Mokinių kompetencijų ugdymas per projektinę veiklą: teorija, praktika ir tobulėjimo galimybės

Šiandienos švietimo sistema susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais, reikalaujančiais mokytojų ir mokyklų vadovų nuolatinio tobulėjimo. Rengiantis darbui su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis, ypač svarbu patiems pedagogams tobulinti bendrąsias kompetencijas, kaupti žinias ir praktinius metodus, padedančius ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas ir gyvenimo įgūdžius. Šiame kontekste projektinė veikla tampa vienu veiksmingiausių įrankių, leidžiančiu pasiekti užsibrėžtus ugdymo tikslus ir formuoti sėkmingą asmenybę.

Atnaujintų bendrųjų programų esmė ir kompetencijų ugdymo svarba

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau - bendrosios programos) yra nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų.

Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, asmeniui suteikia visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę. Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Jomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą ir sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą.

Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos. Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Pažinimo kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos. Ugdymo turinys, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiama į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisoma mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms nagrinėti, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti.

Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Tarpdalykinės temos bendrosiose programose parinktos, atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus ir šiandienos aktualijas artimiausioje aplinkoje, valstybėje ir pasaulyje: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami geopolitiniai, ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.

Projektinis mokymosi metodas: teoriniai pagrindai ir nauda

Projektinė veikla yra mokymo metodas, susijęs su gausybe įgūdžių lavinimu. Pasak S. Neifacho (2005), projektinis darbas - tai mokymosi metodas, kuriam neužtenka tik teorinių studijų, bet reikia ir praktinės patirties, reikia imtis iniciatyvos atliekant darbą, priimant sprendimus, planuojant, vykdant planą ir vertinant galutinius rezultatus. Geof Petty (2006) teigia, kad projektai, kaip ir užduotys, yra galingi pedagogo ginklai, duodantys daug naudos, jei jie tinkamai panaudojami.

Tyrimais nustatyta (Tamošiūnas, Dagienė, Mewaldt, Gailius, Grigas), kad projektai ugdymo procesui turi didelės reikšmės, nes jie pagyvina ugdimąsi. Dirbant projekto metodu mokytojas tampa partneriu, konsultantu mokiniui ar mokinių grupei. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėja mokytojo atsakomybė už mokymosi bendrą tikslą ir kryptį. Šis metodas leidžia mokiniams mokytis pažinti save ir pasaulį, įgyjant suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį, ugdant kritinį mąstymą, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.

Projektine veikla ugdomi gebėjimai apima ne tik dalyko turinį, bet ir požiūrį į mokymąsi, gebėjimą bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis, su aplinka, gamta, daiktais, su etinėmis ir estetinėmis vertybėmis, visuomeniniais reiškiniais. Ji stiprina mokinių kritinį, kūrybinį mąstymą bei gebėjimą spręsti problemas.

Projektavimas - sudėtingas procesas, todėl jis skaidomas į atskirus etapus. Kiekvienas etapas yra skirtingas, turintis savo logiką, uždavinius bei turinį. Tik realizavus vieno etapo uždavinius, galima pereiti prie kito etapo. Toks procesas vadinamas projekto sudarymu (T. Tamošiūnas, 1999).

Projektavimo etapai pagal T. Tamošiūną ir D. Šiaulytienę

Apibendrinant, galima teigti, kad tiek T. Tamošiūno, tiek ir D. Šiaulytienės išskirti projektavimo etapai yra labai panašūs, tik D. Šiaulytienė išskyrė dar ir septintąjį etapą - portfolio pristatymas visuomenei, nors šis etapas nėra būtinas visuose projektuose.

Kompetencijomis grįstas vertinimas projektinėje veikloje

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.

Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą. Jų raiškos būdai gali būti patys įvairiausi, todėl, norint gauti išsamią ir visapusišką informaciją apie mokinių mokymąsi, būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo ugdymo rezultatus. Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus (kontrolinius, kūrybinius, tiriamuosius ir kt.) patobulinti, atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį. Vienas iš kompetencijos dėmenų yra vertybinės nuostatos, kurias geriausiai atskleidžia mokinio pasirinkimai ir veikla.

Ugdymo procese taikomi formuojamasis ir apibendrinamasis vertinimai. Formuojamasis vertinimas - tai mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.

Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus, jo rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys ir suteikiama galimybė šalies mastu informuoti bendruomenę apie siekiamus nacionalinius švietimo tikslus.

Mokiniai mokosi skirtingu tempu, skiriasi ir jų išmokimo kokybė. Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai yra iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus. Mokinių pasiekimai pažymiais nevertinami.

Vertinant mokinių pasiekimus, kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai. Suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje įrodymai apibendrinami, priešmokykliniame ugdyme parengiant aprašą, pradiniame - nustatant pasiekimų lygį, o pagrindiniame ir viduriniame - parašant pažymį. Vertinimas leidžia pastebėti, kuomet mokiniui reikalinga trumpalaikė ar tęstinė mokymosi pagalba.

Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus (VBE). VBE sudaro dvi atskirai organizuojamos dalys, kurių įvertinimas taškais perskaičiuojamas į balus nustatyta tvarka.

Aptariant ir vertinant moksleivių kūrybines užduotis, pradinė pozicija turėtų būti konkretaus darbo plano analizė. Reikėtų vertinti ne tik veiklos rezultatus, bet ir pastangas. Ypač svarbu teigiamai vertinti kiekvieną, kad ir mažiausią pažangą, nes tai skatina mokinius pasitikėti savo jėgomis. Veiksmingiausi vertinimai gali būti pagyrimas, pažymėjimas, padėka už gerą darbą, gerai atliktą užduotį. Kiekvienas patirties apibendrinimas yra kartu ir jos įvertinimas. Tai tiek mokinius, tiek pedagogus skatina dirbti dar uoliau.

Praktinės kompetencijų tobulinimo iniciatyvos mokytojams

Siekiant ugdyti mokinių kompetencijas, itin svarbu, kad patys mokytojai nuolat tobulėtų ir kauptų naujas žinias bei metodus. Lietuvoje ir tarptautiniu mastu įgyvendinami įvairūs projektai ir programos, skirtos pedagogų kompetencijoms stiprinti.

„Erasmus+“ KA122 mobilumo projektas „Bendrųjų kompetencijų ugdymas - sėkmingas asmenybės formavimas“

Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos pedagogai, išsikėlus tokį tikslą, inicijavo „Erasmus+“ KA122 mobilumo projektą „Bendrųjų kompetencijų ugdymas - sėkmingas asmenybės formavimas“. Projekto metu mokytojai dalyvavo kursuose įvairiose Europos šalyse, siekdami atnaujinti ir pagilinti žinias apie bendrąsias kompetencijas padedančias ugdyti veiklas.

