Kiekviena vaisingo amžiaus moteris, susidūrusi su netikėtu kraujavimu, patiria nerimą. Nors dažnai manoma, kad kraujavimas nėštumo metu gali būti panašus į mėnesines, svarbu suprasti, kad tikrų mėnesinių nėštumo metu nebūna. Nėštumo metu mėnesinių ciklo procesus valdančių hormonų koncentracija pakinta, todėl nebevyksta ovuliacija, o gimdos gleivinė nebeatisnaujina cikliškai. Jei nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge pasišalintų ir apvaisintas kiaušinėlis, tai reikštų nėštumo nutrūkimą.

Vis dėlto, kraujavimas ar tepimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, pasitaikantis apie 15-25 % nėščiųjų pirmąjį trimestrą. Besilaukianti moteris tokį kraujavimą gali klaidingai palaikyti mėnesinėmis, ypač jei jos įprastas ciklas nereguliarus arba kraujavimas negausus.
Kraujavimo pobūdis ir intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo priežasties. Pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti kraujavimą pirmuoju nėštumo trimestru:
Vėlesniais nėštumo laikotarpiais kraujavimas gali būti susijęs su rimtesnėmis komplikacijomis, susijusiomis su placenta arba gimdos vientisumu:
Jei pasirodė kraujo, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į nėštumą prižiūrintį gydytoją. Diagnostikai dažniausiai taikomi šie metodai:
| Metodas | Paskirtis |
|---|---|
| Echoskopija (ultragarsas) | Įvertinti embriono būklę, placentos padėtį ir gimdos struktūrą. |
| Laboratoriniai tyrimai | Nustatyti hCG (nėštumo hormono) koncentraciją ir įvertinti nėštumo eigą. |
| Fizinė apžiūra | Įvertinti gimdos kaklelio būklę ir pašalinti išorinius pažeidimus. |
Prasidėjus bet kokiam kraujavimui, svarbu vengti lytinių santykių ir naudoti tik įklotus (ne tamponus). Jei kraujavimas labai intensyvus, pastebimi stambūs krešuliai arba jaučiamas silpnumas, karščiavimas ir stiprus pilvo skausmas - būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą arba vykti į ligoninę. Gydymas visada priklauso nuo individualios situacijos, nėštumo trukmės ir nustatytos priežasties.