Koksaki (Coxsackie) virusas priklauso enterovirusų grupei, o enterovirusai gali sukelti įvairaus spektro ir sunkumo ligas ir simptomus žmonėms. Koksaki virusai pirmą kartą buvo išskirti 1948 m. Niujorke (JAV). Jie priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai ir yra skirstomi į dvi grupes - A ir B. Koksaki virusai paplitę visame pasaulyje, o susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse.
Kaip atpažinti Koksaki virusą: pagrindiniai simptomai
Iš dažniausiai pasitaikančių klinikinių išraiškų galima išskirti: karščiavimą, galvos, gerklės, raumenų skausmus, virškinamojo trakto veiklos sutrikimus, viršutinių kvėpavimo takų infekciją, akių junginės uždegimą (konjuntyvitas) ir rankų-kojų-burnos bėrimą. Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, neturi jokių ligos simptomų.
Kitiems užsikrėtus koksaki virusu staiga atsiranda karščiavimas, galvos skausmas ir raumenų skausmai. Vaikams nuo 1 iki 7 m. dažnai išsivysto herpetinė angina. Liga pasireiškia karščiavimu, gerklės skausmu ryjant, gausiai išsiskiria seilės, tonzilių srityje atsiranda pūslelės, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, vaikai atsisako valgyti, skundžiasi nuovargiu.
Rankų-kojų-burnos liga dažnai siejama su koksaki A16 ir A5 tipais ir pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų, padų, tarpupirščių bėrimu. Bėrimai gali išplisti ir ant alkūnių, kelių, sėdmenų, lytinių organų. Burnoje esantys bėrimai primena pūsleles, jie yra gan skausmingi, todėl vaikams itin skauda valgymo metu.
Hand, Foot, and Mouth Disease, Causes, Signs and Symptoms, Diagnosis and Treatment,
Plitimo būdai ir rizikos veiksniai
Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį. Enterovirusai yra atsparūs aplinkos veiksniams: jie ilgai išlieka gyvybingi kambario temperatūroje, išgyvena veikiami skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų.
Rizikos grupės
Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys su nusilpusia imunine sistema. Didžiausią riziką turinti visuomenės dalis - vaikai iki 5 metų - neturi pakankamo imuninio atsako į infekcijas, neturi ir higienos įgūdžių. Enterovirusinių infekcijų rizikos veiksniais yra prasta sanitarija, higienos įgūdžių stoka, blogos gyvenimo sąlygos.
| Amžiaus grupė | Rizikos lygis | Pagrindiniai ypatumai |
|---|---|---|
| Vaikai iki 5 m. | Labai aukštas | Besiformuojantis imunitetas, trūksta higienos įgūdžių |
| Paaugliai | Vidutinis | Rizika susirgti mioperikarditu (fiziškai aktyviems) |
| Naujagimiai | Labai aukštas | Galimos sunkios komplikacijos, rizika užsikrėsti nuo motinos |
Komplikacijos ir gydymas
Nors daugumai vaikų karščiavimas trunka apie 3 dienas, retais atvejais liga gali komplikuotis aseptiniu meningitu, parotitu. Enterovirusinė infekcija gali pasireikšti nuo lengvos formos iki aseptinio meningito, encefalito, miokardito ar naujagimio sepsio. B2-B5 tipo koksaki virusai gali sukelti širdies raumenų ir audinių sluoksnių patinimą ir uždegimą, vadinamą mioperikarditu. Encefalitas pasireiškia stipriu galvos skausmu, sąmonės sutrikimais, traukuliais.
Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Gydymas paprastai apsiriboja simptomų kontrole ir paciento būklės stebėjimu. Jei pacientas karščiuoja bei jaučia įvairius kūno skausmus, gali būti skiriami karščiavimą, skausmą, temperatūrą mažinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas.
Prevencijos priemonės
Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra. Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama:
- Kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypatingai prieš valgį, prieš maisto ruošą bei pasinaudojus tualetu;
- Laikytis asmeninės higienos ligos metu: čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle;
- Vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis;
- Neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais;
- Dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus namų aplinkos paviršius.