• Barselonos kursai: laimė ir gera savijauta. Kursų Barselonoje pagrindinės temos buvo laimė ir gera savijauta, laiminga klasė, pozityvi psichologija ir pozityvus švietimas. Psichinė sveikata tampa viena aktualiausių temų tarp moksleivių ir mokytojų, ypač po Covid-19 pandemijos bei dėl karo Ukrainoje. Mokytojai ieškojo atsakymų, kaip padėti sau ir mokiniams atsikratyti niūrių minčių ir slogių nuotaikų, suteikti saugumo ir pastiprinimo vieni kitiems.
• Kroatijos kursai: mokymas ir mokymasis kitose aplinkose. Kursų Kroatijoje pagrindinė tema buvo mokymas ir mokymasis kitose aplinkose. Mokymų metu dalyviai atliko įdomias ir įtraukiančias užduotis Splito gatvėse ir apylinkėse. Mokytojai ieškojo atsakymų į klausimus, kokios skaitmeninės priemonės gali padėti mokytojui, kaip kūrybiškumas, naudojant jas, gali padaryti mokymą patrauklų ir įtraukų. Taip pat buvo svarstoma apie lauko klases kaip žvilgsnį į ateities mokyklą - klases be sienų.
• Tenerifės kursai: sumanūs vertinimo būdai. Kursų Tenerifėje tema - „Sumanus vertinimas ir į(si)vertinimas“. Mokymų metu dalyviai aptarė įvairius vertinimui ir įsivertinimui taikomus būdus, diskutavo apie mokinių įsitraukimą sudarant vertinimo kriterijus ir keliantis mokymosi tikslus. Lektorė P. Mundi kvietė diskutuoti apie pastovaus kaupiamojo vertinimo sistemą, kuomet vertinamas ne tik dalyko turinys, įgūdžiai, bet ir požiūris į mokymąsi. Dalyviai kūrė požiūrio į mokymąsi ir grupinio darbo vertinimo rubrikas, rašė įsivaizduojamos pamokos tikslą ir uždavinius, numatė būdus, kurie leistų mokiniams parodyti jų išmokimą bei kompetencijas. Mokymų dalyvės sutarė, kad vertinimas yra nuolatinis procesas, kurio tikslas - motyvuoti mokinius mokytis, teikiant grįžtamąjį ryšį apie jų gebėjimus ir išmokimo lygį bei rekomendacijas tolesniam tobulėjimui.
• Berlyno kursai: XXI amžiaus įgūdžiai. Apie XXI amžiaus mokiniui būdingus įgūdžius mokytojai diskutavo mokymuose Berlyne. Šio amžiaus mokinys - kūrybiška asmenybė, atvira pokyčiams, gebanti kritiškai vertinti informaciją, generuojanti įvairias originalias idėjas ir jas įgyvendinanti, taip pat savarankiškai kurianti, nebijodama rizikuoti ir klysti. Kursų metu mokytasi spręsti konfliktus, teikti produktyvų grįžtamąjį ryšį, efektyviai komunikuoti, ugdytis socialinius įgūdžius bei emocinį intelektą.

Mokytojos įgytas teorines žinias ir praktinius pavyzdžius išbando savo pamokose. Jos teigia, kad kursuose buvo atnaujintos ir pagilintos žinios apie bendrąsias kompetencijas padedančias ugdyti veiklas: vertinimą ir įsivertinimą, kūrybiškumą ugdančius metodus, įtraukimą mokinių į veiklas pagal jų gebėjimus ir polinkius, išmaniųjų įrenginių ir programėlių panaudojimą patyriminiam mokymuisi lauke ir daug kitų. Mokymų dalyvės parengė 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Bendrųjų kompetencijų ugdymo svarba besimokančiojo pažangai“.

Nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos pedagogams (2026 m.)

Projektas „Pedagogų kompetencijų stiprinimas nacionalinėse kvalifikacijos tobulinimo programose ir magistrantūros studijose (NP / MS)“ (Nr. 10-046-P-0001) įgyvendinamas pagal 2021-2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-001-02-01-02. Jo dėka 2026 metais pedagogams ir švietimo įstaigų vadovams siūlomas platus nemokamų nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo programų spektras. Programos skirtos stiprinti skaitmenines, dalykines, pilietines, įtraukiojo ugdymo, fizinio ugdymo ir gyvenimo įgūdžių ugdymo kompetencijas. Programos orientuotos į aktualius bendrojo ugdymo iššūkius - pilietinio sąmoningumo ugdymą, ugdymo turinio atnaujinimą bei prasmingą skaitmeninių technologijų taikymą ugdymo procese.

Štai keletas siūlomų programų pavyzdžių:

• „Mokytojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimas“ (Vilniaus universitetas ir Nacionalinė švietimo agentūra). Programa siekiama padėti mokytojams nuosekliai tobulinti skaitmeninę kompetenciją, vadovaujantis DigComp 2.2 ir DigCompEdu gairėmis bei atsižvelgiant į atnaujintų Bendrųjų programų nuostatas. Skirta visų dalykų mokytojams. Apimtis - 10 studijų kreditų (270 akad. val.). Mokymai vyksta mišriu būdu.
• „Pilietinis ugdymas: demokratijos pamokos šiuolaikinėje valstybėje“ (Nacionalinė švietimo agentūra ir Vytauto Didžiojo universitetas). Programa skirta stiprinti pilietinio sąmoningumo ugdymą, atnaujinti dalykines žinias ir taikyti tyrimais grįstus metodus. Mokytojai analizuos demokratinės valstybės funkcionavimą, kurs ugdymo situacijas, stiprinančias pagarbą žmogaus teisėms, atsakomybę ir pilietinį aktyvumą. Apimtis - 6 studijų kreditai (162 akad. val.). Programa vykdoma mišriu būdu.
• Pedagogų rengimo centro programa (Vilniaus kolegija). Skirta pradinio ugdymo pedagogams ir pagalbos mokiniui specialistams, siekiantiems praktiškai taikyti skaitmenines technologijas ugdymo turinio planavimui, kūrimui ir pritaikymui skirtingiems mokinių poreikiams. Apimtis - 10 studijų kreditų (270 akad. val.).
• Pedagogų rengimo centro programa (Kauno technologijos universitetas). Skirta pilietiškumo ir istorijos mokytojams, siekiantiems gilinti dalykines ir didaktines kompetencijas bei stiprinti vertybėmis grįstą pilietinio ugdymo įgyvendinimą. Turinyje - pilietiškumo raiškos procesų analizė, demokratijos, žmogaus teisių, medijų ir informacinio raštingumo bei atsparumo dezinformacijai temos. Apimtis - 5 studijų kreditai (135 akad. val.).
• Programa (itin) gabių vaikų ugdymui (KTU). Ši programa reikalauja kitokio požiūrio į mokinį ir pamoką: „Gabus mokinys dažnai mąsto nestandartiškai, greičiau, plačiau ar giliau, todėl jo mokymasis turi būti praturtintas iššūkiais ir tyrinėjimu.“ Apima pedagoginę-psichologinę ir matematikos didaktikos dalis. Dalyviai mokosi atpažinti mokinių gabumus, taikyti atnaujintą ugdymo turinį, kurti diferencijuotą mokymą, skatinti kūrybiškumą ir vertinti pažangą pagal individualų mokymosi tempą. Apimtis - 5 ECTS kreditai (135 akad. val.).
• „Chemijos mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų tobulinimas“ (KTU). Mokytojai mokosi taikyti atnaujintą chemijos ugdymo turinį, naudoti dirbtinio intelekto ir skaitmeninius įrankius pamokų planavimui bei vertinimui, organizuoti saugius praktinius eksperimentus, taikyti formuojamąjį vertinimą ir kurti motyvuojančią mokymosi aplinką. Apimtis - 5 ECTS kreditai (135 akad. val.).
• „Dailės mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimas“ (Nacionalinė švietimo agentūra ir Vilniaus universitetas bei Vilniaus dailės akademija). Ši programa - puiki galimybė mokytojams praplėsti profesines žinias ir praktinius įgūdžius, išbandyti kūrybiškas, įtraukias ir šiuolaikines edukacines praktikas bei gauti aiškiai pritaikomų pavyzdžių formaliajame ir neformaliajame ugdyme. Apimtis - 10 kreditų (270 akademinių valandų).

