Kodėl Velykų simbolis yra kiaušinis?
Kiaušiniai - neatsiejama Velykų dalis, kurią puoselėjame taip natūraliai, kad retai susimąstome: o kodėl gi? Pagrindinis Velykų simbolis ir patiekalas yra kiaušinis, kuris žmonijos kultūroje nuo seniausių laikų buvo gyvybės, vaisingumo ir naujos pradžios simbolis.
Simbolika ir senovės tradicijos
Kiaušinis nuo pagonybės laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Pagonių religijoje kiaušinis dėl savo ovalios formos simbolizuoja kosmosą, gyvybės atsiradimą, vaisingumą, nes tai gemalas. Dauguma lietuvių yra girdėję mitą apie deivę Paukštę, kuri padėjo kosminį kiaušinį, o šiam sudužus radosi gyvybė. Iš kiaušinio baltymo pasiliejo vandenys, iš trynio susitvėrė žemė, o iš suskilusio lukšto - visa, kas gyva.
Senovės slavų kultūrose iki krikščionybės laikų margintas kiaušinis buvo siejamas su Saulės dievu Dažbogu, kuriam buvo skiriamos įvairios pavasarinės apeigos. Dar prieš Kristaus gimimą kiaušinis buvo laikomas ne tik pavasario gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Žinome, kad tokiu simboliu kiaušinį laikė ir senovės egiptiečiai, žydai bei romėnai.
Kiaušinių marginimas vašku
Kiaušiniai ir krikščionybė
Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtos atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu. Kiaušinio lukštas simbolizuoja kapą, kuriame Jėzus buvo palaidotas, o iš lukšto išsiritantis viščiukas - patį Jėzų, išeinantį iš kapo prisikėlimo dieną.
Šalia simbolinės reikšmės - ir visai praktiška istorija. Per šešias Gavėnios savaites krikščionys atsisakydavo visų gyvūninės kilmės produktų - mėsos, pieno, sviesto ir kiaušinių. Tačiau vištos apie pasninką nežinojo - jos toliau dėjo kiaušinius. Per kelis savaičių pasninką susikaupė didelės kiaušinių atsargos, kurias Velykoms atėjus reikėjo panaudoti.
| Maistinė medžiaga | Poveikis organizmui |
|---|---|
| Vitaminai A ir D | Stiprina sveikatą, didina atsparumą ligoms, skatina augimą |
| Lecitinas | Trukdo cholesteroliui kauptis kraujagyslių sienelėse |
| Baltymai | Visaverčiai, svarbūs žmogaus organizmo veiklai |
Lietuviškosios margučių tradicijos
Lietuvoje margutis labiausiai susijęs su Velykomis ir pirmą kartą aprašytas XVI amžiuje. Lietuvių tradicijoje pirmasis kiaušinis visada dažomas raudonai. Raudona spalva simbolizuoja Kristaus nekaltai pralietą kraują, prisikėlimą, džiaugsmą ir gyvybę. Velykų kiaušiniams būdavo priskiriamos ypatingos galios, tarp jų ir gydomosios. Buvo manoma, kad kiaušiniai gydo žaizdas, o žaliu kiaušiniu seniau kartais būdavo gydomas net moterų nevaisingumas.
Margučių ridenimas pažeme per Velykas simboliškai reiškia žemės gyventojų - gyvačių - budinimą. Pasak A. Valiukevičienės, deivės Paukštės mitą mušdami kiaušinius atkartojame per kiekvienas Velykas: „Tradiciškai dauždami margutį į margutį mes „paleidžiame“ gyvybę tam, kad patys būtume gyvybingi, sveiki ir stiprūs, metai būtų geri, o gamta po žiemos vėl užgimtų gyvenimui.“
Įvairūs marginimo būdai
Lietuvoje naudojami vienspalviai (dažytiniai), marginti vašku ir skustiniai margučiai.
- Dažytiniai: patys paprasčiausi, vienspalviai margučiai, naudojant gamtinius dažiklius (svogūnų lukštus, žieves).
- Marginti vašku: naudojant ištirpdytą vašką, kuriuo padengiamas kiaušinio paviršius, išgaunant šviesius raštus.
- Skustiniai: peiliuku skutinėti kiaušiniai, daromi ant jau nudažyto kiaušinio paviršiaus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
