Nėštumas - ypatingas ir jautrus laikotarpis moters gyvenime, kupinas fiziologinių pokyčių bei naujų patirčių. Vienas iš labiausiai nerimą keliančių simptomų, galinčių pasireikšti nėštumo metu, yra kraujavimas. Nors kraujavimas nėštumo metu ne visada reiškia grėsmę būsimai mamai ar vaisiui, labai svarbu žinoti, kada tai gali būti normali būklė, o kada - rimto sutrikimo požymis. Pirmojo trimestro metu (per pirmuosius tris nėštumo mėnesius) besivystantis vaisius prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu gali būti nedidelis kraujavimas arba tepliojimas.
Kraujavimas iš makšties pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre apie 25 proc. atvejų. Nors dažniausiai kraujavimu komplikuotas nėštumas progresuoja normaliai, jis kelia didelį stresą nėščiajai, didina nėštumo praradimo ir ektopinio nėštumo riziką. Tačiau jei pastebėjote tepliojimą ar kraujo, nereikėtų pulti į paniką, ne visuomet šis simptomas žada kažką blogo. Akušerė-ginekologė dr. Dovilė Ramanauskienė pabrėžia: „Kiekvienas nėštumo metu pasirodęs kraujavimas yra svarbus. Kartais tai - normos ribose, tačiau bet kokiu atveju jį turi įvertinti specialistas.“
Kraujavimu vadinamas bet koks kraujo pasirodymas iš makšties nėštumo laikotarpiu, nepriklausomai nuo kiekio. Tai gali būti:
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į:
Nors kraujas nėštumo metu visada sukelia stresą, tam tikrais atvejais jis gali būti visiškai fiziologinis. Tai nereiškia, kad tokį kraujavimą galima ignoruoti, tačiau dažnai tai nėra pavojus nei mamai, nei vaisiui. Tokiais atvejais svarbu stebėti savo savijautą ir pasitarti su gydytoju, tačiau neretai pakanka tiesiog stebėjimo.
Vienas iš dažniausių „netikėto“ kraujo pasirodymo atvejų yra ankstyvas nėštumo etapas - kai embrionas įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali įvykti maždaug 6-12 dieną po pastojimo. Toks kraujavimas būna labai lengvas, rausvos ar rusvos spalvos, dažniausiai be skausmo ir trunka tik vieną ar dvi dienas. Daug moterų jį supainioja su silpnomis mėnesinėmis ir net nežino, kad jau laukiasi.

Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa labiau krauju aprūpintas ir jautresnis. Dėl to net nedidelis mechaninis dirginimas - pavyzdžiui, lytiniai santykiai - gali sukelti lengvą kraujavimą. Paprastai tai nėra pavojinga, jei kraujas pasirodo tik kartą, nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų, o išskyros greitai išnyksta.
Kai kurioms moterims jau prieš nėštumą būna nustatyta gimdos kaklelio ektopija (vadinamoji erozija), kuri nėštumo metu gali kraujuoti dažniau. Tai dažniausiai paviršinis pakitimas, kuris neturi įtakos nėštumo eigai, tačiau vertas gydytojo stebėjimo.
Nėštumo metu viso organizmo kraujotaka padidėja, ypač mažajame dubenyje. Kai kuriais atvejais net intensyvesnis sportas, ilgesnis stovėjimas ar karštas dušas gali sukelti silpną vienkartinį kraujavimą. Tai dažniausiai būna nestipru, trumpalaikė ir išnyksta be pasekmių.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė komentuoja: „Švelnus, trumpalaikis kraujavimas be skausmo ir kitų simptomų - ypač pirmąjį trimestrą - dažnai būna nekenksmingas. Bet net jei įtariate, kad tai „tik implantacija“, verta pasitarti su gydytoju - kad neliktų jokių abejonių.“
Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“ - kai kuriuose atvejuose jis gali būti rimtas įspėjimas apie nėštumo komplikacijas ar net gyvybei pavojingas signalas. Svarbiausia - reaguoti greitai, ypač jei kraujavimas pasireiškia kartu su skausmu, silpnumu ar karščiavimu.
Vienas dažniausių priežasčių, kodėl kraujavimas tampa rimtu ženklu, yra persileidimo rizika, ypač pirmąjį trimestrą. Tokiu atveju kraujas gali būti šviesiai raudonas arba tamsesnis, jo kiekis kinta - nuo dėmelės iki gausesnio tekėjimo. Dažnai jį lydi spazminis skausmas, sunkumas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros srityje. Nors ne visada tai baigiasi persileidimu, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija.
Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis.
Persileidimo simptomai:

Jei apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai - kiaušintakyje), tai vadinama negimdiniu nėštumu. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą, ir gali netgi baigtis mirtimi. Paprastai vaisius tokiu atveju šalinamas medikamentais arba atliekant operaciją. Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės.
Ektopinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie:
Jei apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai - kiaušintakyje), tai vadinama negimdiniu nėštumu. Pirmasis jo požymis gali būti nežymus kraujavimas kartu su stipriu vienpusiu skausmu ar net alpimu. Tai pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei, todėl net menkiausias įtarimas turi būti tiriamas nedelsiant.
