išblykšta, suglemba, gali sustingti ar patrūkčioti. Priepuolio metu nereikia vaiko purtyti, laistyti šaltu vandeniu, rėkti. Priglauskite, glostykite, raminkite. Tačiau ir šios priemonės labiau skirtos jums. Jei tokie priepuoliai pradeda labai varginti, neurologas gali skirti nervų sistemą raminančių vaistų.

Temperatūriniai (karštiniai) traukuliai: netikėta reakcija į karščiavimą

Gana dažnai kūdikius kamuoja ir priepuoliai dėl karščiavimo. Šie priepuoliai pasireiškia traukuliais. Tokie temperatūriniai traukuliai paprastai kamuoja vaikus nuo 3 mėnesių iki 5 metų, nors kai kada pasitaiko ir vyresniems. Mažo vaiko smegenys nėra gerai subrendusios, jos jautriau reaguoja ir į temperatūrą.

Kaip atrodo temperatūriniai traukuliai?

Temperatūriniai traukuliai prasideda netikėtai, jie paprastai būna pirmasis kokios nors virusinės ligos požymis. Kartais tik prasidėjus traukuliams tėvai susigriebia, kad vaikas karščiuoja. Šiuos traukulius patiria vaikai nuo pusės metų iki ketverių-penkerių metų amžiaus (kartais ir vyresni vaikai). Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Toks staigus kūno temperatūros pokytis labiausiai tikėtinas virusinių infekcijų metu, dažniausiai per 24 val. Priepuolio ištikto vaiko kūnas tai įsitempia, tai atsipalaiduoja, gali trumpai ir staigiai trūkčioti kokia nors kūno dalis (dažniausiai rankytės lenkiasi per alkūnes, trūkčioja kojos). Vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblyšksta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Vaikas nereaguoja į tėvų balsą. Priepuolis gali trukti nuo dešimties sekundžių iki trijų minučių, jam praėjus mažylis gali atrodyti kiek sutrikęs, tačiau praėjus šiek tiek laiko atrodo ir elgiasi įprastai. Dauguma priepuolių praeina savaime per kelias minutes.

Neretai kylant temperatūrai vaiką krečia šaltis, o tėvai tai palaiko traukuliais. Šaltkrėčio metu vaikas visiškai sąmoningas, o drebėjimas (lūpų, smakriuko ar kitos kūno dalies) - dažnas ir smulkus. Ištikus temperatūriniam priepuoliui, vaiko kūnelis trūkčioja daug akivaizdžiau.

Ką daryti ir ar tai pavojinga?

Prasidėjus temperatūriniams traukuliams, paguldykite mažylį ant šono, tuomet jis neužsprings, bus lengviau kvėpuoti. Nekratykite kūdikio, nedarykite dirbtinio kvėpavimo, jokiu būdu nieko nekiškite į burną. Nepalikite vaiko be priežiūros. Pasirūpinkite vaiko saugumu. Jeigu mažyliui prasidėjo traukuliai, paguldykite jį ant šono arba ant nugaros. Atlaisvinkite kvėpavimo takus. Pasukite vaiko galvą į šoną, kad, pradėjęs vemti ar atpylęs, neužspringtų. Laukite, kol traukuliai liausis. Tiesiog laukti ir nieko nedaryti yra bene sunkiausia užduotis.

Paskambinkite gydytojui. Numuškite temperatūrą. Jei lauksite gydytojo namuose, pasistenkite sumažinti vaiko kūno temperatūrą: tam tiks drungni (bet ne šalti!) kompresai. Temperatūrą galima numušti ir medikamentiniu būdu, tačiau pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus būtų geriausia naudoti. Jei temperatūriniai traukuliai kartojasi, įsigykite ir namie turėkite specialių raminančių vaistų (klizmučių), kuriuos išrašys gydytojas. Net jei priepuolis buvo trumpas ir gydytojo nekvietėte, apie tai jam pasakykite. Jis patars, kaip elgtis ateityje. Kai mažylis susirgs kitą kartą, labai atidžiai matuokite temperatūrą, nelaukite, kol ji pakils iki 38C, duokite temperatūrą mažinančių vaistų.

