Kada kūdikis pradeda stovėti ir žengti pirmuosius žingsnius?
Kiekvieno kūdikio raidos etapai ir greitis yra individualūs. Tai labai individualu, o ir ribos - plačios, net iki 16 mėnesių fiziologiška ir normalu pačiam išmokti vaikščioti. Ankstyvo ir vėlyvo vaikščiojimo priežasčių yra daug. Svarbus vaiko fizinis išsivystymas, centrinės nervų sistemos skaidulų mielinizacijos procesų spartumas, koordinacinės sistemos brandumas, treniruotumas, atsargumo reakcijos. Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
Kūdikio raidos etapai: nuo gimimo iki pirmojo žingsnio
Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin reikšmingi biologinės, socialinės ir psichologinės raidos procesai. Per pirmuosius 12 mėnesių įvyksta bene svarbiausi motorinės raidos pokyčiai - pradedant nuo laikysenos, baigiant tam tikrų objektų valdymu.
1-2 mėnesiai: Pirmieji judesiai ir reakcijos
Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Paprastai naujagimiai neskiria paros meto ir jų miegas nuo jo nepriklauso. Praėjus mėnesiui mažyliai pradeda ilgiau miegoti naktimis. Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Vis daugiau mažylį domina garsai. Jis jau kreipia dėmesį ne tik į mamos ar tėčio balsą, bet ir į kur nors nukritusio daikto ar uždaromų durų bilstelėjimą. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus. Vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Maždaug sulaukus 1-2 mėnesių susiformuoja ašarų liaukos, tad verkiant pradeda byrėti ašarėlės.
3-4 mėnesiai: Aktyvesnis judėjimas ir bendravimas
Trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Pradeda vartytis ar bent jau bando tai daryti. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis. Keturių mėnesių kūdikis sparčiai auga ir tobulėja: suklūsta išgirdęs tėvelių balsus, noriai bendrauja ir akivaizdžiai išreiškia nuotaikas. Jau pasigirsta garsus juokas! Gulėdamas lovelėje mažylis greitai ir laisvai sukioja galvą į visas puses. Taip pat pradeda vartytis - gali apsiversti nuo pilvo ant šono arba ant nugaros.
5-6 mėnesiai: Savarankiškesnis judėjimas ir aplinkos tyrinėjimas
5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą. Tokio amžiaus mažylio judesiai vis sudėtingėja ir tobulėja. Jis pradeda spyruokliuoti, ropoti, stovėdamas keturiomis gali viena ranka paimti žaislą. Ypač domisi mirgančiais žaislais. Pusmetinukas verčiasi nuo nugaros ant pilvo, gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę. Perima žaislą iš vienos rankos į kitą. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, su kuriuo mažylis gimsta. Dabar jis sąmoningai ima žaislą. Gali paimti ir du žaislus į vieną ranką. Pasaulį kūdikis pažįsta ragaudamas viską iš eilės. Šio amžiaus vaikutis skiria malonius ir nemalonius garsus, pažįsta savo aplinką ir artimuosius, džiaugiasi žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje. Gulėdamas ant nugaros, mielai stveriasi už tėvų rankų ir sėdasi. Jau pasėdi ir vienas, bet greitai pavargsta ir palinksta į priekį.
7-8 mėnesiai: Šliaužiojimas ir bandymai atsistoti
Šio amžiaus mažyliai jau pradeda šliaužioti - stumiasi rankomis ir keliais, taip judėdami pirmyn (o kartais ir atgal). Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų. Tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Pasėdi neatsirėmęs, mokosi sėdėdamas pasisukti ir, pavyzdžiui, pasiimti šalia esantį žaislą. Abiejose rankose tuo pat metu išlaiko po vieną žaislą ir labai noriai žaidžia su grojančiais ar garsus skleidžiančiais žaislais - varpeliu ir pan. Ar kūdikis išmoks greitai vartytis, ropoti ar vaikščioti, priklauso ir nuo įgimto temperamento. Yra mažylių, kurie nuo gimimo rodo norą greitai mokytis, o yra tokių, kurie labai ilgai svarsto ir bet kokios naujos veiklos imasi tik tada, kai yra tikri, kad jiems pavyks. Vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Mėgina šliaužti keturiomis - tam jis turi būti pakankamai stiprus, kad galėtų atsiklaupti keturpėsčias ir suvoktų, jog stumdamasis keliais gali judėti į priekį. Iš pradžių mažyliai dažnai juda atgal ir tik po to išmoksta į priekį. Pats laikas tėvams apžiūrėti, ar kūdikio „trasoje“ nėra jam pavojingų daiktų, laiptų. Pradėjęs šliaužti ir ropoti smalsutis būtinai norės ištyrinėti spinteles, stalčius, sužinoti daiktų formą, dydį, medžiagą ir visa tai paragauti. Kai kurie spartuoliai jau bando žingsniuoti įsikibę - tai signalas, kad jie tuoj vaikščios savarankiškai. Taip pat žr Šiuo laiku neretai mažiukas itin prisiriša prie mamos, ir nors iki tol galėdavo ant rankų imti kas tik nori, dabar jis tam protestuoja. Mažajam labai svarbu saugumas, ir tai jis jaučia mamos ir tėčio glėbyje.
