Kraujavimas iš gimdos kaklelio nėštumo metu: priežastys, simptomai ir ką daryti
Kraujas nėštumo metu - tai vienas labiausiai gąsdinančių signalų būsimosioms mamoms. Nors kartais kraujavimas gali būti visiškai nekenksmingas, kitais atvejais jis gali būti rimtas požymis, kad kažkas vyksta ne taip. Todėl labai svarbu suprasti, kada kraujas yra „normalus“ nėštumo reiškinys, o kada tai - aiškus pavojaus ženklas. Akušerė-ginekologė dr. Dovilė Ramanauskienė pabrėžia: „Kiekvienas nėštumo metu pasirodęs kraujavimas yra svarbus. Kartais tai - normos ribose, tačiau bet kokiu atveju jį turi įvertinti specialistas.“
Kraujavimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys - jį patiria apie 15-25 % nėščiųjų per pirmąsias 12 nėštumo savaičių. Nėštumo metu dažnai pasitaiko kraujavimas, tai ypač būdinga pirmąjį nėštumo trimestrą. Pirmosios 12 nėštumo savaičių yra intensyviausių pokyčių metas moters organizme. Embrionas tvirtinasi, formuojasi placenta, o hormonų lygis drastiškai kinta. Būtent dėl šių priežasčių pirmasis trimestras pasižymi didžiausiu kraujavimo atvejų dažnumu. Nors daugelis atvejų baigiasi sėkmingai, ignoruoti kraujavimo negalima, nes jis gali būti ir rimtų patologijų simptomas.
Kas laikoma kraujavimu nėštumo metu?
Kraujavimu vadinamas bet koks kraujo pasirodymas iš makšties nėštumo laikotarpiu, nepriklausomai nuo kiekio. Tai gali būti:
- šviesiai rožinės, rusvos ar ryškiai raudonos išskyros,
- keli kraujo lašai ant apatinių,
- kraujo pėdsakai ant tualetinio popieriaus,
- tamsūs krešuliai ar didesnio kiekio kraujas, primenantis menstruacijas.
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į spalvą, bet ir į:
- trukmę (ar tai vienkartinis atvejis, ar trunkantis keletą valandų ar dienų),
- intensyvumą (tepimas ar stipresnis kraujavimas),
- lydinčius simptomus (skausmas, spazmai, temperatūra, silpnumas).
Kada kraujavimas gali būti normalus reiškinys?
Nors kraujas nėštumo metu visada sukelia stresą, tam tikrais atvejais jis gali būti visiškai fiziologinis. Tai nereiškia, kad tokį kraujavimą galima ignoruoti, tačiau dažnai tai nėra pavojus nei mamai, nei vaisiui. Tokiais atvejais svarbu stebėti savo savijautą ir pasitarti su gydytoju, tačiau neretai pakanka tiesiog stebėjimo.
Implantacinis kraujavimas
Vienas iš dažniausių “netikėto” kraujo pasirodymo atvejų yra ankstyvas nėštumo etapas - kai embrionas įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai gali įvykti maždaug 6-12 dieną po pastojimo. Toks kraujavimas būna labai lengvas, rausvos ar rusvos spalvos, dažniausiai be skausmo ir trunka tik vieną ar dvi dienas. Daug moterų jį supainioja su silpnomis mėnesinėmis ir net nežino, kad jau laukiasi. Pirmojo trimestro metu (per pirmus tris nėštumo mėnesius) besivystantis vaisius prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu gali būti nedidelis kraujavimas arba tepliojimas. Taip dažniausiai pasitaiko įprastų mėnesinių metu arba po lytinio akto. Išskyros paprastai būna rausvos arba rudos, tačiau jų nėra tiek, kad persisunktų per įklotą ar kelnaites. Paprastai išskyros netrunka ilgiau dviejų dienų.
Kraujavimas po lytinių santykių
Nėštumo metu gimdos kaklelis tampa labiau krauju aprūpintas ir jautresnis. Dėl to net nedidelis mechaninis dirginimas - pavyzdžiui, lytiniai santykiai - gali sukelti lengvą kraujavimą. Paprastai tai nėra pavojinga, jei kraujas pasirodo tik kartą, nėra skausmo ar kitų nemalonių simptomų, o išskyros greitai išnyksta. Nėštumo metu į gimdos kaklelį priplūsta daugiau kraujo, jis tampa minkštesnis ir jautresnis. Tai natūralus pasiruošimas vaisiaus augimui ir gimdymui. Dėl padidėjusio jautrumo ir kraujotakos intensyvumo, bet koks mechaninis dirginimas gali sukelti negausų kraujavimą ar tepimą. Paprastai lytiniai santykiai nesukelia persileidimo, jei nėštumas vystosi normaliai. Kraujavimas po sekso dažniausiai kyla dėl jautraus gimdos kaklelio (kontaktinis kraujavimas).
Gimdos kaklelio erozija
Kai kurioms moterims jau prieš nėštumą būna nustatyta gimdos kaklelio ektopija (vadinamoji erozija), kuri nėštumo metu gali kraujuoti dažniau. Tai dažniausiai paviršinis pakitimas, kuris neturi įtakos nėštumo eigai, tačiau vertas gydytojo stebėjimo. Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu taip pat gali sukelti tepliojimą.
Kraujas dėl padidėjusios kraujotakos
Nėštumo metu viso organizmo kraujotaka padidėja, ypač mažajame dubenyje. Kai kuriais atvejais net intensyvesnis sportas, ilgesnis stovėjimas ar karštas dušas gali sukelti silpną vienkartinį kraujavimą. Tai dažniausiai būna nestipru, trumpalaikė ir išnyksta be pasekmių.
Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė komentuoja: „Švelnus, trumpalaikis kraujavimas be skausmo ir kitų simptomų - ypač pirmąjį trimestrą - dažnai būna nekenksmingas. Bet net jei įtariate, kad tai „tik implantacija“, verta pasitarti su gydytoju - kad neliktų jokių abejonių.“
Kada kraujavimas rodo pavojų nėštumui?
Ne kiekvienas kraujavimas yra „normalus“ - kai kuriuose atvejuose jis gali būti rimtas įspėjimas apie nėštumo komplikacijas ar net gyvybei pavojingas signalas. Svarbiausia - reaguoti greitai, ypač jei kraujavimas pasireiškia kartu su skausmu, silpnumu ar karščiavimu.
Persileidimo grėsmė
Vienas dažniausių priežasčių, kodėl kraujavimas tampa rimtu ženklu, yra persileidimo rizika, ypač pirmąjį trimestrą. Tokiu atveju kraujas gali būti šviesiai raudonas arba tamsesnis, jo kiekis kinta - nuo dėmelės iki gausesnio tekėjimo. Dažnai jį lydi spazminis skausmas, sunkumas apatinėje pilvo dalyje arba nugaros srityje. Nors ne visada tai baigiasi persileidimu, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta situacija. Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis. Persileidimo simptomai: Kraujavimas, išsiskiriantys kraujo krešuliai, skystos išskyros iš makšties, audinių pasišalinimas iš makšties. Kai kuriais atvejais besilaukiančios moterys nepatiria nė vieno iš išvardytų simptomų - tiesiog nebepasireiškia jų įprasti nėštumo simptomai.
Negimdinis nėštumas
Jei apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje (dažniausiai - kiaušintakyje), tai vadinama negimdiniu nėštumu. Pirmasis jo požymis gali būti nežymus kraujavimas kartu su stipriu vienpusiu skausmu ar net alpimu. Tai pavojinga būklė, kuri gali kelti grėsmę gyvybei, todėl net menkiausias įtarimas turi būti tiriamas nedelsiant. Viena pavojingiausių būklių, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje. Augdamas embrionas gali suplėšyti kiaušintakį, sukeldamas vidinį kraujavimą, kuris kelia grėsmę moters gyvybei. Negimdininio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia 6-8 nėštumo savaitę. Kiti negimdinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie: pilvo skausmas apatinėje pilvo dalyje, tik vienoje pusėje, peties skausmas, sunkumas tuštinantis ar šlapinantis, kraujavimas iš makšties arba rudos, vandeningos išskyros.
Placentos atšokimas arba pirmeiga
Antroje nėštumo pusėje, ypač trečiame trimestre, kraujavimas gali būti susijęs su placentos problemomis. Jei placenta atšoka nuo gimdos sienelės anksčiau laiko arba yra įsitvirtinusi per arti gimdos kaklelio (placenta praevia), tai gali sukelti gausų, kartais neskausmingą kraujavimą. Toks kraujavimas visada reikalauja gydymo ligoninėje - tai ne tik grėsmė mamai, bet ir vaisiaus gyvybei. Ši būklė nustatoma, kai placenta yra prisitvirtinusi žemai gimdoje ir iš dalies arba visiškai uždengia gimdos kaklelį. Gimdos kakleliui plečiantis ar keičiantis pasiruošimo gimdymui metu, kraujagyslės gali trūkti. Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas - staigus, neskausmingas, šviesiai raudonas kraujavimas. Tai itin pavojinga būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės dar negimus kūdikiui. Tai gali nutikti dėl traumų, aukšto kraujospūdžio ar be aiškios priežasties. Atšoka sukelia pavojų vaisiui, nes nutrūksta deguonies tiekimas.
Infekcijos ar uždegiminiai procesai
Lytinių organų infekcijos - tiek bakterinės, tiek virusinės - gali sukelti kraujavimą dėl sudirgusios gleivinės ar gimdos kaklelio pakitimų. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai: nemalonus kvapas, niežulys, deginimas, skausmas lytinių santykių metu. Tokiais atvejais reikalingi tyrimai ir gydymas, nes kai kurios infekcijos gali paveikti ir vaisių.
Kaip aiškina akušerė-ginekologė dr. Ramanauskienė: „Kuo vėlesnis nėštumo laikotarpis, tuo atsargiau reikia vertinti kraujavimą. Net jei skausmo nėra, tai gali būti rimtų komplikacijų pradžia. Svarbiausia - neignoruoti.“
Ką daryti pajutus kraujavimą nėštumo metu?
Kraujavimas nėštumo metu - tai ne tas signalas, kurį galima tiesiog „paleisti pro ausis“. Net jei jaučiatės gerai, kraujas visada reikalauja dėmesio ir stebėjimo, o kai kuriais atvejais - skubios reakcijos. Kuo anksčiau išsiaiškinama priežastis, tuo daugiau ramybės ir saugumo tiek motinai, tiek kūdikiui.
Nusiraminkite ir stebėkite situaciją
Pirmiausia - nepanikuokite. Vienkartinis silpnas kraujavimas ne visada reiškia grėsmę. Atsargiai apžiūrėkite apatinius arba naudokite įklotą, kad galėtumėte stebėti kraujavimo spalvą, kiekį ir trukmę. Nenaudokite tamponų ir nesimylėkite, kol priežastis nėra aiški. Pastebėjus kraują, pirmiausia ir svarbiausia taisyklė - nepanikuoti. Stresas tik padidina gimdos tonusą. Pirmiausia, užsidėkite higieninį įklotą (ne tamponą!), kad galėtumėte tiksliai stebėti kraujavimo intensyvumą ir spalvą. Jokiu būdu nenaudokite tamponų, nes jie gali padidinti infekcijos riziką.
Įvertinkite simptomus
Jei jaučiate tik minimalų kraujavimą ir nėra skausmo, tai gali būti susiję su nekenksmingomis priežastimis. Tačiau jei kraujas intensyvėja, pasireiškia spazmai, pilvo ar nugaros skausmas, silpnumas ar svaigulys, būtina elgtis greitai. Stebėkite papildomus simptomus: ar jaučiate skausmą, ar kyla temperatūra, ar jaučiate silpnumą.
Paskambinkite savo gydytojui
Net jei atrodo, kad tai „tik dėmelė“, visada verta paskambinti gydytojui ar nėščiųjų priežiūros specialistei. Jie įvertins, ar reikia atvykti apžiūrai, atlikti echoskopiją ar papildomus tyrimus. Svarbu būti nuoširdžiai - pasakykite, kokia buvo spalva, kiekis, ar kraujavimas kartojosi, ar yra lydinčių pojūčių. Net ir esant tepimui, rekomenduojama informuoti savo prižiūrintį gydytoją.
Jei reikia - vykite į ligoninę
Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas arba jį lydi skausmas, galvos svaigimas, blyškumas, šaltas prakaitas, nedelsdami vykite į priėmimo skyrių. Geriau reaguoti greičiau, nei praleisti svarbų momentą. Jei kraujavimas yra gausus (vienas įklotas peršlampa greičiau nei per valandą), jaučiate stiprų skausmą arba alpstate, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą arba vykite į priėmimo skyrių.
Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Nors ne kiekvienas kraujavimas nėštumo metu yra pavojingas, yra situacijų, kai laikas tampa lemiamas. Jei pasireiškia tam tikri simptomai kartu su krauju, svarbu nedelsti nė minutės - nes net ir kelios valandos gali turėti įtakos nėštumo eigai ar net gyvybei.
Kreipkitės į gydytoją ar vykite į ligoninę nedelsiant, jei:
- Kraujavimas yra gausus, primena menstruacijas ar teka krešuliai
- Jį lydi stiprus pilvo ar nugaros skausmas
- Pasireiškia galvos svaigimas, silpnumas, alpimo pojūtis
- Yra temperatūra, šaltkrėtis, šaltas prakaitas
- Jūs žinote, kad laukiatės, o kraujas atsirado pirmąjį trimestrą - net jei jis nežymus
- Kraujavimas įvyko trečiame trimestre - tai visada laikoma skubia situacija
- Pastebėjote kraujo po lytinių santykių, kuris kartojasi ar intensyvėja
- Esate Rh neigiama, ir po kraujavimo reikia skubiai atlikti antikūnų prevenciją
Gydytoja dr. D. Ramanauskienė aiškina: „Kraujavimas trečiame trimestre visada yra skubi būklė - net jei nėra skausmo. Geriau atvykti ir būti išsiųstai namo, nei praleisti placentos atšokimą.“
Taisyklė paprasta: jeigu kyla bent menkiausia abejonė - kreipkitės. Geriau sulaukti profesionalo nuraminimo, nei rizikuoti nežinant, kas vyksta su jūsų kūnu ir kūdikiu.
Perinatalinis nerimas - 1 vaizdo įrašas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
