Išmokos gimus naujagimiui Lietuvoje: išsamus vadovas

Gimus vaikui, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, kurių vienos yra skiriamos kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai arba tėčiui, o kitos skiriamos atsižvelgiant į kitas priežastis arba priklauso visoms šeimoms su vaikais, nepaisant jokių aplinkybių. Šeimos, auginančios vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas.

Vienkartinės išmokos gimus vaikui

Kiekvienas Lietuvoje gimęs vaikas gauna vienkartinę išmoką. Nuo 2026 m. sausio 1 d. numatomas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur, tad vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis yra 814 Eur. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio (814 Eur) vienkartinė išmoka vaikui. Numatyta, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. išmoka didės ir sieks 1036 eurus (14 x 74 Eur).

2025 metais ši išmoka yra 605 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui galima kreiptis per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Vienkartinę išmoką užsienyje gimusiam vaikui galima gauti, jei vaiko gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, o prašymas skirti išmoką pateiktas per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos. Užsieniečiai gali kreiptis dėl šios išmokos, jei turi nuolatinį leidimą gyventi, yra ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies piliečiai su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyveno čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba jei jiems yra suteiktas prieglobstis arba laikina apsauga Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos arba Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius.

Vienkartinė išmoka nėščiai moteriai

Vienkartinė išmoka yra skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 353,65 Eur.

Tikslinė pašalpa gimus vaikui

Papildomai gimus vaikui skiriama tikslinė pašalpa - 100 Eur.

Mėnesinės išmokos (vaiko pinigai ir kt.)

Vaiko išmoka (vaiko pinigai)

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokama išmoka vaikui (žinoma kaip vaiko pinigai). Nuo 2025 m. sausio 1 d. kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 122,50 Eur suma. 2026 metais ši išmoka yra 129,50 EUR per mėnesį. 2024 m. sausio 1 d. BSI dydis yra lygus 70 Eur (2024 metais buvo 55 Eur), o vaiko pinigai sudaro 1,75 bazinės išmokos dalį, tad šiuo metu vienam vaikui skiriama 70 x 1,75 = 122,50 Eur kasmėnesinė išmoka. Ši išmoka priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų arba iki 23 metų, besimokantis pagal bendrojo ugdymo programą. Jeigu aštuoniolikmetis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, jam taip pat priklauso vaiko pinigai. Tačiau tokiu atveju, kai sulaukiama pilnametystės dar besimokant mokykloje, tam, kad būtų mokami vaiko pinigai, vienas iš tėvų arba pats vaikas turi pateikti prašymą.

Jei esate ES pilietis, trečiosios šalies pilietis su nuolatiniu leidimu gyventi, arba dirbate Lietuvoje su leidimu laikinai gyventi (arba dirbote čia bent 6 mėnesius ir esate registruotas Užimtumo tarnyboje), galite kreiptis dėl šios išmokos. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad užsienio studentai, atvykę į Lietuvą studijoms, negali kreiptis dėl šios išmokos.

Kai vaiko tėvai gyvena ir (ar) dirba skirtingose Europos Sąjungos (ES) šalyse, skiriant išmoką vaikui taikomi ne tik nacionaliniai Lietuvos teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai. Juose yra nustatytos taisyklės, pagal kurias sprendžiama, kuri šalis turi mokėti išmoką vaikui. Pirminę kompetenciją turinti šalis moka viso dydžio išmoką, kita - tik priedą, lygų skirtumui tarp šiose šalyse numatytų išmokų, jei išmoka jos šalyje yra didesnė. Pavyzdžiui, jei mama su vaiku gyvena Lietuvoje, mama nedirba, o tėvas dirba Vokietijoje, šiuo atveju vaiko pinigus vaikui mokės Vokietija. Vaiko pinigų gauti Lietuvoje mama neturi teisės.

Vaikų pinigai yra mokami studentui, jeigu jis yra vyresnis nei 18 metų ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (darželyje, pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje, įskaitant profesinio mokymo įstaigas), tačiau ne ilgiau, nei jam sukanka 23 metai. Vaikams, kurie studijuoja universitetuose, kolegijose ar kitose aukštojo mokslo įstaigose, vaiko pinigai nemokami.