Antroje nėštumo pusėje, ypač trečiame trimestre, kraujavimas gali būti susijęs su placentos problemomis. Jei placenta atšoka nuo gimdos sienelės anksčiau laiko (placentos atšoka) arba yra įsitvirtinusi per arti gimdos kaklelio (placenta praevia), tai gali sukelti gausų, kartais neskausmingą kraujavimą. Toks kraujavimas visada reikalauja gydymo ligoninėje - tai ne tik grėsmė mamai, bet ir vaisiaus gyvybei.
Placentos pirmeiga: Tai nėštumo patologija, kai placenta yra prisitvirtinusi apatiniame gimdos segmente, arčiau gimdos kaklelio. Jei gimdos kaklelis pradeda atsiverti arba gimda susitraukinėja, nėščioji gali pradėti kraujuoti. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko gali kilti pavojus moters gyvybei.
Placentos atšoka (atsiskyrimas): Tai dar viena reta komplikacija, kai vaisiaus kraujagyslės yra šalia vaisiaus dangalų žemiau gimdos kaklelio, arti gimdymo kanalo, taigi, jos nėra apsaugotos placentos ar virkštelės audiniais. Dėl šios būklės vaisius gali netekti daug kraujo.
Lytinių organų infekcijos - tiek bakterinės, tiek virusinės - gali sukelti kraujavimą dėl sudirgusios gleivinės ar gimdos kaklelio pakitimų. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai: nemalonus kvapas, niežulys, deginimas, skausmas lytinių santykių metu. Tokiais atvejais reikalingi tyrimai ir gydymas, nes kai kurios infekcijos gali paveikti ir vaisių.
Kaip aiškina akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė: „Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo atsargiau reikia vertinti kraujavimą. Net jei skausmo nėra, tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Svarbiausia - neignoruoti.“
Kraujavimas nėštumo metu - tai ne tas signalas, kurį galima tiesiog „paleisti pro ausis“. Net jei jaučiatės gerai, kraujas visada reikalauja dėmesio ir stebėjimo, o kai kuriais atvejais - skubios reakcijos. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo daugiau ramybės ir saugumo tiek motinai, tiek kūdikiui.
Pirmiausia - nepanikuokite. Vienkartinis silpnas kraujavimas ne visada reiškia grėsmę. Atsargiai apžiūrėkite apatinius arba naudokite įklotą, kad galėtumėte stebėti kraujavimo spalvą, kiekį ir trukmę. Nenaudokite tamponų ir nesimylėkite, kol priežastis nėra aiški. Stebėkite, koks stiprus kraujavimas, ar jis stipresnis ar lengvesnis, ir kiek įklotų naudojate. Patikrinkite kraujo spalvą. Tai gali būti įvairių spalvų, pavyzdžiui, ruda, tamsiai arba ryškiai raudona.
Jei jaučiate tik minimalų kraujavimą ir nėra skausmo, tai gali būti susiję su nekenksmingomis priežastimis. Tačiau jei kraujas intensyvėja, pasireiškia spazmai, pilvo ar nugaros skausmas, silpnumas ar svaigulys, būtina elgtis greitai.
Net jei atrodo, kad tai „tik dėmelė“, visada verta paskambinti gydytojui ar nėščiųjų priežiūros specialistei. Jie įvertins, ar reikia atvykti apžiūrai, atlikti echoskopiją ar papildomus tyrimus. Svarbu būti nuoširdžiai - pasakykite, kokia buvo spalva, kiekis, ar kraujavimas kartojosi, ar yra lydinčių pojūčių.
Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba jį lydi skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas, nedelsdami vykite į priėmimo skyrių. Geriau reaguoti greičiau, nei praleisti svarbų momentą.
Nors ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu yra pavojingas, yra situacijų, kai laikas tampa lemiamas. Jei pasireiškia tam tikri simptomai kartu su krauju, svarbu nedelsti nė minutės - nes net ir kelios valandos gali turėti įtakos nėštumo eigai ar net gyvybei.
Kreipkitės į gydytoją ar vykite į ligoninę nedelsiant, jei:
Gydytoja dr. D. Ramanauskienė aiškina: „Kraujavimas trečiame trimestre visada yra skubi būklė - net jei nėra skausmo. Geriau atvykti ir būti išsiųstai namo, nei praleisti placentos atšokimą.“
Taisyklė paprasta: jeigu kyla bent menkiausia abejonė - kreipkitės. Geriau sulaukti profesionalo nuraminimo, nei rizikuoti nežinant, kas vyksta su jūsų kūnu ir kūdikiu.
Kraujavimo priežasčiai nustatyti gali būti atliekami šie tyrimai:
Gali prireikti nemažai laiko, kol gydytojas išsiaiškins tikslią kraujavimo priežastį, ir gali prireikti daugiau tyrimų, kartojant juos kas 1-2 sav.
Jei pasirodė tik šiek tiek kraujo (t. y. neprireikė įklotų ar higieninių paketų jam sugerti), kreipkitės į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Nenaudokite tampono, nesiprauskite ir nesiimkite lytinių santykių, kai kraujuojate. Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, karščiavimą, galvos svaigimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ramybė, sveika mityba, pakankamas poilsis ir reguliarūs vizitai pas gydytoją - tai pagrindiniai dalykai, padedantys užtikrinti sklandų nėštumą. Jei gydytojas paskiria gulimą režimą ar papildomus tyrimus, svarbu jų laikytis.
Nepamirškite: kiekvienas nėštumas - unikalus. Net ir turint nedidelių sutrikimų, dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius.