Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Nėščiųjų priežiūros procese itin svarbi laboratorinė diagnostika, padedanti įvertinti bendrą sveikatos būklę ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Klinikinėje praktikoje specialistams tenka konsultuoti nėščias pacientes ir interpretuoti jų kraujo tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad laboratorijos dažnai nepateikia nėščiosioms būdingų normų ribų.

Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu, yra pats pirminis profilaktinis tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą bei pasiskirstymą. Profilaktiškai jis nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, tarsi moters paruošimas gimdymui, kad būtų sumažinta pogimdyminio kraujavimo rizika. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjimo faktorių bei plazmos fibrinogeno koncentracija, o fibrinolizinis aktyvumas sumažėja.
| Rodiklis | Pokytis nėštumo metu |
|---|---|
| Fibrinogenas | Reikšmingai padidėja (>4 g/l) |
| ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas) | Nežymiai sutrumpėja |
| D-dimerai | Pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas |
Svarbu atlikti tyrimus dėl infekcijų, kurios gali būti besimptomės, tačiau pavojingos vaisiui. Sifilis, ŽIV, hepatitas B ir raudonukė - tai infekcijos, kurių diagnostika pirmajame trimestre yra itin svarbi.
Rekomenduojami tyrimai, tokie kaip Toxoplasma gondii (toksoplazmozė) ar citomegalo viruso (CMV) antikūnų tyrimai, leidžia įvertinti riziką. Nors šios infekcijos vaisiui pavojingos, gydymo veiksmingumas ne visada įrodytas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas profilaktikai.

Be laboratorinių tyrimų, svarbu stebėti kitus rodiklius:
Nors profilaktiniai tyrimai yra privalomi, specialistai gali rekomenduoti papildomus genetinius ar serologinius tyrimus (pvz., PRISCA ar NIPT), atsižvelgiant į nėščiosios rizikos veiksnius bei individualią situaciją.