9-12 mėnesiai: Atsistojimas ir pirmi žingsniai
Pradėję ropoti ar vaikščioti mažieji daug juda ir išnaudoja daugiau energijos. Tokio amžiaus mažylis paprastai jau sėdi vienas. Mokosi šliaužti, ropoti, atsistoti įsikabinęs, kai kurie bando žingsniuoti prisilaikydami lovelės kraštų. Jei tik tėvai netingi, kūdikėliams tikrai patiks būti vedžiojamiems už rankyčių. Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti. Kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Tokio amžiaus mažylių fiziniai gebėjimai labai skiriasi - vieni jau pradeda savarankiškai vaikščioti, kiti dar tik ima šliaužioti. Ir viena, ir kita yra normalu. Vaikas griebia daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu, randa paslėptą ar numestą žaislą. Tyrinėdamas daiktus, mažiukas jau nekiša visko į burną, bet čiupinėja, liečia. Kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Gudrutis jau žino, kam skirtas koks daiktas, tad telefoną deda prie ausies. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 iki 15 mėnesio (75 proc. visų vaikų - iki 14 mėnesių). Nors kai kurie 10 mėnesių spartuoliai stebina - jau vaikšto pasiremdami į baldus arba savarankiškai. Dėl to, kad pradėję vaikščioti kūdikiai eina pasistiebę arba netaisyklingai deda pėdutes, dažniausiai jaudintis nereikia. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta. Kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs (tačiau jei jūsiškis to nedaro, nusiminti dar per anksti). Pats pradeda valgyti rankytėse laikomą maistą. Vaikas lengviau sukioja rankytes, todėl jau taikliau pataiko valgį į burną. Tačiau tokio amžiaus mažyliui dar sunku valgyti savarankiškai su šaukštu, nes tam reikalinga tiksli rankų ir akių koordinacija, raumenų valdymas. Vis tiek skatinkite vaiką valgyti savarankiškai. 11-14 mėnesių žmogutis jau sugeba užlipti net ant pusės metro aukščio daiktų, tad, tėveliai, būkite budrūs. Kūdikis eina prilaikomas už vienos arba abiejų rankų, ropoja laiptais. Rankutės patobulėjusios, tad su pieštukais ar kreidelėmis mielai piešia. Turbūt visi tėveliai sutiks, kad pirmieji mažojo žmogučio žingsniai yra vienas didžiausių ir džiaugsmingiausių įvykių šeimos gyvenime. Sutikdami pirmąjį gimtadienį ir atsisveikindami su kūdikystės laikotarpiu kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti. Tokio amžiaus mažasis atsistoja pats, sulenkdamas kelius atsitupia, laiptais lipa (arba ropoja). Vaikas ima suvokti, kad kalba galima išreikšti savo pageidavimus, norus, tad taria vis daugiau garsų. Įdomu, kad daugiau veiksmų jis atlieka viena ranka, ta, kuri yra vyraujanti. Kaip pastebėti, ar vaikas bus kairiarankis? Duokite jam žaislą ir žiūrėkite, kuria ranka jį ima. O kuria piešia.
Kada pradeda stovėti?