Vėluojant vaiko pinigams Lietuvoje, asmuo turėtų kreiptis į Lietuvos Socialinį skyrių, siekiant išsiaiškinti, kodėl išmokos vėluoja. Galbūt dėl tam tikrų priežasčių jos buvo sustabdytos ir norint jas pratęsti, reikia pateikti papildomus dokumentus ar informaciją.

Papildoma išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų ir vaikams su negalia

Papildoma 76,20 EUR išmoka skiriama vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams su negalia. Papildoma išmoka sudaro 1,03 Bazinės socialinės išmokos dalis, tad 2024 metais papildomą išmoka už vieną vaiką sudaro 70 x 1,03 = 72,10 Eur per mėnesį. Ši išmoka mokama kiekvienam tos šeimos vaikui.

• Gausi šeima - šeima, auginanti, globojanti 3 ir daugiau vaikų. Papildomai skiriant išmoką vaikui gausiai šeimai, pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, yra įskaitomi į savo šeimos sudėtį, nevertinant jų gaunamų pajamų.
• Nepasiturinti šeima - šeima, auginanti, globojanti 1 ar 2 vaikus, kurios vidutinės šeimos mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 466 eurų, bet į pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus: 25 proc. - kai šeimoje du suaugę augina, globoja 1-2 vaikus; 35 proc. - kai šeimoje vienas suaugęs augina, globoja 1-2 vaikus.
• Vaikas su negalia - vaikas, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 proc. darbingumo lygis.

Papildomos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas, jeigu šeima nebeatitinka gausios ar nepasiturinčios šeimos apibrėžimo. Pavyzdžiui, jeigu padidėja šeimos pajamos ar vienas iš vaikų suauga ir nebėra įskaitomas į savo šeimos sudėtį. Jeigu pilnametis vaikas iki 24 metų mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje, paprastai yra įskaitomas į savo šeimos sudėtį.

Kitos mėnesinės išmokos

• Išmoka gimus dvynukams, trynukams ir pan.: Kai gimsta dvynukai, per mėnesį išmoka siekia 296 eurus, jeigu trynukai - 592 eurus, jei ketvertukas - 888 eurus. Ši išmoka mokama vienam iš tėvų, kol vaikams sukaks 2 metai.
• Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui: Jeigu vaiko tėtis, mama, įtėvis ar įmotė yra pašaukti arba savanoriškai atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą, tokio kario ar karės vaikui kas mėnesį mokama 111 eurų dydžio išmoka.
• Išmoka besimokančio, studijuojančio asmens vaiko priežiūrai: Ši išmoka siekia 420 Eur/mėn. ir mokama nuo vaiko gimimo iki 2 metų, jei dėl išmokos skyrimo besikreipiantis vaiko tėvas, įtėvis ar globėjas (rūpintojas) mokosi ar studijuoja ir neturi teisės į vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros”.

Motinystės, Tėvystės ir Vaiko priežiūros išmokos („Sodra“)

Motinystės išmoka

Motinystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustai moteriai, kuri dirbdama mokėjo įmokas ir iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius bei kuriai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gydytojas išduoda ne anksčiau nei sueina 30 nėštumo savaičių. Jeigu moteris reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, motinystės išmoka vis tiek priklausys.

Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali motinystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Minimali motinystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2026 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalios ribos nenustatomos ir konkretus išmokos dydis priklauso nuo buvusių darbo pajamų.

Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Tėvystės išmoka

Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios tėvystės atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius, jei gimus vaikui jam suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurias galima skaidyti į ne daugiau kaip dvi dalis. Pasinaudoti apmokamomis atostogomis galima iki vaikui sukanka vieneri metai. Jeigu vyras reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, tėvystės išmoka vis tiek priklausys.

Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Minimali tėvystės išmoka, įgijus teisę ją gauti 2025 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2026 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali tėvystės išmoka negalės būti mažesnė nei 592 eurai (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis tėvystės išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Vaiko priežiūros išmoka

Tėvai gali pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus mėnesius vaiką gali prižiūrėti mama, ir 2 neperleidžiamus mėnesius - tėtis (įtėviai, globėjai), o likusiu laiku vaikas gali būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, ar įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš nustatytas sąlygas atitinkančių senelių. Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turi teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Vienišiems tėvams išmoka bus mokama paskutinius du mėnesius (siekiant įsitikinti, kad per vaiko priežiūros laikotarpį neatsiras tėvas/motina, įtėvis/įmotė ar globėjas, kuris galėtų pasinaudoti neperleidžiamais mėnesiais).

Gimus vaikui išlieka galimybė ir toliau perrašyti vaiko priežiūros atostogas tėčiui arba seneliams. Tik su perrašymu yra svarbu atsiminti, kad su nauja tvarka tokia galimybė išlieka tik perleidžiamų mėnesių metu.

Ši išmoka gali būti skiriama apdraustam motinystės socialiniu draudimu asmeniui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos sukaupė ne trumpesnį nei 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Jeigu vaiką prižiūrintis asmuo reikiamo stažo neįgijo, nes buvo vaiko priežiūros atostogose su kitu vaiku, tokiu atveju stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Taigi, vaiko priežiūros išmoka vis tiek priklausys.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:

• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmokos dydis siekia 60 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
• Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sueis 24 mėnesiai, pirmaisiais priežiūros metais išmokos dydis siekia 45 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“, antraisiais - 30 proc.
• Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis siekia 78 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoka bus mokama ir už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, kuri suteikiama tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų.

Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Gyventojai, kurie gauna minimalią vaiko priežiūros išmoką ir kitas papildomas pajamas, gali dirbti ir išmokos jiems nemažinamos, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija minimalios mėnesinės algos. Gyventojai, kurie gauna maksimalią išmoką, gali dirbti ir gauti papildomas pajamas, ir išmoka jiems nemažinama, jeigu vaiko priežiūros išmoka ir kitos papildomos pajamos kartu neviršija buvusio vidutinio atlyginimo, bet ne daugiau 5 vidutinio darbo užmokesčio. Neperleidžiamais mėnesiais taisyklė kitokia - jų metu dirbant, išmoka iškart mažinama gautų pajamų suma. Per papildomus du mėnesius, kai vaiką augina tik vienas iš tėvų, vaiką auginantis vienas iš tėvų gali ir dirbti, ir gauti viso dydžio (78 proc.) vaiko priežiūros išmoką. Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų.

Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2024 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 392 eurai (neatskaičius mokesčių), o įgijus teisę ją gauti 2024 m. vasario mėnesį ir vėliau, minimali vaiko priežiūros išmoka negalės būti mažesnė nei 440 eurų (neatskaičius mokesčių). Minimali vaiko priežiūros išmoka, įgijus teisę ją gauti 2026 m. sausio mėnesį, negali būti mažesnė nei 560 eurų (neatskaičius mokesčių). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis vaiko priežiūros išmokai negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, dydžio.

Išmokos vaikams globos atveju ir įvaikinus

Kiekvienam gimusiam vaikui Lietuvoje išmokama vienkartinė 814 eurų dydžio išmoka. Ši išmoka priklauso ir įvaikinus vaiką, neatsižvelgiant į tai, ar jau buvo išmokėta vaikui gimus, ar ne.

• Išmoka įsivaikinus vaiką: Šios išmokos dydis yra 560 Eur/mėn. ir ji mokama vienam iš įtėvių 24 mėnesius, nesvarbu, kokio amžiaus vaikas įvaikinamas, bet ne ilgiau, kol vaikui sukaks 18 metų. Išmoka nemokama, kai įtėviai gauna vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Vaiko įvaikinimo atveju vaiko priežiūros išmoka mokama ne kol vaikui sueina 18 ar 24 mėnesiai, o 18 arba 24 mėnesius pasirinktinai. Tokia galimybė egzistuoja įvaikinus bet kurio amžiaus vaiką iki 18 metų. Vaiko priežiūros atostogos vaiko įvaikinimo atveju turi būti suteikiamos per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo arba sprendimo vykdymo pradžios.
• Globos (rūpybos) išmoka vaikui:
  • Vaikui iki 6 m. - 286 Eur/mėn.
  • Vaikui nuo 6 iki 12 m. - 330 Eur/mėn.
  • Vaikui nuo 12 iki 18 m. ir vaikui su negalia - 357,50 Eur/mėn.
  Ši išmoka mokama vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje. Pasibaigus vaiko globai (rūpybai), asmeniui iki 24 m. gali būti toliau mokama globos (rūpybos) išmoka, jeigu jis mokosi ar studijuoja.
• Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas: 220 Eur/mėn. Mokama vaiką globojančiai šeimai, šeimynai, globos centrui. Pasibaigus vaiko globai (rūpybai), jei vaikas liko gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją) ir yra jo išlaikomas, ir dar mokosi mokykloje, buvęs globėjas turi teisę gauti šią išmoką, bet ne ilgiau, kol buvusiam globotiniui sukaks 23 metai.
• Vienkartinė išmoka įsikurti: 4125 Eur. Skiriama vaikui, kai pasibaigia jo globa (rūpyba) dėl pilnametystės, emancipacijos, santuokos. Nemokama grynais pinigais.
• Vaiko laikinosios priežiūros išmoka: 330 Eur/mėn. Mokama fiziniam asmeniui vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo atveju, kai šeimoje vaikui nustatytas apsaugos poreikis.

Jeigu vaikui nustatoma globa šeimoje ar šeimynoje, vienkartinė išmoka priklauso iki vaikui sukanka pusantrų metų, tačiau tik tuo atveju, jeigu ji nebuvo išmokėta vaikui gimus ar nustačius globą pirmą kartą.

Papildomos paslaugos šeimoms su vaikais

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims

Lietuvoje visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams suteikiami nemokami pietūs mokykloje, nesvarbu, kokios yra šeimos pajamos. Vyresnių klasių mokiniai gali gauti nemokamus pietus, jei jų šeimos vidutinės pajamos vienam nariui per mėnesį yra mažesnės nei 349,50 EUR.

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos

Vaikams iki 7 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šios paslaugos - tai ne tik ankstyvas sutrikimų nustatymas, bet ir visapusiška specialistų pagalba, pritaikyta pagal individualius vaiko poreikius. Pacientams gali būti teikiamos tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos. Šias paslaugas skiria gydytojas socialinis pediatras.

Specialistų komanda sudaro ir vykdo reabilitacijos programą, kurios metu tėvai taip pat privalo dalyvauti. Gydytojas socialinis pediatras, skirdamas specialistų komandos konsultaciją, pats sudaro reikiamą komandą, atsižvelgdamas į vaiko raidos sutrikimų pobūdį. Dienos stacionaro paslaugos yra trijų rūšių. Teikiant „vaiko raida A“ ir „vaiko raida B“ dienos stacionaro paslaugas suteikiamos ne mažiau kaip dviejų, o teikiant „vaiko raidą C“ - ne mažiau kaip keturių specialistų paslaugos per dieną. Stacionarinės paslaugos skiriamos, kai vaikui yra nustatytas kompleksinis raidos sutrikimas, kurio eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos bei fiziniai sutrikimai. Kalbos korekcijos paslaugas teikia klinikinis logopedas. Ar pacientui reikia kalbos korekcijos, ankstyvosios reabilitacijos ar kitų paslaugų, sprendimą priims šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas, konsultacijos metu įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę ir kitus svarbius duomenis.

Išmokos vaikams 2025 metais

Žemiau pateikiama informacija apie išmokas, kurias gali gauti vaikai, jų tėvai, įtėviai ir globėjai 2025 metais:

Bendrieji reikalavimai ir paraiškų teikimas

Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet reikia deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių ir papildomų išmokų, tokių kaip kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.

Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra du: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. pasas arba asmens tapatybės kortelė) ir prašymas gauti išmoką. Bet kuri išmoka išmokama vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.

Prašymą skirti vaiko išmoką galite pateikti savo savivaldybėje arba per www.spis.lt. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išmokų dydžiai gali skirtis kas mėnesį. Taip yra todėl, kad jos paskaičiuojamos pagal darbo dienų skaičių.

tags: #kokios #ismokos #priklauso #gimus #naujagimiui

• Sužinokite, kaip efektyviai palengvinti kūdikio pilvo dieglius
• viskas apie vaikų asmens dokumentus
• Kodėl skauda pilvą 4 dienas po ovuliacijos
• Kaip užtikrinti vaiko saugumą
• Gidas dekoracijoms vaiko gimtadieniui