KTU rengiamos programos sujungia mokslinius tyrimus, švietimo praktiką ir kūrybišką požiūrį į mokymą(si), skatindamos mokytojus tapti aktyviais savo veiklos tyrėjais. Programos grindžiamos nuostata, kad mokytojo profesinis augimas tiesiogiai veikia mokinių mokymosi kokybę. KTU siekia kurti pedagogų bendruomenę, kuri dalintųsi patirtimis, kurtų inovatyvias ugdymo praktikas ir stiprintų tyrimais grįstą požiūrį į mokymą. Baigusiems dalyviams suteikiami pažymėjimai, kurių kreditai gali būti įskaityti tolesnėse studijose.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nepaisant įgyvendinamų iniciatyvų, tyrimai (PIRLS, EBPO, PISA) rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai nėra pakankamai geri ir nuosekliai augantys. EBPO projekto „Švietimas 2030“ analizė (Education 2030. OECD, 2018) rodo, kad tam tikros asmeninės savybės, gebėjimai ir vertybės į Lietuvos bendrąsias programas įtrauktos nepakankamai, arba įtrauktos tik į vieną dalyką, arba visai neįtrauktos. Nors Lietuva parengė naujas bendrojo ugdymo programas, kuriomis siekiama skatinti įtraukų ir kokybišką visų mokinių ugdymą ir sukūrė naujus bendrųjų kompetencijų aprašus, vertinimo sistema nepateikta. Mokytojams (tiek rengiamiems, tiek ir dirbantiems) trūksta žinių bei įgūdžių, kaip planuoti ir įgyvendinti kompetencijomis grįstą ugdymą mokykloje ir klasėje.

Suomija daugeliui šalių yra pavyzdys, kaip orientuotis į visapusišką mokinio ir jo kompetencijų ugdymą. Suomijos švietimo sistemoje bendrieji gebėjimai (kompetencijos) integruoti į nacionalinę bazinę mokymo programą kartu su dalyko tikslais. Projektu siekiama padėti mokytojams, mokyklų vadovams ir kitiems švietimo specialistams ugdyti ir vertinti mokinių kompetencijas, užtikrinant visų ir kiekvieno mokinio pažangą bei sėkmę ir skatinant įtraukų ugdymą.

J. Laužikas (2004) akcentavo naujosios mokyklos mokytojo asmenybės svarbą: „Vienas ryškesnis naujojo mokytojo psichikos bruožas yra emocinės struktūros dalis. Šiai asmenybei; pilnas savo kūrybinio darbo gilus išgyvenimas, pilnas meilės gyvenimui, pasitikėjimo savimi bei kitais ir kultūriniu žmonijos tobulėjimu.“ Pasak D. Šiaulytienės (2001), naujoji mokykla remiasi aktyviaisiais mokymo metodais, mokymo prioritetu skelbia ne tik žinias, o ir įvairių gebėjimų, įgūdžių ugdymą, siekiama mokyti mokytis. Galima teigti, jog projektų metodu dirba iniciatyvūs, ieškantys, organizuoti, savarankiški pedagogai, ugdomąją veiklą suvokiantys kaip kūrybinę veiklą, pripažįstantys pedagoginio darbo prasmingumą. Taigi darbas projekto metodu reikalauja daug geresnio pedagoginio pasirengimo. Dirbant su projektais pedagogai privalo atskleisti savo gebėjimus, kurių ne visada prireikdavo dirbant tradiciniais ugdymo metodais. Apžvelgiant tai, kas pasakyta, galima teigti, kad mokytojo darbas projekto metodu įgauna naujų savybių, kurios lemia mokytojų profesinės kompetencijos pasirengimą. Nuo mokytojų dėmesingumo ir paramos priklauso mokinio savijauta klasėje ir jo mokymosi sėkmė.

tags: #kokias #mokiniu #kompetencijas #lavinote #projekto #metu

• Profilaktika ir dantų priežiūra
• Kaip puoselėti prigimtinį vaikų kūrybiškumą
• natūralūs ingredientai spindinčiai odai
• Virusinės ligos: mitai ir tiesa
• Kaip elgtis kūdikiui užspringus?