Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Nėščiųjų priežiūros procese itin svarbi laboratorinė diagnostika, padedanti įvertinti bendrą sveikatos būklę ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Klinikinėje praktikoje specialistams tenka konsultuoti nėščias pacientes ir interpretuoti jų kraujo tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad laboratorijos dažnai nepateikia nėščiosioms būdingų normų ribų.
Bendro kraujo tyrimo (BKT) ypatumai nėštumo metu
Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu, yra pats pirminis profilaktinis tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą bei pasiskirstymą. Profilaktiškai jis nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Eritrocitai ir fiziologinė anemija: Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., o eritrocitų - apie 20-30 proc. Dėl netolygaus šio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (sumažėja hemoglobino koncentracija ir kraujo klampumas). Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l.
- Leukocitai: Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita. Tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką. Leukogramoje gali pasirodyti mielocitų ar metamielocitų, tačiau nėštumo metu tai nėra patologijos požymis.
- Trombocitai: Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug dėl hemodiliucijos. Norma - 140-300x109/l.
Atlikite veninę punkciją. Paimkite veninį kraujo mėginį švirkšto metodu.
Krešėjimo sistemos pokyčiai
Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė, tarsi moters paruošimas gimdymui, kad būtų sumažinta pogimdyminio kraujavimo rizika. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjimo faktorių bei plazmos fibrinogeno koncentracija, o fibrinolizinis aktyvumas sumažėja.
| Rodiklis | Pokytis nėštumo metu |
|---|---|
| Fibrinogenas | Reikšmingai padidėja (>4 g/l) |
| ADTL (aktyvintas dalinis tromboplastino laikas) | Nežymiai sutrumpėja |
| D-dimerai | Pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas |
Infekcijų diagnostika ir kiti privalomi bei rekomenduojami tyrimai
Svarbu atlikti tyrimus dėl infekcijų, kurios gali būti besimptomės, tačiau pavojingos vaisiui. Sifilis, ŽIV, hepatitas B ir raudonukė - tai infekcijos, kurių diagnostika pirmajame trimestre yra itin svarbi.
Rekomenduojami tyrimai, tokie kaip Toxoplasma gondii (toksoplazmozė) ar citomegalo viruso (CMV) antikūnų tyrimai, leidžia įvertinti riziką. Nors šios infekcijos vaisiui pavojingos, gydymo veiksmingumas ne visada įrodytas, todėl didžiausias dėmesys skiriamas profilaktikai.
Svarbūs stebėjimo parametrai
Be laboratorinių tyrimų, svarbu stebėti kitus rodiklius:
- Vaisiaus judesiai: Rekomenduojama pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
- Šlapimo tyrimas: Vertinamas lyginamasis svoris, baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai. Tai padeda nustatyti inkstų ligas ir preeklampsiją.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas 24-28 nėštumo savaitę gestaciniam diabetui diagnozuoti.
Nors profilaktiniai tyrimai yra privalomi, specialistai gali rekomenduoti papildomus genetinius ar serologinius tyrimus (pvz., PRISCA ar NIPT), atsižvelgiant į nėščiosios rizikos veiksnius bei individualią situaciją.