Palaikomas paprastai pradeda stovėti 7-9 mėnesių, savarankiškai stovi 9-12 mėnesių vaikas. Kai kurie ir vyresni vaikai nemoka stovėti, nors jie yra absoliučiai sveiki ir protiškai išsivystę. Tai apkūnūs, ramūs vaikai arba tie, kurių kojytės ilgai kaupia jėgas. Jei gydytojas sako, kad vaikas yra sveikas, dėl to nesijaudinkite.
Kaip padėti kūdikiui greičiau pradėti stovėti ir vaikščioti?
Buvimas ant pilvuko - svarbiausia treniruotė. Mokykite sėdėti ir ropoti. Lavinkite vaiko koordinaciją. Sėdėti pramokusį kūdikį sodinkite ne ant kieto, o ant šiek tiek nestabilaus pagrindo, pavyzdžiui, pagalvės, mankštos kamuolio (žinoma, būtinai saugokite ir prilaikykite kūdikį), leiskite kūdikiui ropoti per kliūtis - pagalves, sujauktus pledus, minkštus žaisliukus. Sodinkite kūdikį ant savo kojos. Atsisėskite ant žemės ištiesę ar po savimi parietę kojas. Žaisliukus ir kitus vaiką dominančius daiktus padėkite aukščiau, pavyzdžiui, ant kavos staliuko ar sofos. Raginkite vaiką ilgiau žaisti stovint. Pavyzdžiui, ant paskleiskite žaislus ant sofos ir padėkite krepšelį. Kūdikiui pramokus atsistoti ir stovėti įsikibus, paduokite į rankas žaisliuką ar kitą daiktą, kad kūdikis imtų stovėti be papildomos atramos. Prilaikykite kūdikį už pažastų, liemens, klubų ar sulenktų rankų, tačiau netempkite kūdikio už visiškai ištiestų rankų. Į viršų iškėlusiam rankas kūdikiui sunkiau išlaikyti pusiausvyrą ir pajusti savo tikrąjį kūno svorio centrą. Pamokykite kūdikį taisyklingai kristi.
Kada reikėtų sunerimti?
Sulaukę 12 mėnesių kūdikius turi konsultuoti vaikų neurologas, ortopedas, kad įvertintų kokybinį ir kiekybinį mažylio vaikščiojimą. Antsvoris turi neigiamą įtaką šiems raidos etapams. Jei gydytojas sako, kad vaikas yra sveikas, dėl to nesijaudinkite. Sunerimti ir pasikonsultuoti su gydytoju patariama tik tada, jei ant pirštų galų vaikelis vaikšto nuolat arba pradėjo vaikščioti normaliai, o po to eisena jo tapo neįprasta.
Labai daug vaikų, išmokę atsistoti, nežino, kaip vėl atsisėsti. Vargšelis gali išstovėti kelias valandas, kol nuvirsta nusikamavęs. Kai motina, atplėšusi nuo lovutės ar maniežo turėklų pasodina, jis akimirksniu užmiršta nuovargį ir vėl skubinasi stotis. Bet šį kartą jis pradeda verkti, pastovėjęs vos kelias minutes. Vienintelė priemonė išlaikyti jį sėdint - duoti jam pažaisti kokį nors įdomų daiktą. Ilgiau vežiokite jį vežimėlyje ir kantriai laukite, gal po savaitės jis išmoks atsisėsti. Vieną gražią dieną vaikas pirmąkart pabandys labai atsargiai atsitūpti. Po kelių savaičių jis išmoks eiti palei maniežo turėklus, iš pradžių laikydamasis už jų abiem rankutėm, paskui - viena. Pagaliau vaikas netyčia paleis turėklus kelioms sekundėms, nesuvokdamas, kokį drąsų žingsnį jis padarė. Taip jis ruošiasi vaikščioti.
Tėvai dažnai klausia, ar reikalingas vaikui vaikštynė, t. y. kėdutė su ratukais, į kurią įsodintas jis gali mokytis vaikščioti. Lakstyti vaikštynėje vaikui įdomu, be to, jis ne taip greit užsigauna. Kartais gydytojai tokios kėdutės nepataria vaikams, kurių kojos iškrypę, esą vaiko kojytės gali dar labiau iškrypti. Pasitarkite su savo gydytoju. Šiaip ar taip, aš nepatarčiau laikyti vaiko kėdutėje (vaikštynėje) visą laiką. Jam būtinai reikia sudaryti visas sąlygas šliaužioti ir tyrinėti aplinkinį pasaulį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
