Istorija ir ateitis: Skype ir interneto raida Lietuvoje
Lietuviško interneto gimimo diena galima vadinti 1991 m. spalio 10-ąją. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi ne per Maskvą einantį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais. Dėl geležinės uždangos visa komunikacija su užsieniu buvo labai komplikuota. 1991 metais spalio mėn. pradėjo veikti Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas LITNET. Buvo įrengtas pirmasis X.25 palydovinio ryšio kanalas tarp Oslo universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto Vilniuje. Pirmas realus interneto pajungimas per IP įvyko Kauno technologijų universitete.
Anksčiau, kol nebuvo interneto, veikė Fidonetas. Šis procesas nebuvo panašus į tai, kaip internetu mes pripratę naudotis dabar. Tinklalapiai? Žaidimai? Videovaizdeliai? Pamirškite. Tuo metu visa tai egzistavo technologijų kūrėjų vizijose. Nors, pvz., fidonetu žaisti šachmatais užrašant ėjimus buvo galima.
Greitai „Dial up“ paslaugas pradėjo teikti „Lietuvos Telekomas“. Internetas buvo labai lėtas, bet jis jau buvo. „Nemokamą internetą siūlė Atviros Lietuvos fondas. Juos reikėdavo pasiekti per modemą, o jau fondas toliau naudodavosi palydovu.
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai - Matematikos ir informatikos instituto tinklalapis.
Susisiekti įprastomis telefono linijomis buvo nepatogu. Informacijos apsikeitimo greitis buvo lėtas, o pats ryšys nepatikimas. Siekiant išvengti duomenų srautų nukreipimo per užsienį, atsirado vietinio duomenų apsikeitimo mazgo idėja. Iki mazgo atsiradimo paslaugų tiekėjai vieni su kitais galėjo tartis tiesiogiai. Bet taip kilo problema, kad kiekvienas turėjo jungtis su kiekvienu. Įrangą buvo susitarta pastatyti „Lietuvos telekomo“ patalpose.
Kiekviena organizacija stengėsi kurti savo tinklą ir jos norėjo jungtis tarpusavyje. Viskas vyko natūraliai. Jungėsi kaimyniniai namai, verslininkai pirko internetą.
„Skynet“ tiekėjai pirmieji masiškai pradėjo tiesti optinius tinklus į namus. Tuo metu tai atrodė per brangu, bet dabar matome, kad tai tapo standartu. Visi norėjo didesnių greičių. Užsienio problema yra tai, kad ten daug senos infrastruktūros, kuri turi atsipirkti. Tiesa, ryšys su užsieniu dar nebuvo įspūdingas. Lygiai prieš 10 metų duomenų perdavimo sparta iš „Litnet“ į globalų internetą siekė 77 Mbps.
Informacijos apsikeitimo mazgai veikia iki šiol, tačiau nemokamo duomenų apsikeitimo idėja sumenko po to, kai interneto tiekimo rinkoje lyderio poziciją užėmusi bendrovė TEO (buvusi AB „Lietuvos telekomas“) už duomenų tranzitą savo tinklais iš kitų interneto tiekėjų paprašė mokesčio. „TEO turi didžiausią Lietuvoje interneto tinklą, vien nuo 2007 metų į jo plėtrą ir atnaujinimą investuota beveik milijardas litų. Dėl labiausiai išplėtoto šviesolaidinio TEO interneto tinklo, Lietuva yra lyderė Europoje pagal sparčiojo interneto skvarbą. Pasak jo, TEO nuo nuo 2007 metų į tinklo plėtrą ir atnaujinimą investavo beveik milijardą litų, tuo tarpu mažesni interneto tiekėjai papildomai neinvestuodami gali naudotis labiau išplėtoto interneto tinklo privalumais.
