Dėmesingai parinktos ekologiškos košės kūdikiams tinka tiek primaitinimo pradžiai, tiek vaikui ūgtelėjus. Kruopų košės - tai daug energijos teikiantis patiekalas, svarbus kūdikio mityboje. Lietuvoje pirmoji košė rekomenduojama daržovių, tačiau tai ne taisyklė - galite pradėti papildomą maitinimą ir nuo kruopų košės. Geriausia atsižvelgti į sezoną.
Pagal naujausias mitybos rekomendacijas, pirmąją košę galite pasiūlyti nuo 4-6 mėnesių. Košę pradėkite duoti nuo 1 valgomojo šaukšto, kas antrą trečią dieną didinant porcijos kiekį po 1 valgomąjį šaukštą, iki 150-160 ml. Kaip ir kiekvieną naują maistą, kūdikis košę gali ne iš karto pripažinti. Kartais tenka tą pačią košę siūlyti 15-20 kartų. Taigi jei iš karto mažasis nevalgo košės, dar nereiškia, kad ji jam nepatinka - paprasčiausiai jam priprasti prie naujo skonio reikia laiko. Kūdikio skonis gali keistis vos ne kasdien.
Visaverė bei maistinga kūdikių ir vaikų mityba yra svarbi visiems tėvams. Košės kūdikiams yra vienas iš populiarių maistinių produktų. Kūdikių ir vaikų maistas turi pasižymėti gera sudėtimi ir didele maistine verte. Tiek įprastos, tiek užpilamos grūdinės ar kruopų košės puikiai tinka įvairaus amžiaus mažyliams.
Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų, dabar jie „nukišti“ į pabaigą. Kaip yra iš tiesų? PSAO pirmąją kruopų košę daugelį metų siūlydavo įvesti ryžių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau - jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno. Maistiniu požiūriu prasčiausia yra manų.
Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Populiariausios kruopos kūdikiams:
Vienų kruopų košė gali alergizuoti vieną mažylį, o kito visai neveikti. Tam, kad, atskirtumėte, kokią košę toleruoja konkretus mažylis, vienu ir tuo pačiu metu reikia duoti vienos rūšies kruopų košės, o kai kūdikis prie jos pripranta, duoti kitos rūšies kruopų košės. Alergiškam kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti tos košės, kuri jį alergizuoja. Alergiškam vaikui dera atlikti alergologinį tyrimą maistiniams alergenams, pvz., nustatyti vadinamuosius specifinius imunoglobulinus E įvairiems maisto produktams.
Kiekvienas vaikas mėgsta vis kitokią košę. Geriau yra pratinti kūdikį valgyti visokias košes. Duokite jam laiko pamėgti košes. Paprastai gydytojai pataria pradėti nuo 1 arbatinio šaukštelio košės ir pamažu gausinti iki 2-3 valgomųjų šaukštų, jeigu kūdikiui košės patinka ir nesutrikdo virškinimo. Tegul keletą dienų jis tik ragauja košę. Porciją didinkite tik tada, kai košė kūdikiui patinka. Neskubėkite!
Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti. 6-7 mėn. Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti.

Kad košėje ją gaminant išliktų kuo daugiau organizmui būtinų ir reikalingų medžiagų, ji turi būti gaminama iš kokybiškų kruopų, pvz., ekologiškai užaugintų gūdų, ne senesnio kaip 2 metų derliaus (apie tai, kokių metų derlius parduodamas, pardavėjai pirkėjus nelabai linkę informuoti). Perkant reikia žiūrėti, kad kruopos būtų vizualiai be priemaišų, pelėsių, nesulipusios („nesušokusios“), nesubyrėjusios, nepakenktos įvairių kenkėjų, kad skleistų kruopų rūšiai būdingą kvapą. Kiekvienas produktas laikomas praranda daug maistinių savybių.
Dabar parduotuvės lūžta nuo didelės kruopų košių įvairovės kūdikiams. Pramoniniu būdu gaminamos kruopų košės gali būti įvairiai supakuotos - pakeliuose ir rečiau stiklainiuose. Pirkite tą pramoniniu būdu pagamintą kruopų košę, kuri skirta būtent Jūsų kūdikio amžiui. Kitaip tariant, patiekalo maistinė vertė yra apskaičiuojama, priklausomai nuo valgytojo amžiaus: 6 mėnesių kūdikiui negalima duoti košės, kuri gamintojo skirta 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams.
Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių negardinkite jokiais priedais. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės yra su pienu ir be jo. Kai kūdikis turi viršsvorio, geriau tinka košė be pieno. Pieniškų košių virti nereikia, pakanka miltelius užpilti 50°C temperatūros virintu vandeniu, gerai pamaišyti ir košė paruošta.
Daugumos šių košių sudėtyje yra 12 vitaminų, geležies, cinko, kalcio, jodo ir kitų medžiagų, reikalingų sparčiam kūdikio augimui. Tų pačių medžiagų yra ir namuose pagamintose kruopų košėse. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose - kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas.
Mūsų asortimente rasi platų „Töpfer“ košių kūdikiams ir vaikams pasirinkimą. Ši Vokietijos įmonė verta pasitikėjimo ne tik todėl, kad kūdikių maistą gamina jau daugiau nei 100 metų. Ekologiškos „Töpfer“ košės vaikams patinka dėl savo puikaus skonio, o tėvus džiugina tiek jų sudėtis, tiek lengvas paruošimo būdas. Vandeniu arba pienu užpilamos košės kūdikiams pagaminamos vos per keletą minučių, nes jų nereikia virti. Ekologiškos košės vaikams patinka ir jų papildomai negardinant uogiene ar kitais saldžiais priedais. Visos „Töpfer“ košės kūdikiams yra be pridėto cukraus.
Švelni ir puri avižų košė, kurios pagrindas - adaptuotas mišinys Kabrita®, idealiai tinka švelniai bei subalansuotai kūdikio mitybai pirmaisiais gyvenimo metais. Maistingų avižų ir natūralaus ožkų pieno mišinio Kabrita® derinys turi didelę maistinę vertę. Malonus grietinėlės skonis išgaunamas nepridedant jokių saldiklių - jį suteikia tik natūralus mišinyje esantis pieno cukrus (laktozė). Lengvai įsisavinama ir gerai virškinama. Košės sudėtyje yra adaptuoto mišinio Kabrita®, pagaminto iš natūralaus ožkos pieno - lengva virškinti. „Tausojančio grūdų skaidymo“ technologija padeda lengviau virškinti ir leidžia išsaugoti natūralų javų saldumą. Dėl šios technologijos Kabrita® košėms yra būdinga puri, švelni struktūra, jos puikiai išbrinksta vandenyje. DigestX® - riebalų kompleksas su beta palmitatu, savybėmis panašus į motinos pieno riebalus.
Taip, kruopos turi būti mirkomos. Prieš mirkymą kruopas peržiūrėkite - ar jos gerai išvalytos, ar jose neatsirado kenkėjų, pelėsių ir pan. (Nereikėtų namuose laikyti kruopų atsargų…). Peržiūrėtas kruopas nuplaukite sietelyje, geriau tekančiu vandeniu, leiskite vandeniui nusivarvėti. Po to inde, (geriausia stikliniame) kruopas pamerkite 6-8 valandoms. Kai kruopos išmirks, jas dar kartą reikia nuplauti kiaurasamtyje tekančiu vandeniu. Kai vanduo nutekės, kruopas sudėkite į verdantį nedaug pasūdytą vandenį. Virš kruopų turėtų būti 3 cm vandens. Kruopas virkite 2-5 min., maišydami šaukštu, geriau mediniu. Kiekvienos rūšies grūdų košė verda skirtingą laiko tarpą, pvz., avižų dribsnių verda trumpiausiai, apie 1 minutę (nes dribsniai yra suspausti grūdai), ilgėliau verda grikių, dar ilgiau - ryžių bei miežių košės. Virimo laikas priklauso ir nuo ugnies stiprumo. Baigiant virti mediniu ar nerūdijančio plieno šaukštu paimkite truputėlį kruopų ir pabandykite sutrinti per sietelį ar tiesiog lėkštėje perspausti šakute. Jei tai pavyksta lengvai - vadinasi, kruopos išvirė. Išvirusios kruopos yra minkštos, jasLengva trinti. Kiekviena mama per kelis virimus aptinka atitinkamoms kruopoms tinkamiausią virimo laiką.
Išvirusias kruopas kiek atvėsinkite, tik tada sutinkite. Priedai įdedami košę sutrynus. Prieš maitinimą patikrinkite košės temperatūrą, ji turi būti ne karštesnė kaip 35°C ir ne vėsesnė kaip 25°C.

Nepainiokime gardinimo su gamyba. Košė paprastai pagaminama vandenyje - tuomet, kai ji tokia liks, vadinsis nepagardinta. Į pagamintą košę, prieš pat jos davimą kūdikiui, geriausia įpilti jo motinos pieno, o jo neturint - pieno mišinio, ir tik 10 mėn. ir vyresniems į košę galima įpilti 50-60 ml virinto karvės ar ožkos pieno. Jokio lieso pieno (iki 2,5 proc. Šie priedai pakeičia košės spalvą, konsistenciją, skonį, o svarbiausia - ją praturtina „gyvais“ vitaminais, mineralinėmis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai, kurie parduotuvėse yra pigiausi. Visi priedai į košę dedami tik prieš pat maitinimą.
Noras saldinti košes yra didelė klaida - kūdikis, paragavęs saldintos košės, gali atsisakyti ne tik bet kokios nesaldintos kruopų košės, bet ir daržovių košės, o tai yra labai negerai. Atpratinti kur kas sunkiau nei pripratinti, be to, saldžiai valgydamas kūdikis per greitai priauga svorio. Saldinant iš mažojo žmogaus atimama galimybė pajusti naujus skonius.
Į košes galima įberti truputėlį „ant peilio galiuko“ juoduotos druskos.
Manai, kuskusas yra greitai pasisavinami angliavandeniai, kurie turi mažai vertingų medžiagų. Jei vaikas yra nevalgus, turėjo aukštą temperatūrą, sirgo - po ligos galima pasiūlyti manų košės, nes organizmui nereikia papildomų pastangų, kad ją įsisavintų. Na, bet kasdienai jos nerekomenduoju - ji sukuria uždegiminius procesus, todėl tiek vaikai, tiek suaugę, turėtų rinktis vertingesnes kruopas. O jei kalbame apie manus virtus piene su cukrumi, tai nėra košė, o tikrų tikriausias desertas - pyragas skystame pavidale. Tad jei laikas desertui, tada irgi galima valgyti mano košę mažesniais kiekiais, bet vaikui paaiškinti, jog tai - desertas.
Saldžios košės valgomos tik kelis dešimtmečius. Visais laikais buvo sūrūs ir aštrūs grūdų patiekalai, o saldus- tik per šventes, kelis kartus per metus. Svarbu žinoti, kad uogienė, joje esantis cukrus trikdo kruopų esančių medžiagų įsisavinimą. Be to, reikia įvertinti, kiek vaikas gauna saldumynų per dieną? Pirma saldi košė, paskui sūrelis, saldus jogurtas, tradicinis varškės apkepas, paprastų angliavandenių užkandėlė ar sultys... Tuomet tų cukrų gaunasi laba daug. Be to, prisiminkite, kad įpratinus vaiką prie saldžių košių reikia didžiulio įdirbio, kad vėliau valgytų nesaldias.
Kasdien valgyti tas pačias košes nusibosta ir suaugusiems, ir vaikams, todėl turėkite bent keturias skirtingas kruopų rūšis ir jas mainykite. Primenu, kad tai turėtų pilno grūdo košės. Sveikumu nepasižymi nei užpilamos, nei greitai paruošiami dribsniai, kukurūzų kruopos, manai, bulguras ar kuskusas.
Daugelio pamėgti grikiai tiek kepinti, tiek ne, savyje neturi glitimo. Geriau vartoti žalius, nekepintus, juos, kaip ir kitas kruopas, vakare užmerkti kambario temperatūros vandenyje ir ryte užvirti ir jau galima valgyti. Vaikams patinka geltonos smulkios sorų kruopos, tik nepamirškite prieš virimą jų nuplikyti verdančiu vandeniu, kad nebūtų karstelėjusios. Kinva, lietuviškai vadinamos bolivinių balandų kruopos, būna įvairių spalvų ir poskonių, tad verta išbandyti, kurios patinka labiausiai. Ieškantiems įdomesnių skonių siūlau pabandyti burnočių sėklas, kuriose daug kalcio, jaučiamas riešutų poskonis. Neskaldyti avižų grūdai turi ypatingai daug vertės.
| Kruopos | Privalumai | Trūkumai | Rekomenduojamas amžius |
|---|---|---|---|
| Ryžiai | Lengvai virškinami, tinka esant viduriavimui | Mažai maistinių medžiagų, gali būti arseno | Nuo 6 mėn. (saikingai) |
| Avižos | Daug skaidulų, gerina virškinimą, tinka esant vidurių užkietėjimui | Gali sukelti alergiją | Nuo 6 mėn. |
| Grikiai | Daug mineralų, vitaminų, augalinių baltymų | Specifinis skonis | Nuo 6 mėn. |
| Manai | Lengvai virškinami, greitai paruošiami | Mažai maistinių medžiagų, gali sukelti alergiją | Nuo 12 mėn. (saikingai) |
| Miežiai | Daug mineralinių medžiagų, baltymų, ląstelienos | Gali sunkiau virškintis | Nuo 8-10 mėn. |
| Kukurūzai | Tinka esant virškinimo problemoms | Mažai maistinių medžiagų | Nuo 12 mėn. |

Galima ir palaukti iki 6 mėnesių. Pradėti nuo daržovių arba grūdų. Koks dabar sezonas. Trintų daržovių košelės - bulvių, cukinijos, brokolio, morkos. Rekomenduojame įvesti skirtingą maistą etapais. Palaipsniui didinant. Tik po to pradėti siūlyti kitą daržovę. Siūlyti bent tris dienas. Mažylis susipažintų su jam siūloma daržove. Jam gali nepatikti. Pradėtų patikti. Mažylis maloniai jaustųsi valgydamas.
Kai kūdikis žinda krūtį, pienas automatiškai teka į burną. Bet iš pradžių jis nežino, ką daryti su kietu maistu, patekusiu į jo burną. Jis ne iš karto išmoksta paimti maistą priekine liežuvio dalimi ir stumti jį į gerklę. Iš pradžių kūdikis jį ima čiulpti, ir kone visa košė atsiduria ant smakro. Turėsite iš naujo mėginti, bet nenusiminkite,- truputį košės vis tiek jis suvalgys. O ilgainiui išmoks valgyti kietą maistą. Tik turėkite kantrybės.
Nesvarbu kurį kartą jį maitinsite koše. Tik neduokite jos tomis valandomis, kai kūdikis nelabai alkanas. Paprastai košė duodama 10 valandą ryto arba 6 valandą vakaro. Iš pradžių virkite labai skystą košę, ne ką tirštesnę už pieną, tada kūdikis lengviau ją nurys ir ji neatrodys jam pernelyg keista. Be to, vaikai paprastai nemėgsta glitaus maisto.
Jeigu kūdikį maitinate dirbtiniu būdu, galite jo dienos pieno porcijos dalį suvartoti košėms. Tačiau dažniausiai, be košės, vaikai dar nori savo įprastos pieno porcijos. Taigi, košei virti jums, galbūt, teks imti paprastą pasterizuotą arba sausą pieną. Aišku, košę galima virti ir vandeny, bet kažin ar tokia patiks kūdikiui.
Kūdikiui suėjo 3-4 mėnesiai - ką jis turėtų mokėti? Tai svarbu žinoti.
Košyčių receptai dažniausiai yra labai universalūs ir tinka ne tik alergiškiems vaikams, tačiau puikiai dera su kitais maisto produktais. Tai reiškia, kad košes galite derinti su kitais užkandžiais, patiekalais ar mišinukais. Prekių kataloge gausu ir vaikams, ir kūdikiams skirtos ekologiškos košės. Šių produktų sudėtyje naudotos daržovių, vaisių ar kitų mikroelementų dalys yra paimtos iš natūralių šaltinių ir nėra pagamintos dirbtiniu būdu. Kai kurios pieniškos ar kito pagrindo košės gali prisidėti ir prie virškinimo sistemos darbo gerinimo.