Kontraceptikų poveikis vaisingumui: mitai ir realybė
Poros, turinčios lytinių santykių, bet nenorinčios susilaukti vaikų, saugojasi įvairiausiais būdais. Vienos renkasi natūralius šeimos planavimo metodus, kitos - į pagalbą pasitelkia skirtingas kontraceptines priemones. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja akušerė-ginekologė dr. Sonata Barilienė sako, kad šių metodų suteikiamas apsaugos lygis - skirtingas.
Kontracepcijos rūšys ir efektyvumas
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptinės priemonės skirtos vartoti visoms moterims, kurios turi lytinių santykių, tačiau neplanuoja nėštumo. Labai efektyviomis priemonėmis, priskiriamomis ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančioms 99,2-99,9 proc. apsaugą, laikomi implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc.
Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu.
Skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. „Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai.
Kontracepcijos pasirinkimas ir sveikatos konsultacija
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. „Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės.
Kontracepcijos poveikis vaisingumui ir sveikatai
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S.
Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. „Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja.
Neigiamas hormoninės kontracepcijos poveikis vaisingumui yra vienas iš labiausiai paplitusių mitų. Pavyzdžiui, remiantis statistikos duomenimis, nutraukus kontraceptinių tablečių vartojimą, per pirmuosius 12 mėnesių pastoja nuo 70 iki 95 proc. moterų. Tyrimų rezultatai taip pat rodo, jog net ilgalaikis kontraceptikų vartojimas nesumažina tikimybės pastoti. „Nutraukus vartoti kontraceptikus pastoti galima iš karto, nes vaisingumas sugrįžta labai greitai, ypač jeigu anksčiau nebuvo kokių nors endokrininių problemų ar onkologinės ligos“, - sako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė dr. Ingrida Basevičienė.
Taip pat reikia sklaidyti mitą, kad kontraceptikų vartojimas pakenks vaisingumui. „Vaisingumą siečiau su gamta - ką gamta davė, taip ir bus. Jis prasideda nuo pirmų mėnesinių... Tikrai galima teigti, kad vaisingumas yra didžiausias jauname amžiuje... Nėra aborto tabletė. Skubios kontracepcijos tabletė sutrikdo ovuliaciją ir neleidžia moteriai pastoti. O medikamentinis abortas yra visai kas kita...“ pasakojo ginekologė.
Įvairūs kontracepcijos metodai
Barjerinė kontracepcija
Mechaninė (barjerinė) kontracepcija neleidžia spermai patekti į gimdą ir kiaušintakius ir apvaisinti kiaušinėlio. Plačiausiai naudojama ir patikimiausiai apsauganti nuo neplanuoto nėštumo mechaninė kontraceptinė priemonė - prezervatyvai. Tai vienintelė apsaugos priemonė patikimai apsauganti nuo ŽIV ir lytiškai plintančių ligų. Prezervatyvo patikimumas teisingai naudojant yra 88 - 97 procentai. Patikimumas didesnis, jei prezervatyvas yra suteptas spermicidu (spermatozoidus naikinančia medžiaga). Prezervatyvus galima naudoti tik su lubrikantais, pagamintais vandens pagrindu, nes riebaliniai tepalai ir lubrikantai (vazelinas) tirpdo lateksą, iš kurio pagaminti prezervatyvai ir padidėja neplanuoto nėštumo tikimybė.
Vietinė kontracepcija - spermicidinės priemonės
Spermicidai (dar vadinami vietinės kontracepcijos priemonėmis) - tai medžiagos, kurios sunaikina spermatozoidus prieš jiems praeinant pro gimdos kaklelį ir neleidžia įvykti kiaušinėlio apvaisinimui. Ši kontracepcija naudojama įvedant į makštį prieš lytinį aktą. Spermicidų patikimumas lyginant su kitomis apsaugos priemonėmis yra palyginti nedidelis (79 - 94%). Juos patogu vartoti trumpalaikei kontracepcijai arba kaip pagalbinę priemonę pamiršus išgerti geriamųjų kontraceptinių tablečių. Kai kurie spermicidai sumažina tikimybę užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis. Spermicidinė kontracepcija gali būti naudojama įvairiais pavidalais: kremų, gelių, vaginalinių tablečių ir žvakučių, kempinėlių ir kt. Priklausomai nuo panaudojimo formos spermicidinės medžiagos pradeda veikti po tam tikro laiko (iki 15 min.).
Kontraceptinės tabletės
Pagal sudėtį kontraceptinės tabletės gali būti vienfazės, savo sudėtyje turinčios tik vieną hormoną progestiną, ir kombinuotos arba dvifazės, kurių sudėtyje yra mažos dviejų hormonų - estrogeno ir progestino dozės. Tai ko gero dažniausiai naudojama kontracepcija.
- Vienfazės kontraceptinės tabletės: Vienfazių kontraceptinių tablečių sudėtyje esantis hormonas progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives ir apsaugo nuo spermos patekimo į gimdą. Jos geriamos kasdien, tiksliai tuo pačiu metu (paklaida negali būti didesnė negu 3 valandos). Šių kontraceptinių tablečių patikimumas mažesnis nei kombinuotų estrogeno ir progestino tablečių. Jei vartojamos teisingai, nuo nėštumo apsaugo 95 - 99 %. Vienfazės kontraceptinės tabletės efektyviai apsaugo nuo nėštumo ne iš karto, pirmąjį vartojimo mėnesį reikalinga papildoma apsauga. Jei daroma didesnė nei 3 valandų vartojimo laiko paklaida, vienfazių kontraceptinių tablečių patikimumas stipriai sumažėja. Vienfazes kontraceptines tabletes gali vartoti maitinančios moterys. Jos saugesnės vyresnėms negu 40 metų moterims, taip pat rūkančioms ir esant padidėjusiai rizikai sirgti tromboze.
- Kombinuotos (dvifazės) kontraceptinės tabletės: Kombinuotos kontraceptinės tabletės - tai populiariausia hormoninės kontracepcijos rūšis. Kombinuotos hormoninės tabletės veikia dviem būdais: organizme palaikomas pastovus hormonų lygis, todėl kiaušidės išskiria mažiau hormonų ir nesubrandina kiaušinėlio, taip pat tirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl sperma nepatenka į gimdą. Vartojant teisingai, kombinuotos kontraceptinės tabletės nuo neplanuoto nėštumo apsaugo 99,9 % ir veikia jau nuo pirmos vartojimo dienos. Tabletės pradedamos gerti pirmą mėnesinių ciklo dieną ir geriamos 21 dieną, tada daroma 7 dienų pertrauka. Kombinuotos kontraceptinės tabletės parduodamos ir 28 tablečių pakuotėmis, iš kurių 21 tabletė yra hormoninė, o likusios 7 tabletės savo sudėtyje neturi hormonų ir veikia kaip priminimas kasdien išgerti tabletę. Kombinuotas kontraceptines tabletes nebūtina vartoti kasdien tiksliai tuo pačiu paros metu, tačiau rekomenduojama, nes susidaro vartojimo įprotis ir lengviau įsimenama išgerti tabletę. Be poveikio vaisingumui, kai kurios kombinuotos kontraceptinės tabletės (sudėtyje turinčios ciproterono acetatą, drospirenoną arba dienogestą) gali būti naudojamos ir kitiems tikslams: vyriško tipo plaukuotumui ant veido mažinti, odos spuoguotumui gydyti.
Kontraceptinis pleistras
Tai plonas, ant odos klijuojamas pleistras, prisotintas hormono estrogeno ir progestino. Jo sudėtis identiška kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių. Klijuojamas pirmą mėnesinių dieną pleistras veikia 7 dienas ir keičiamas kas savaitę tris savaites, po to daroma 7 dienų pertrauka kaip ir vartojant kontraceptines tabletes. Pleistro patikimumas yra toks pat kaip ir kombinuotų kontraceptinių tablečių.
Kontraceptinis žiedas
Tai lankstus hormonų prisotintas žiedas. Jis įdedamas į makštį pirmąją mėnesinių ciklo dieną ir paliekamas trims savaitėms, po to daroma 7 dienų pertrauka. Dažniausiai nei moterys nei partneriai jo nejaučia. Žiedas nedideliais kiekiais išskiria hormonus tris savaites, apsauga nuo nėštumo išlieka mėnesį. Žiedo sudėtyje yra tie patys hormonai kaip ir kombinuotose kontraceptinėse tabletėse - estrogenas ir progestinas, tačiau mažesniais kiekiais. Apsaugos nuo neplanuoto nėštumo patikimumas - kaip ir kontraceptinių tablečių.
Kontraceptinės spiralės
Gimdos spiralės būna dviejų tipų: hormoninė gimdos spiralė ir gimdos spiralė su variu.
- Hormoninė gimdos spiralė: Hormoninė gimdos spiralė suteikia patikimą apsaugą nuo nėštumo penkeris metus, tačiau esant reikalui gali būti išimta ir anksčiau. Hormoninė spiralė visą naudojimo laiką išskiria mažą hormono progestino dozę. Progestinas sutirština gimdos kaklelio gleives, todėl sperma negali patekti į gimdą ir kiaušinėlis neapvaisinamas. Gimdos gleivinė naudojant spiralę neišveša ir nepasiruošia priimti apvaisinto kiaušinėlio. Patikimumas - 99,9 %.
- Gimdos spiralė su variu: Gimdos spiralė su variu pakeičia gimdos cheminę terpę ir padaro ją nepalankią implantuotis apvaisintam kiaušinėliui. Vario spiralės efektyvumas yra 98 - 99,8 %. Vario spiralė gali būti naudojama 5 metus.
Progestino injekcijos
Hormono progestino injekcijos švirkščiamos į raumenis kas du - tris mėnesius. Jų efektyvumas yra apie 99 %. Šių injekcijų poveikis yra trejopas: sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, todėl spermijai nepatenka į gimdą, gimdos gleivinė neparuošiama priimti apvaisintam kiaušinėliui, slopinamas folikulo vystymasis ir ovuliacija.
Skubi (ekstrinė) kontracepcija
Skubi kontracepcija - tai kontracepcijos būdas, naudojamas po nesaugaus lytinio akto jei prieš apsisaugoti nepavyko (plyšo prezervatyvas, pamiršta išgerti tabletė ar kt.). Šis apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdas efektyviausias pirmosiomis paromis nuo nesaugaus lytinio akto.
Kaip veikia kontraceptinės tabletės, animacija
Vaistininkai atkreipia dėmesį, kad dar nemažai visuomenės vengia apie kontraceptines priemones klausti vaistinėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, kontraceptines tabletes vartoja tik 12-13 proc. moterų. Pasak vaistininkės, tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas, bet ir tikėjimas įvairiais mitais. „Nors jaunesnio amžiaus žmonės darosi vis labiau sąmoningesni - drąsiai klausia apie kontraceptikų naudojimą, šalutinį jų poveikį, tuo tarpu vyresnio amžiaus klientams šie klausimai vis dar kelia nepatogumų. Kai kurie kontraceptinių priemonių prie kasos įsidrąsina paprašyti tik sulaukę kai šalia nėra kitų pirkėjų“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė.
„Lietuvoje apie kontracepciją sklando nemažai klaidingų įsitikinimų, todėl neretai moterys jų tiesiog vengia ir bijo. Blogiausia, kad moterys, norėdamos apsisaugoti nuo nėštumo pasikliauja kaimynių ar draugių pasakojimais, informacija, rasta internete. Prieš pradedant vartoti kontraceptines priemones, svarbu apsilankyti pas gydytoją, kuris suteiktų visą reikiamą informaciją ir parinktų individualiai tinkančias apsisaugojimo priemones“, - sako vaistininkė E. Stankevičiūtė.
Pasak specialistų, svarbu suprasti, kad kontraceptikai turėtų būti skiriami ir vartojami individualiai, nes būtent dėl neteisingo vaistų vartojimo gali atsirasti šalutinis poveikis. “Be abejo, kontraceptikų vartojimas turi savo riziką, tačiau tą riziką turi įvertinti gydytojas - ginekologas. Tik ginekologas gali nurodyti, kokius, kaip ir kada galima vartoti kontraceptikus, ir kokią riziką jie sukelia “, - pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Jolita Skinderskienė.
Vartojant kontraceptines priemones, apie tai svarbu perspėti gydančius odontologus ir kitus gydytojus, kurie galėtų įvertinti skiriamą gydymą bei vaistų suderinamumą su kontraceptikais. Vaistininkė pažymėjo, kad labai svarbu yra žinoti apie vaistų suderinamumą kai vartojami keli preparatai.
„Tabletės priklauso patikimai kontracepcijai, kur tikslumas yra ypač aukštas. Vidurkis 98 proc. Iš 100 moterų per metus pastoja tik 2. Patikimumas priklauso ir nuo amžiaus. Pastebėta, kad jaunoms, iki 21-erių metų, merginoms patikimumas yra mažesnis. Tiesiog reikia nepamiršti tabletę kasdien išgerti.“
„Farmakologų paskaičiuota, kad dozė nebūtų didelė. Yra patogu išgerti vieną kartą per dieną. Galime palyginti su vitaminų dozėmis kiekvienai dienai. Patartina gerti vienodu laiku, kad vaistas patikimai veiktų - kas 24 valandas.“
„Rūkimas padidina kraujo krešėjimą. Tą patį poveikį turi ir tabletės. Taigi, du rizikos veiksniai jungiasi tarpusavyje. Rūkymo rizika ypač pradeda didėti, jei surūkoma daugiau nei 10 cigarečių per dieną.“
„Kartais moterys nepastebi nei gero, nei blogo poveikio šiuo klausimu, o kartais skundžiasi, kad lytinis potraukis sumažėjo. Tai dažniausiai pasireiškia moterims, kurios linkusios į depresiją. Kita vertus, nemažai daliai moterų lytinis potraukis padidėja. Jos nebijo pastoti neplanuotai, atsipalaiduoja ir lytinis gyvenimas dėl to tik pagerėja.“
„Deja, nuo lytiškai plintančių ligų kontraceptinės tabletės visiškai neapsaugo.“
„Jei pamirštama išgerti vieną ir nepraėjo 12 valandų, tokiu atveju reikia kuo greičiau ją išgerti, o sekančią gerti tuo pačiu laiku. Jeigu neišgeriama ilgiau nei 12 valandų, tada priklauso nuo vartojimo savaitės. Jei tai pirma savaitė - negerai, ypač jei turite lytinius santykius, tikrai gali kilti pastojimo rizika. Reikėtų nueiti pas gydytoją ir pasikonsultuoti, pasitikrinti nėštumą. Jeigu neturėjote santykių, galima išgerti 2 tabletes ir gerti toliau pagal savo grafiką. Jeigu tai antra savaitė nuo ciklo pradžios - ne taip pavojinga, galima išgerti tabletę kuri pamiršta ir kitą kuri priklauso. Jeigu tai trečia savaitė - galima toliau nebegerti kontraceptikų ir palaukti sekančių mėnesinių ir toliau vartoti, arba galima gerti be pertraukos, išgeriant tas, kurios pamirštos.“
„Po hormoninių kontraceptikų vartojimo neretai vaisingumas atsistato greitai, o kartais pastojimas įvyksta dar hormoninių kontraceptikų vartojimo metu. Baigus vartoti hormoninius kontraceptikus, daugumai moterų menstruaciniai ciklai sunormalėja greitai. Tačiau daliai moterų nors iki hormoninių kontraceptikų buvo reguliarūs mėnesinių ciklai, po jų vartojimo tampa visiškai nereguliarūs. Viena vertus maždaug 75 proc. moterų ovuliacija įvyksta pirmojo ciklo metu (Jankūnas, 2001), kita vertus mokslinėje literatūroje pateikiami duomenys, kad moterys kurios yra vartojusios kontraceptikus gali pastoti sunkiau nei niekada nevartojusios. Bracken (1990) su bendraautoriais pastebėjo, kad moterys po hormoninių kontraceptikų vartojimo pastoja po 5,88 ciklo (95% CI 5,38- 6,38), o nevartojusios.- po 3,64 ciklų (95% CI 3,49- 3,79). Šie skirtumai rodo, kad hormoninius kontraceptikus vartojusiosios pastoja maždaug dvigubai vėliau. Tai ypač aktualu moterims, kurios turi genetinį polinkį susilpnintai ovuliatorinei funkcijai (Bracken, 1990). Kitas tyrimas buvo S. Linn publikuotas prestižiniame JAMA žurnale: ištyrus 3 214 ištekėjusias moteris nustatyta, kad iš planuojančių nėštumą moterų 13 ir daugiau mėnesių nepastojo 24,8 proc. praeityje vartojusių hormoninius kontraceptikus, kai iš nevartojusiųjų tablečių toks pat ilgas nepastojimo laikotarpis pasitaikė tik 10,6% (Linn, 1982). Tačiau duomenys apie vaisingumo atsistatymą po hormoninių kontraceptikų vartojimo nėra vienareikšmiai. Tyrimai publikuoti žurnale Fertility and Sterility pateikia išvadas, kad po vartotų hormoninių kontraceptikų, pastojimo tikimybė 12 mėnesių laikotarpyje yra 72-94 proc. ir yra panaši kaip ir po gimdos spiralės naudojimo (71-92 proc.), prezervatyvų (91proc.) ir natūralaus šeimos planavimo (92 proc) (Barnhart, 2009). Svarbius duomenis pateikia studija tyrusi 69 pacientes su antrine amenorėja (mėnesinių išnykimas, kai praeityje jos yra buvusios), trukusią daugiau nei 12 mėnesių, kuri buvo sukelta hormoninių kontraceptikų vartojimo. Suprantama pacientėms nesant mėnesinių jos negalėjo pastoti. Iš šių moterų tik 19 minėjo, kad prieš vartojant hormoninius kontraceptikus jų mėnesinių ciklai nebuvo reguliarūs. Hormoninių kontraceptikų poveikis vėlesniam vaisingumui susijęs ne tik su ovuliacijos slopinimu, tačiau ir su jų poveikiu į organizmo imlumą infekcijoms. Kontraceptinės tabletės sudaro ypač palankias sąlygas chlamidijų užkratui: šia infekcija po kontraceptikų susergama net 70% dažniau (Šaulauskienė, 2001). Tarp chlamidijų infekcijos ir negimdinio nėštumo yra vienareikšmis ryšys. Todėl geriančioms šias tabletes negimdinio nėštumo pavojus didesnis. Išplitusi chlamidijų infekcija sukelia kiaušintakių ir kiaušidžių uždegimus. Dėl negimdinio nėštumo ir infekcinių komplikacijų, suprantama, prarandamas neretai ir vaisingumas. Be to, kontraceptiniai hormonai priskiriami steroidinių preparatų grupei ir veikia panašiai kaip kortizonas: mažina imunologinę organizmo reakciją, jautrumą. Tačiau uždegimo nestabdo, ir moterys dėl to laiku nesikreipia į gydytoją ir ilgai nesigydo (Šaulauskienė, 2001).“
tags: #kontraceptikai #skatina #vaisinguma
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