Svarbus postūmis interneto plėtrai buvo 2004 m. pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN. Pirmasis jo etapas jau užbaigtas, antrąjį etapą numatoma baigti kitąmet. Lietuvoje labai mažai miestelių, kuriuose nėra optinio kabelio, bet klausimas, ar ten kas nors tieks paslaugą. Tik kabelio turėjimas nereiškia, kad tu gali turėti internetą. Reikia statyti specialią įrangą, kuri tuo kabeliu naudosis. Reikia daryti apskaitos sistemą.
Tarptautinius kanalus turi TEO, „Lietuvos energija“, „Bitė Lietuva“, „Litnet“, „Omnitel“. „Teoriškai įmanoma, kad ateityje Lietuvoje internetą ties tik užsienio tiekėjai, kurie aktyviai paslaugas siūlo jau dabar.
Daugeliui kyla klausimas - kokia interneto savikaina ir kodėl skirtingų interneto paslaugų tiekėjų kaina skiriasi? Interneto kainą sudaro dvi dalys - ryšys ir duomenys. Duomenis teikia content provideriai. „Kodėl duona kainuoja nevienodai? Jeigu vartotojas gyvena kaime, kuriame 15 žmonių ir kuris toliau nuo miesto, kiek kainuos pakloti kabelį?
Šiuo metu vartotojai vis dažniau internetu naudojasi savo mobiliuosiuose telefonuose ar planšetiniuose kompiuteriuose. „Netikiu, kad kabelių nereikės. Galbūt žmogui taip, bet didesniems vartotojams reikės rimtesnių pajėgumų. Mobilusis ryšys visai kitaip tą poreikį vejasi. Šiandien žmogui visai užtenka 4G ryšio, jei jis nori pažiūrėti filmą ar panaršyti portalus mobiliuoju telefonu. Bet mobiliojo telefono ekranas nėra patogus darbui.
„Skype“: programos lokalizacija ir jos iššūkiai Lietuvoje
„Skype“ yra daugiakalbė pokalbių programa. Programoje pateikiami 29 kalbų (lietuvių, latvių, estų, lenkų, rusų ir kt.) išteklių failai, turintys po 3056 eilutes. Programa nėra atviroji, tačiau ji turi priemonę prie tų eilučių prieiti, kur jas galima taisyti, redaguoti. Todėl yra galimybė išsamiau paanalizuoti programą internacionalizuotumo požiūriu. Anglų kalbos išteklių failas taip pat yra. Vadinasi, čia visos kalbos traktuojamos vienodai: anglų kalbą neturi išskirtinio statuso ir yra tik viena iš kalbų. Tai žingsnis į internacionalizaciją. Yra tekstų, neįtrauktų į išteklių eilutes. Jie lieka neišversti.
Net 72 jaustukai yra pateikti grafiškai, iš kur juos galima pasirinkti. Pateikiami ir jų tekstiniai žymėjimai. Dalis jų žymima kalbiškai neutraliais simboliais, pavyzdžiui, šypsenėlė žymima ženklų pora :) . Tačiau nemaža dalis naujų jaustukų žymimi suskliaustais angliškais žodžiais, pavyzdžiui, laimingas - (happy). Jų pavadinimai yra išversti į lietuvių kalbą (ir kitas kalbas), vertimai matomi prie paveikslėlių, tačiau žinutėje grafiškai pavaizduotas jaustukas gaunamas tiktai surinkus jo anglišką pavadinimą. Yra ir tokių jaustukų, kurių paveikslėliai nepateikti ir juos galima įterpti į žinutę tik surinkus jų angliškus pavadinimus.
Kadangi valstybių pavadinimai į lietuvių kalbą neišversti, tai tam, kad būtų galima matyti linksnių nesuderinamumą, pateikėme tą pačią frazę ir kitomis kalbomis.
Datos komponentų langeliai gimimo dienos užraše išdėstyti atvirkščia eile (pradedant diena ir baigiant metais), negu nustatyta tarptautiniame standarte ISO/IEC 8601.
Programos pavadinimas „Skype“ originaliuose angliškuose išteklių tekstuose pavartotas apie 411 kartų, t. y. maždaug kas septintoje eilutėje. Dalį jo vartojimo atvejų yra natūralūs. Pavyzdžiui, frazėse, susijusiose su autoriaus teisėmis bei licencijomis, pavyzdžiui, „Copyright 2003-2007 Skype Limited“, arba kai reikia įvardyti programą, pavyzdžiui, „About Skype“, „Start Skype when I start Windows“. Bet tokių atvejų yra apie pusę. Kitur nebūtina ir stiliaus požiūriu nereikalinga nuolat jį minėti, pavyzdžiui, „Load Skype Language File“, „Skype Resuming Call“ („Skype“ skambina iš naujo), nes esant programos „Skype“ aplinkoje ir taip aišku, kad čia viską atlieka ta, o ne kuri nors kita, programa. Dar blogiau, kai šio žodžio pavartojimas dezinformuoja skaitytoją. Pavyzdžiui, frazę „Skype Name“ galima suprasti, kaip pačios programos vardą, o iš tikrųjų čia turimas omenyje asmens registracijos vardas. Norint teisingai ir taisyklingai išversti tokias frazes, reikia žinoti, kur vardas reikalingas ir kur nereikalingas. Norint jį pašalinti dažnai reikia daugiau nutolti nuo pažodinio vertimo, rasti tinkamas žodžių gramatines formas. Pavyzdžiui anglišką frazę „Skype Resuming Call“ būtų galima versti skambinama iš naujo, t. y. neminint programos pavadinimo. Kai kurių kalbų vertimuose (pvz. lenkų) taip ir padaryta. Tačiau tam reikia aukštesnės vertėjo kvalifikacijos ir daugiau sąnaudų.
Apie patį žodį „Skype“. Nerašytos firminių vardų parinkimo taisyklės teigia, kad tokie vardai turėtų būti lengvai įsimenami ir tariami. Šį vardą sulietuvinti būtų galima dvejopai: pagal rašybą Skypė arba pagal tarimą Skaipė. Su žodžiu „Skype“ originale yra žargoniškų naujadarų: „SkypeIn“ (9 išteklių eilutėse), „SkypeOut“ (31 eilutėje), „SkypeCast“ (32 eilutėse). pažymėta netgi veiksena, kas labai neįprasta.
„Skype“ nesuranda mano vaizdo kameros, garsiakalbių ar mikrofono. Vienas iš labiausiai dažnų nusiskundimų apie „Skype“ yra, kad ji praranda savo ryšį su kažkokia pagrindine sudedamąja dalimi - jūsų vaizdo kamera, garsiakalbiu, ar mikrofonu. Jūsų pirmas sustojimas bus čia : Įrankiai > Nustatymai (Tools > Options). Spragtelėkite Garso nustatymai (Audio settings), paskui papildomi nustatymai(Advanced options). Čia jūs surasite sąrašą visų prietaisų, kuriuos jūsų kompiuteris kada nors panaudojo. Jei jūs turėsite, tarkime, ausines, kurias jūs retkarčiais įjungiate, jos pasirodys čia, pažymėtos žaliai.
Skambinimo kokybė yra baisi. Tokia galimybė yra, tai nėra iš tikrųjų „Skype“ klaida. Patikrinkite ar jūsų Wi-Fi ryšis nėra lėtas arba jūs nesate per toli nuo internetinio ryšio paskirstytojo, arba, kad nėra puolimų ant jūsų tinklo. Kitas patarimas: Kai tik jūs paliekate savo nešiojamąjį kompiuterį, planšetinį, ar telefoną su įjungtu interneto ryšiu nedelsiant išjunkite prietaisą ir palaukite kelias minutes.
Pirmiausia ištrinkite „Skype Click to Call“, savo kompiuteryje. Paskui, nueikite į naršyklės Add-Ons. Jei jūs matote „Skype Click To Call“ sąraše, padarykite, kad programa būtų neįgalinta.