Kad ir kokie jie atrodytų baisūs, dėl šių trumpų traukulių priepuolių panikuoti nereikėtų. Jei kartą vaikui sukarščiavus jam prasidėjo traukuliai, dar nereiškia, kad jie kartosis ir kitą kartą, tačiau daliai vaikų (maždaug 25-30 procentų) tokie traukuliai gali kartotis. Jeigu traukuliai įvyko pirmą kartą gyvenime ir nepraeina per 3-5 min., skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Nepalikite vaiko be priežiūros. Priepuoliui praėjus savaime per 2-5 min., vykite pas šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų profesionaliai įvertinta vaiko būklė.

Epilepsija: kai traukuliai tampa ligos simptomu

Epilepsija - tai centrinės nervų sistemos liga, kurios metu pakinta neuronų elektrinis aktyvumas. Pakitęs elektrinis aktyvumas sutrukdo normalią smegenų veiklą, sukelia traukulius, neįprastus pojūčius ir elgesį. Epilepsija, tai liga sukelianti sutrikimus elektrinėje smegenų veikloje, kurie išprovokuoja traukulius. Šia liga serga apie 1% populiacijos. Apie 10% žmonių nors kartą gyvenime patiria neišprovokuotą traukulių epizodą, tačiau vienas epizodas dar nereiškia epilepsijos. Norint nustatyti epilepsiją reikalingi bent du spontaniški traukulių epizodai. Net ir silpni traukulių epizodai reikalauja gydymo, kadangi jie gali tapti labai pavojingais vairuojant ar plaukiojant.

Epilepsijos priežastys ir rizikos veiksniai

Epilepsiją sukelia ilgalaikiai pakitimai smegenų audinyje, kurie gali atsirasti po traumos, infekcijos, augimo ar metabolinių sutrikimų. Deja, jos nėra visiškai aiškios. Išskiriamos 3 priežasčių grupės:

1. Nėštumo laikotarpis: Kai vaisius vystosi, epilepsijos pasireiškimui gali turėti įtakos genetika, infekcijos nėštumo metu, galvos smegenų vystymosi sutrikimai. Dažniau epilepsija pasireiškia, jeigu mažylis gimė neišnešiotas.
2. Gimdymo laikotarpis: Šiuo metu gali įvykti gimdymo trauma, naujagimio galvos smegenyse gali išsilieti kraujas (kraujosruva - nereta komplikacija, pasireiškianti neišnešiotiems naujagimiams), gimstantis vaikelis gali užsikrėsti infekcija.
3. Laikotarpis po gimimo: Liekamieji reiškiniai po buvusių infekcijų, traumos, kraujotakos sutrikimų galvos smegenyse, navikų, deguonies trūkumo.

Kitos rizikos faktoriai apima:

• Genetinis polinkis: Kai kurie epilepsijos tipai, kurie klasifikuojami pagal traukulių pobūdį ar lokalizaciją smegenyse, yra paveldimi. Mokslininkai rado ryšį tarp kai kurių epilepsijos tipų ir specifinių genų, tačiau yra manoma, kad iki 500 genų gali būti susiję su epilepsija.
• Galvos trauma.
• Galvos smegenų pažeidimai: Epilepsiją gali sukelti ir kiti galvos smegenų pažeidimai, tokie kaip augliai ar insultas.
• Infekcinės ligos.
• Prenatalinė trauma: Kūdikių smegenys dar nėra pilnai susiformavusios todėl yra ypač jautrios nėštumo metu patirtoms galvos smegenų traumoms, kurias gali sukelti keli skirtingi faktoriai, pavyzdžiui: motinos infekcija, prasta motinos mityba ar deguonies trūkumas.
• Psichomotorinės raidos sutrikimai.
• Riziką susirgti epilepsija didina: epilepsijos atvejai šeimoje, galvos traumos, insultas, demencija, nervų sistemos infekcijos, traukuliai vaikystėje.

Epilepsijos simptomai ir traukulių tipai

Kadangi epilepsiją sukelia pakitęs smegenų ląstelių aktyvumas, traukuliai gali paveikti bet kurį procesą, kurį koordinuoja centrinė nervų sistema. Simptomai yra individualūs ir labai skirtingi, vieniems traukuliai gali pasireikšti tiesiog žvilgsnio sustingimu kelioms sekundėms, o kitiems gali imti trūkčioti ir galūnės. Dažniausiai, tas pats asmuo turės visada tokius pačius požymius kartojantis priepuoliams. Traukuliai gali prasidėti aura, kuomet epilepsijos priepuolis plisdamas smegenų zonomis jas aktyvuoja ir sukelia įvairius neurologinius, psichomotorinius pokyčius ir pareina į priepuolio fazę. Neretai prieš traukulius ligoniams pasireiškia auros, kurių metu gali pasikeisti emocijos, mąstymo pobūdis, uoslė, skonis, garsai, jos gali pasireikšti kaip mirksinčios šviesos ar skambesys ausyse.

Traukuliai skirstomi į kelis tipus:

• Židininiai traukuliai: kuomet pakitęs smegenų aktyvumas yra tik vienoje lokalizacijoje, tai yra neplinta į kitą smegenų pusrutulį. Jie skirstomi į dvi kategorijas: židininiai traukuliai be sąmonės netekimo ir židininiai traukuliai su sąmonės netekimu. Šie traukuliai dažnai supainiojami su kitais neurologiniais sutrikimais, tokiais kaip migrena ar narkolepsija.
• Generalizuoti traukuliai: kuomet pakitęs smegenų aktyvumas įtraukia visas smegenų zonas.
• Toniniai traukuliai sukelia raumenų susitraukimą, dažniausiai apima nugaros, rankų, kojų raumenis.
• Atoniniai traukuliai sukelia raumenų atsipalaidavimą ir jų metu žmonės dažniausiai staiga susmunka ant žemės.
• Kloniniai traukuliai sukelia ritmišką raumenų trūkčiojimą, dažniausiai apima veido, kaklo ir rankų raumenis.
• Miokloniniai traukuliai dažniausiai pasireiškia kaip staigus rankų ar kojų sutrūkčiojimas ar mėšlungiškas krūpčiojimas.
• Toniniai-kloniniai (Grand Mal) traukuliai: Labiausiai tėvus gąsdina viso kūno traukuliai (dar vadinami generalizuotais toniniais-kloniniais arba grand mal traukuliais). Vyksta ritmiški kūno judesiai, vaikas tuo metu būna be sąmonės, nereaguoja į aplinką. Tokie traukuliai kartais prasideda nuo lokalizuoto židinio (kai traukuliai apima tik vieną kūno dalį) ir progresuoja iki traukulių, apimančių visą kūną.
• Absansai (Petit Mal) traukuliai: tai priešingas traukulių tipas. Būsena, kai vaikas nustoja žaidęs ar užsiėmęs kita veikla ir ima spoksoti į vieną tašką, nereaguoja į aplinką, neatsiliepia kviečiamas. Dažniausiai tai trunka 1-2 sekundes. Jie yra labai subtilūs, trumpi, todėl ilgai būna nepastebėti. Dažnai tėvai galvoja, jog vaikas yra užsispyręs ir priešgyniaujantis, todėl juos pastebi tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą ir mokytojams pasiskundus keistu mokyklinuko elgesiu.

Kartais vaikui gali pasireikšti simptomų, kurie gali maskuoti ar imituoti traukulius, bet iš tiesų jais nebūti, pvz.: trumpalaikis kvėpavimo sustojimas; alpimas (sinkopė); veido ar kūno trūkčiojimas (mioklonijos); miego sutrikimai (naktiniai košmarai, lunatikavimas).

Epilepsijos komplikacijos ir gyvybei pavojingos būklės

Ištikus traukuliams žmogus gali nuskęsti ar padaryti avariją, kyla tam tikrų komplikacijų ir nėštumo metu, bei atsiranda emocinių problemų. Taip pat epilepsija turi dvi gyvybei pavojingas būkles. Epilepsinė būklė, kurios metu priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, šios būklės metu padidėja negrįžtamos smegenų žalos tikimybė ir staigios mirties tikimybė.

Epilepsijos diagnostika

Epilepsijai diagnozuojama pagal paciento simptomus, jo neurologinį ištyrimą, galimi laboratoriniai tyrimai genetinei diagnostikai.

1. Detali medicininė istorija: Įtakos priepuolių išsivystymui gali turėti motinos nėštumas, gimdymas. Svarbi detalė, kuria pasidomės gydytojas, - ar giminėje yra sergančių epilepsija. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar yra buvę traukulių vaikui turint aukštą temperatūrą, ar vaikas turėjo galvos smegenų traumą, operaciją. Šie faktai didina epilepsijos pasireiškimo riziką. Gal tėvai yra pastebėję, kaip vaikas staiga sustingsta, žiūri į vieną tašką, tuo metu neatsako į klausimus ir nereaguoja į jį supančią aplinką.
2. Fizinis ištyrimas: Tiriama širdies ir kraujagyslių sistema, neurologinė būklė, psichinė raida.
3. Laboratoriniai tyrimai: Kraujo tyrimas atliekamas norint išsiaiškinti, ar nėra elektrolitų pusiausvyros sutrikimo, netrūksta tam tikrų mikroelementų vaiko organizmui.
4. Instrumentiniai tyrimai:
   • Elektroencefalograma (EEG): Tai yra pagrindinis tyrimas diagnozuojant epilepsiją. Šio tyrimo metu registruojama elektrinė smegenų veikla ir elektriniai iškrūviai smegenyse. Tyrimo metu galima nustatyti epilepsinį aktyvumą smegenų žievėje, traukulių tipą. Dažnai yra pasitelkiama elektroencefalografija (EEG), jos metu prie paciento galvos yra pritvirtinami elektrodai, kurie matuoja smegenų elektrinį aktyvumą. Šis tyrimas padeda nustatyti pakitusį smegenų aktyvumą.
   • Galvos smegenų echoskopija: Būtinas tyrimas kūdikiams, kuriems pasireiškė traukuliai.
   • Tomografiniai tyrimai: Norint atmesti organinę patologiją (galvos smegenų naviką, kraujosruvą ar pan.) reikia atlikti kompiuterinę tomografiją (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimą (MRT). Įvairūs tomografiniai tyrimai, kaip kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija, gali padėti aptikti pakitimus ar galvos smegenų pažeidimus, sukeliančius epilepsiją.
5. Genetiko konsultacija: Dažnai epilepsija būna susijusi su genų pakitimais, mutacijomis ar medžiagų apykaitos ligomis. Dėl šių priežasčių vaikai, sergantys epilepsija, tiriami genetiškai.

Vaizdo medžiagos svarba diagnostikai

Šiais laikais, kai dauguma tėvelių turi išmaniuosius telefonus, galima prisidėti prie tikslesnės diagnostikos. Gydytojui labai praverstų vaizdinė medžiaga, kurioje būtų užfiksuotas traukulių priepuolis. Tėvams rekomenduojama nufilmuoti vaikučio priepuolius ir taip padėti gydytojui įvertinti priepuolio tipą, eigą, trukmę.

Epilepsijos gydymas

Dažniausiai epilepsijai gydyti yra pasirenkamas medikamentinis gydymas. Daugumai sergančiųjų, kad išnyktų traukulių epizodai, užtenka vartoti vieną prieštraukulinį vaistą. Kitiems gali prireikti vaistų kombinacijos. Gydymas medikamentais, padeda sukontroliuoti traukulius 80% sergančiųjų epilepsija.

Daugiau nei pusę vaikų, kurie ilgą laiką nebepatiria epilepsijos epizodų, vėliau gali nutraukti medikamentų vartojimą ir gyventi gyvenimą be traukulių. Dauguma suaugusiųjų, kurie nepatiria epilepsijos epizodų keletą metų, taip gali nutraukti vaistų vartojimą. Bet patys tėveliai neturėtų spręsti, kada nebeduoti mažyliui medikamentų. Gydymą paskiria ir nutraukia tik gydytojas vaikų neurologas.

Chirurginis gydymas

Nustačius aiškų epilepsijos priepuolius generuojantį židinį galvos smegenyse, jį pašalinus galima epilepsijos priepuolius visai nutraukti ar sumažinti jų dažnį. Pastaruoju metu, gerėjant diagnostinėms priemonėms, dažnėja chirurginio epilepsijos gydymo atvejų.

Chirurginis gydymas taikomas dažniausiai tuomet, kai diagnostiniai testai parodo jog epilepsijos židinys yra nedidelis ir lokalizuojasi smegenų srityje, kuri nėra atsakinga už svarbias ar gyvybines funkcijas. Operacijos metu epilepsijos židinys yra pašalinamas. Kartais kai židinio neįmanoma pašalinti, neurochirurgai gali padaryti pjūvius smegenyse, kurie sustabdytų traukulių plitimą į kitas smegenų sritis. Daugelis gydytojų ir pacientų mano, kad epilepsijos chirurgija yra paskutinis gydymo būdas, kuris naudojamas, kuomet kiti gydymo būdai nepadeda. Tačiau tai yra netiesa. Daugelis ekspertų rekomenduoja ligonius, kuriems po antro ar trečio vaisto nuo epilepsijos įvedimo nesėkmės, įvertinti kaip galimus kandidatus epilepsijos chirurginiam gydymui. Tai ypač svarbu atsižvelgti, kuomet gydymas vaistais yra neefektyvus vaikų amžiuje.

Epilepsijos priepuolius nutraukiančios operacijos atliekamos, kuomet prieš operacinio ligonio ištyrimo metu nustatomas tikslus epilepsijos priepuolius generuojantis židinys, kurį galima saugiai visą pašalinti:

• Temporalinė rezekcija: dažniausia epilepsijos chirurgijos forma, kuomet ligoniui, sergančiam temporaline epilepsija, pašalinama dalis priekinės smilkininės skilties kartu su migdoliniu kūnu ir hipokampu. Šios chirurgijos pasekoje pasiekiami geriausi rezultatai pilnai nutraukiant epilepsijos priepuolius 70-80% ligonių.
• Žievės patologinio židinio rezekcija: antra pagal dažnumą operacijų gydant epilepsiją chirurginiu būdu.
• Hemisferotomija: reta ir ypač sudėtinga operacija, kurios metu, dažniau mažiems vaikams, atskiriamas epilepsijos priepuolius generuojantis pusrutulis nuo sveiko. Taip išsaugant sveikojo pusrutulio vystymąsi.
• Kalozotomija: apsaugo nuo greito epilepsijos priepuolio išplitimo į abu pusrutulius, atjungiant juos ties didžiąja smegenų jungtimi (corpus callosum). Paprastai ji atliekama per du etapus. Pirmu etapu atjungiama priekiniai 2/3 jungties, o nesant pakankamam efektui po kurio laiko atjungiamas ir galinis 1/3 jungties.
• Daugybinės subpialinės transekcijos: atliekamos, kuomet epilepsijos židinys yra kalbos, judėjimą ar regą kontroliuojamose zonose.

Kiti gydymo būdai

• Klajoklio nervo (n.vagus) stimuliacija (VNS): atliekama, kuomet ligoniui negalima atlikti kitų epilepsijos chirurgijos formų.
• Giliųjų branduolių stimuliacija (GSS): taip pat yra vienas iš galimų gydymo būdų. Jos metu elektrodai implantuojami į tam tikras sritis smegenyse ir sujungiami su stimuliatoriumi, kuris implantuojamas po raktikauliu. Elektrodų pagalba stimuliatorius siunčia silpnus elektrinius signalus į smegenis, kurie padeda sumažinti ar netgi pilnai nutraukti priepuolius.

Ką daryti, jei vaikui diagnozuota epilepsija?

Jeigu jau yra diagnozuota epilepsija, vaiko tėvai jau būna supažindinti su galimais traukulių priepuoliais, įspėti, kad šie gali pasikartoti. Namuose tėvai turi turėti medikamentų nuo traukulių. Tinkami vaistai yra diazepamas ir midazolamas, vartojami priklausomai nuo vaiko amžiaus. Epilepsija sergančiam vaikui reikia reguliariai atlikti kraujo tyrimus, tikrinti kepenų funkciją, užrašyti EEG ir vertinti jos pokyčius. Nustačius epilepsiją, gydymas turi būti tęsiamas ir nebesikartojant epilepsiniams traukuliams.

Jeigu kelis metus vaikas gerai toleruoja vaistus (nėra pašalinio vaistų poveikio) ir efektyviai gydo epilepsiją (t. y. nesikartoja priepuoliai), gali būti, jog vaistų vartojimą bus galima nutraukti.

Gyvenimo kokybė su epilepsija

Epilepsija gali padidinti mokymosi sutrikimų riziką, tikėtina, kad vaikas dažniau skųsis galvos skausmais. Tačiau daugelis vaikų, sergančių epilepsija, gyvena aktyvų, kokybišką gyvenimą. Jie gali lankyti bendrojo lavinimo mokyklą, įvairius būrelius, sportuoti. Efektyvus epilepsijos gydymas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių vaiko gyvenimo kokybę.

Svarbiausia laiku atpažinti ligos simptomus ir kreiptis pagalbos. Epilepsija sergančiam vaikui svarbiausia - tėvų pagalba ir palaikymas:

• Skaitykite apie epilepsiją, išsamiai „susipažinkite“ su šia liga.
• Nebijokite atvirai ir nuoširdžiai diskutuoti epilepsijos tema su savo vaiku. Padėkite jam išmokti kalbėti apie ligą ir užduoti klausimus, nebijoti dalintis savo pergyvenimais ir lūkesčiais.
• Venkite situacijų, kur vaikas gali pasijusti nepatogiai, kur įtariate, jog aplinka sukels jam stresą.
• Būkite pozityvūs! Tėvų emocinė būsena turi reikšmingos įtakos vaiko sveikatai. Skatinkite savo vaiką ir džiaukitės jo pasiekimais.
• Pasiūlykite vaikui lankyti sporto užsiėmimus, kartu ieškokite mėgstamos veiklos. Padėkite vaikui susirasti draugų. Pradžioje, sergant šia liga, vyresnis vaikas gali gėdytis ir vengti bendravimo su bendraamžiais, tad reikėtų ir jo draugams paaiškinti apie ligos niuansus.
• Papasakokite apie epilepsiją kitiems šeimos nariams, draugams, mokytojams. Įtraukite į tai ir vaiką!
• Nustatykite dienos ritmą. Svarbu išlaikyti dienos ir miego režimą, tvarką, planuoti darbus ir vizitus pas gydytoją, riboti technologijų naudojimą (žaidimus kompiuteriu, planšetėmis ir kt.). Pasirūpinkite, kad vaikas vaistus gertų taip, kaip rekomendavo gydytojas. Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai miego. Prižiūrėkite, kad prieš miegą atžala nesėdėtų prie kompiuterio, nežiūrėtų televizoriaus. Naujosios technologijos išblaško ir nutolina miego poreikį. O kokybiškas poilsis mažina traukulių pasireiškimo riziką.
• Laikykitės ar kurkite naujas šeimos tradicijas, leiskite laisvalaikį su visa šeima.

Jūsų geros emocinės būklės ir sveikatos reikia tam, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaiku. Vairavimas, aukštasis mokslas, karjera, vedybos, šeimos sukūrimas - epilepsija sergančiam vaikui visa tai pasiekti įmanoma.

Supurtyto vaiko sindromas: didelė grėsmė kūdikio sveikatai

Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui - supurtyto vaiko sindromas. Visgi, dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augtų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą. Pasitaiko, kad vaikai nukenčia dėl neatsargaus tėvų elgesio. Visgi dažniausiai vaikas sužalojamas, kai kantrybės pristigęs suaugęs žmogus verkiantį jį stipriau supurto. Jautriausi yra vaikai iki vienerių metų amžiaus, bet pasak medicinos šaltinių, sindromas yra diagnozuotas ir 3-4 metų vaikams.

Supurtymas yra fizinė trauma, būdinga tik kūdikiams dėl dar tik besivystančio organizmo pažeidžiamumo. Tad svarbu su kūdikiu visada elgtis itin švelniai ir atsargiai - vos kelios sekundės net ir netyčinio neatsakingo elgesio gali palikti sveikatos sutrikimus, kurie lydės vaiką visą likusį gyvenimą arba net baigsis mirtimi. Pasitaiko, kad kūdikis sužalojamas bandant pagelbėti jam užspringus ar atliekant mankštą. Net žaidžiant su kūdikiu, pavyzdžiui, kai suaugęs žmogus kelis kartus mesteli jį į orą, tai gali baigtis rimtomis pasekmėmis vaikui - sukrėtimu, lūžiais.

Supurtyto vaiko sindromo požymiai ir pagalba

Kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Tam būtina gebėti atpažinti pirminius traumos požymius bei atskirti juos nuo kitų negalavimų. Kaip greičiausiai pastebimus ženklus, gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė mini, kad supurtytas kūdikis gali tapti irzlus ir be paliovos verkti arba priešingai - būti visiškai apatiškas. Vaikui gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė. Patyrus šią traumą gali sutrikti vaiko kvėpavimas ir širdies veikla. Gydytoja sako, kad požymiai, jog kūdikis galėjo būti supurtytas, įprastai priklauso nuo laiko, kuris praėjo po įvykio, vaiko amžiaus ir to, kaip stipriai mažylis nukentėjo.

Tėvų savijauta ir prevencija

„Diena iš dienos visą parą atsakant už mažą bejėgį žmogutį, normalu pavargti, gali stigti patirties auginant pirmąjį vaiką ar kantrybės - visada galima rasti išeitį - pasikalbėti su artimaisiais, paprašyti jų paramos, o gal kreiptis emocinio palaikymo į profesionalus. Vaiką auginantiems būtina pasirūpinti ir savimi, savo emocine būsena bei kokybišku poilsiu - visa tai dėl mažylio gerovės ir saugumo“, - sako krizę išgyvenančioms šeimoms padedanti vaiko teisių gynėja, psichologė Giedrė Starkevičiūtė. Kūdikiui reikalingi emociškai stiprūs ir nurimę tėvai, visada esantys šalia ir galintys juo pasirūpinti. Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu. Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. Pasak pašnekovės, šiandien yra platus profesionalių mokymų pasirinkimas, veikia efektyvios tėvystės įgūdžių grupės, gausu vertingos literatūros ir patikimos informacijos internete.

Pasak pašnekovės, kūdikio sąmonėje įsirašo akimirkos, kai jis pravirko ir buvo paimtas ant tėvų rankų, kai pasijutęs vienas sulaukė saugaus mamos glėbio - nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų formuojasi vaiko saugumo jausmas, turėsiantis reikšmingos įtakos visam jo tolimesniam gyvenimui. G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata. Pašnekovė akcentuoja ir artimiesiems tenkančią atsakomybę - net trumpas gyvas pokalbis ar kelių minučių skambutis gali atskleisti situaciją šeimoje, tėvų savijautą bei jų santykį su kūdikiu.

Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei taip pat yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

tags: #kudikio #traukuliai #video

• Saugumo taisyklės vežant vaikus motociklu
• Atėnų demokratijos raida
• Kodėl svarbu stebėti vaisiaus judesius 27 savaitę
• Balys Sruoga: asmenybė ir kūryba
• Klaidingai teigiami nėštumo testai