Kraujo donorystė: svarbiausia informacija moterims, įskaitant menstruacijų ir nėštumo laikotarpius

Kraujo donorystė - tai vienas kilniausių darbų, kuriuo gali užsiimti kiekvienas. Ne veltui žodis „dovana“ (lot. „donare“) reiškia dovaną. Vis dėlto visuomenėje dar gajūs mitai, kurie stabdo žmones nuo šio kilnaus poelgio. Šiame straipsnyje pateikiama išsami informacija apie kraujo donorystę, ypatingą dėmesį skiriant moterų sveikatai ir jos įtakai donorystei, įskaitant menstruacijų ir nėštumo laikotarpius.

Kas gali būti kraujo donoras?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus. Nuolatiniai kraujo donorai, kurių sveikata nepriekaištinga, turėdami leidimą, gali donuoti ir sulaukę 65 metų. Donoro svoris turi būti ne mažesnis nei 50 kg. Taip pat svarbus tinkamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas ir hemoglobino lygis kraujyje - vyrams jis turi būti ne mažesnis nei 135 g/l, moterims - ne mažesnis nei 125 g/l.

Schema, kaip patikrinti, ar galite būti kraujo donoras

Laikini apribojimai kraujo donorystei

Yra daugybė aplinkybių, dėl kurių kraujo donorystė gali būti laikinai apribota. Saugant donoro sveikatą, negalima dovanoti kraujo po karščiavimo, gripo ar kitos virusinės ligos, kol neatsistato organizmas. Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos laikotarpius:

  • Dvi savaitės po karščiavimo, herpesvirusinės infekcijos, gripo ar kitos virusinės ligos simptomų pabaigos.
  • Šeši mėnesiai po gimdymo ar nutrūkusio nėštumo.
  • Keturi mėnesiai po tatuiruotės atlikimo, auskarų vėrimo ar kitų procedūrų, kurių metu buvo sąlytis su krauju.
  • Po operacijos, danties implantacijos, endoskopinio tyrimo, akupunktūros - laikotarpis nustatomas individualiai.

Infografika su laikinais kraujo donorystės apribojimais

Kraujo donorystė ir moterų sveikata

Nacionalinis kraujo centras (NKC) sulaukia daug klausimų apie kraujo donorystę nėštumo ir žindymo metu. Nėštumo metu, po gimdymo 6 mėnesius ir visą laikotarpį, kai kūdikis maitinamas krūtimi, kraujo donorystė yra negalima. Tai labai svarbu tam, kad organizmas atsigautų po nėštumo ir gimdymo, o kraujo rodikliai, ypač hemoglobino lygis, normalizuotųsi. Kraujas šiuo laikotarpiu reikalingas pačiai motinai ir kūdikiui.

Mamoms, kurioms po gimdymo jau praėjo šeši mėnesiai, prieš kraujo donorystę vis tiek pirmiausia rekomenduotina įsitikinti, kad hemoglobino lygis kraujyje yra normos ribose (ne mažiau kaip 125 g/l moterims). Taip pat svarbu nejausti nuovargio ir jaustis gerai fiziškai. Prieš donorystę reikėtų užtikrinti, kad mityba būtų visavertė, maiste netrūktų geležies, o prieš kraujo davimą svarbu pakankamai vartoti skysčių.

Jokių apribojimų dėl donorystės nėra negimdžiusioms moterims, nebent jos patenka į kitas ribojamas grupes. Tiesa, moterys menstruacijų metu gali netekti daug kraujo, todėl specialistai ragina atsižvelgti į savo būseną ir organizmo ženklus. Jei jaučiatės silpnai ar pavargusi, rekomenduojama atidėti kraujo donorystę.

Moters, galvojančios apie kraujo donorystę, iliustracija

Dažni mitai apie kraujo donorystę

Nors kraujo donorystė yra saugi procedūra, vis dar egzistuoja keletas mitų:

  • Vegetarai ir veganai negali tapti kraujo donorais. Tai netiesa. Svarbu, kad duodantis kraujo žmogus svertų nemažiau 50 kg, o hemoglobino kiekis kraujyje yra patikrinamas kiekvienam ketinančiam tapti donoru.
  • Žmonės, persirgę gelta, negali duoti kraujo. Dauguma žmonių yra persirgę hepatitu A, ir tai netrukdo tapti kraujo donoru. Donorystė negalima tik tuomet, kai asmuo sirgo ar serga hepatitu B ar C.
  • Kraujo davimo metu galima užsikrėsti. Tai nėra tiesa. Kraujo centrai naudoja tik vienkartines medicinos priemones - nuo adatėlės iki kraujo surinkimo sistemos.

Kaip pasiruošti kraujo donorystei?

Prieš kraujo davimą rekomenduojama:

  • Būti pailsėjus ir sočiai pavalgius.
  • Išgerti daugiau nei įprastai vandens.
  • Vengti riebaus maisto.

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti ir nedirbti fizinio darbo. Po procedūros rekomenduojama pailsėti 10-15 minučių.

Nauda kraujo donorams ir recipientams

Kraujo donorystė - tai ne tik kilnus darbas, bet ir nauda pačiam donorui. Procedūros metu atliekami išsamūs kraujo tyrimai, kurie gali padėti nustatyti infekcines ligas (sifilis, ŽIV, hepatitai B ir C, parvovirusinė infekcija) ar kitus sveikatos sutrikimus. Taip pat nustatoma ABO kraujo grupė, Rezus D antigenas, Kell sistemos K antigenas ir hemoglobino kiekis kraujyje.

Iš vieno donoro kraujo pagaminami net trys produktai (eritrocitų ir trombocitų masės, plazma), tad vieną kartą davus kraujo, galima padėti trims žmonėms. Kraujo perpylimas kasmet padeda išgelbėti gyvybes milijonams žmonių, pagerina sunkiomis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę ir prailgina jų gyvenimo trukmę. Jis ypač svarbus ligoniams po sunkių traumų, nudegimų, gimdyvėms.

Nuolatinis augimas

NKC duomenimis, neatlygintinų kraujo donorų skaičius reguliariai auga. Praėjusiais metais Lietuvos kraujo donorai neatlygintinai kraujo aukojo net 68 tūkst. kartų, surinkta 30 tūkst. litrų kraujo. Tai rodo, kad visuomenė vis labiau supranta kraujo donorystės svarbą ir prisideda prie gyvybių gelbėjimo.

tags: #kraujo #donoryste #menstruacijos



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems