Skvernelis – tikras laimės kūdikis: asfaltuojamo kelio istorija ir kontrastai
Kol vieni Lietuvos gyventojai susiduria su kasdienėmis infrastuktūros problemomis, kitų gyvenamosios aplinkos tvarkymas tampa nacionalinio lygio skandalais. Kol kas Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, Vokiečių ir Kranto 15-osios gatvių sankirtoje, gyventojai priversti laviruoti tarp gilių duobių, viešoje erdvėje netyla diskusijos apie premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamosios gatvės asfaltavimo aplinkybes.
Šančių realybė: duobės ir abejingumas
Žemuosiuose Šančiuose, Vokiečių ir Kranto 15-osios gatvių sankirtoje, jau kuris laikas riogso kelios duobės. Šioje vietoje gyvenantis kaunietis Jonas Kazakevičius pasakojo, kad Vokiečių gatvė buvo remontuota ir asfaltuota prieš 5 metus, tačiau sankryžoje duobės atsivėrė prieš kelerius metus. Nors šią vasarą buvo tvarkoma Kranto 15-oji gatvė, darbininkai sankryžos su Vokiečių gatve taip ir nesutaisė.
Vietos gyventojas Rimas Martinavičius teigė, kad duobės iš pradžių buvo nedidelės, bet ilgainiui darėsi vis platesnės ir gilesnės. „Rodos, vasarą darbininkai buvo atvykę, aplink duobes išpjovė asfaltą ir paliko. Tikėjomės, kad šios vietos netrukus bus užtaisytos, bet, matyt, jas visi pamiršo“, - sakė vyras. Žmonės stebėjosi, kad gana gilios duobės paliktos ir net nepažymėtos, o rečiau čia važiuojantys vairuotojai, įlėkę į netikėtas, vandens užtvindytas kliūtis, automobilių ratus gali sugadinti.
Kieno atsakomybė?
Kauno savivaldybės atstovų paklausus, kodėl tokios duobės skubiai netvarkomos, įmonės „Kauno vandenys“ technikos direktorius Dainius Gudavičius sakė, kad Vokiečių ir Kranto 15-osios gatvių sankryžoje bendrovė prieš 5 metus vykdė tinklų rekonstrukcijos darbus. „Per penkerius metus nusėdus gruntui atsirado duobių“, - komentavo situaciją įmonės atstovas.
"Pragaro mašina"
Upės gatvės asfaltavimo istorija ir interesų konfliktas
Kol Šančių gyventojai laukia gatvės remonto, Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras Saulius Skvernelis, asfaltavimo istorija tapo itin garsiu atveju. Etikos sargai dėl Vilniaus rajone esančios Upės gatvės asfaltavimo finansinių aplinkybių tyrimą pradėjo pernai gruodžio viduryje. Tyrime vertinta, ar premjerui nekilo pareiga nusišalinti, kai Vyriausybė pernai spalio pabaigoje skyrė papildomą finansavimą Vilniaus rajono savivaldybės gatvėms tvarkyti.
Pernai spalio pabaigoje perskirstant Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšas, Vyriausybė 300 tūkst. eurų papildomų lėšų skyrė Vilniaus rajonui, nors ši savivaldybė nebuvo pateikusi konkrečios paraiškos. Visa ši suma skirta tik Upės gatvei asfaltuoti. Pats Saulius Skvernelis ne kartą pabrėžė, kad neturėjo įtakos sprendimams dėl jo gyvenamos gatvės asfaltavimo.
| Objektas | Finansavimo šaltinis | Statusas |
|---|---|---|
| Upės gatvė | Vyriausybės rezervo lėšos | Asfaltuota |
| Vokiečių/Kranto g. sankryža | Savivaldybės/įmonių atsakomybė | Duobėta |
Dalis Vilniaus rajono tarybos narių piktinosi, kad ir vėl grįžtama prie Upės gatvės asfaltavimo klausimo. „Šita keliuko istorija yra pasišaipymas iš Vilniaus rajono, iš pačios Lietuvos Vyriausybės“, - tarybos posėdžio metu dėstė konservatorius Jonas Vasiliauskas. Tuo tarpu Vilniaus rajono merė Marija Rekst atrėžė: „Ten ne keliukas, ten žmonės gyvena“.
tags: #skvernelis #tikras #laimes #kudikis #asfaltuojamo #kelio
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