Nenaudoti „Skype“ kreditai dingsta po periodo, jei jie nėra panaudoti. Jei jūs kada nors paskambinote iš „Skype“ programos žmogui į telefoną, tada tikriausiai jūs dar turite kreditų „Skype“ piniginėje. Bet jei jūs nenaudojate kreditų bent jau vieną kartą kas 180 dienų, „Skype“ nepaaiškinamai pradangina jūsų kreditus. Kad susigrąžintumėte juos, ieškokite „Reactivate credit“ mygtuko, jūsų balansas turėjo pasirodyti. Jei tai nesuveikė, aplankykite šią nuorodą, kad atgautumėte kreditus rankomis.
„Skype“ yra triukšmingas „kompanionas“. „Skype“ įspės jus su čirpimu ar pypsės kai gausite teksto pranešimus, net kai tai yra gimimo diena vieno iš jūsų kontaktų.
Populiari internetinės telefonijos paslauga „Skype“ švenčia 10-ąsias savo veiklos metines. 2003 m. rugpjūčio pabaigoje pristatytą „Skype“ sukūrė estai Ahti Heinla, Priit Kasesalu, Jaan Tallinnas, danas Janus Friisas ir švedas Niklas Zennströmas. Skirtingai nuo daugumos kitų „VoIP“ protokolą naudojančių programų „Skype“ remiasi mišria tiesioginio susijungimo (P2P) ir kliento-serverio architektūra, dėl to pirminis naujosios programos pavadinimas buvo „Sky Peer-to-Peer“, kuris vėliau sutrumpėjo iki paprastesnio ir skambesnio „Skype“. Šis vardas tapo vienu iš interneto amžiaus verslo sėkmės simbolių. Šiuo metu „Skype“ naudojasi apie 300 milijonų žmonių, per dieną „Skype“ vartotojai inicijuoja 2 milijardus minučių vaizdo skambučių, o žodis „skaipinti“ įtrauktas į daugelio kalbų šiuolaikinius žodynus. 2011 m. „Skype“ už 8,5 milijardus dolerių nusipirko „Microsoft“: jau tada apžvalgininkai abejojo, ar tokia investicija į nemokamas paslaugas teikiančią paslaugą apskritai kada nors atsipirks. Tačiau milijonams „Skype“ vartotojų, suprantama, tai rūpi mažiausiai. Jeigu kada nors ir šis interneto amžiaus fenomenas išsikvėptų, tuščia vieta nemokamų interneto pokalbių rinkoje tikrai neliktų.
Kaip perkelti iš „Skype“ į „Microsoft Teams“
Microsoft 2025 m. gegužės 5 d. atsisakys „Skype“. Vartotojai gali pereiti prie nemokamos „Microsoft Teams“, kurioje yra daug tų pačių pagrindinių funkcijų ir kt. Prisijunkite prie nemokamos „Microsoft Teams“ versijos bet kuriame palaikomajame įrenginyje naudodami „Skype“ kredencialus, o jūsų kontaktai ir pokalbiai bus automatiškai perkelti. Esamos skambinimo ir „Skype“ numerių prenumeratos bus automatiškai atnaujintos iki 2025 m. balandžio 3 d. „Skype“ numerio rinkiklis pasiekiamas likusiems mokamoms "Skype" žiniatinklio portalo ir nemokamos "Teams" versijos vartotojams. Jei buvote aktyvus "Skype" vartotojas nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. vasario mėn., kuris vėliau buvo perkeltas į ir naudojamas, nemokama "Teams" versija iki 2025 m. Jei norite išsaugoti savo "Skype" istorijos kopiją, galite eksportuoti duomenisnaudodami "Skype" eksportavimo portalą. Rekomenduojame pateikti eksportavimo užklausą kuo greičiau, kol duomenų naikinimas prasidės 2026 m. balandžio 1 d.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
