Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, bet tam tikri požymiai padeda suprasti tėvams, kad mažylis jau pasirengęs paragauti naujų produktų. Jei kūdikis užtikrintai laiko galvą ir gali sėdėti prilaikomas, pastebėjote, kad jis nepasisotina pavalgęs mamos pieno, moka nuryti maistą ir išstumti iš burnos (jeigu jo per daug ar neskanu), nori valgyti kitokį maistą, pats laikas pradėti primaitinimą. Daugumai vaikų šie pokyčiai įvyksta penktą gyvenimo mėnesį. 4-5 mėnesių kūdikio svoris jau būna padvigubėjęs, penktą mėnesį daugeliui išdygsta pirmieji dantys. Anksčiau nei nuo 4 mėnesių papildomo maisto duoti nedera, nes kūdikis dar nesugebės jo nuryti ir suvirškinti.
Jei kūdikis auga sveikas, tai tokiu atveju pradėti primaitinti rekomenduojama nuo 6 mėnesių (6-to mėnesio pabaigoje). Nuo pusės metų formuojasi kramtymo įgūdis, nes atsiskiria apatinis žandikaulis, pradeda formuotis liežuvio šoniniai judesiai. Pusės metų kūdikis jau yra pajėgus nuryti tirštesnės konsistencijos maistą. Kai kūdikis yra žindomas, paprastai jo viduriai neužkietėja ir jokio mišinio, laisvinančio vidurius nereikia duoti. Nors mėsa Vakarų šalyse nėra rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas primaitinimui, mėsos rekomenduojama pradėti duoti jau 6-8 mėn. kūdikiui.
Tokio amžiaus kūdikio racioną turime papildyti maisto medžiagomis, kurių reikia normaliam jo vystymuisi. Tačiau tai turėtų būti lengvai virškinami ir saugūs kūdikiui maisto produktai. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo grūdų ar daržovių. Tėvai ir pediatras turėtų nuspręsti, kuris pasirinkimas yra geriausias vaikui. Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių. Daržovės yra geras pirmasis pasirinkimas kūdikiams, kurių svoris auga normaliai. Pirmoji košė, kurią reikia pradėti duoti kūdikiui, kai jam sukanka 6 mėn., yra daržovių košė. Iš daržovių kūdikis gauna tokias svarbias medžiagas kaip maistinės skaidulos, mineraliniai junginiai, organinės rūgštys ir flavonoidai. Maistinės skaidulos skatina motorinę virškinamojo trakto veiklą. Be to, skaidulos yra tinkama terpė daugintis bakterijoms, sudarančioms naudingąją žarnyno mikroflorą. Žarnyno mikrobiota lemia ne tik gerą virškinimą, bet ir yra imuninės gynybos faktorius, reguliuoja medžiagų apykaitą.
Pirmaisiais gyvenimo metais dažna alergija maistui. Todėl iš pradžių svarbu rinktis daržoves, kurios mažiau alergizuoja, tai pat - neskatina dujų sankaupų. Tradiciškai medikai rekomenduoja pradėti nuo bulvių, moliūgų ar morkų tyrės. Nuo 4 mėnesių galima pradėti duoti cukinijos. Tai lengvai virškinama daržovė, turinti daug vitaminų C, B1 ir B2, kalio, magnio, kalcio ir t.t. Cukinijos taip pat yra maistinių skaidulų šaltinis. Pirmajam papildomam maistui tinka žiediniai kopūstai, morkos, bulvės, moliūgai, avokadai, ropės ir brokoliai. Kiekviena iš šių daržovių turi unikalią sudėtį, o įvairūs produktai leidžia ne tik lavinti skonio pojūčius, bet ir suteikia gausybę maistinių medžiagų.

Moliūgai ir morkos yra pagrindiniai natūralaus beta karotino šaltiniai, iš kurio susidaro vitaminas A. Moliūgų minkštimas - lengvai virškinamas maistas, tai dietinis produktas. Moliūguose yra kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, cinko, vitaminų (C, B1, B2, PP). Renkantis moliūgus, atkreipkite dėmesį į jų spalvą. Rekomenduojama rinktis kuo ryškesnius. Ši daržovė dėkinga ir tuo, kad ją galima šaldyti (priešingai negu bulves). Morkos turi vitaminų C, D, E, B, kalcio, geležies, magnio. Jose yra daug fitoncidų - aktyviųjų medžiagų, kovojančių su mikrobais. Bulvėse yra angliavandenių, daugiausia krakmolo pavidalu. Tai puikus, gerai įsisavinamas, energijos šaltinis. Bulvėse gausu šarminančių organizmą mineralinių medžiagų, tai puikus kalio, fosforo, kalcio šaltinis, jų sudėtyje yra ir geležies. 100 g bulvių yra apie 15 mg vitamino C, o kūdikiams iki vienerių metų šio vitamino poreikis yra 25 mg. Rekomenduojama jas skusti kuo ploniau, kad išsaugotumėte kuo daugiau naudingų medžiagų. Renkantis jos turi būti kietos, nesuvytusios, neįtrūkusios, mechaniškai nepažeistos, be daigų ir be pašalinio kvapo. Žiediniai kopūstai turtingi vandenyje tirpiais vitaminais C, tiaminu, riboflavinu (dar vadinamu augimo vitaminu ar vitaminu B2). Juose gausu ypatingai naudingų mineralinių medžiagų: kalcio, kalio, sieros, magnio. Visi šie mikroelementai svarbūs augančiam organizmui: „Renkantis juos vertėtų atkreipti dėmesį į jų žalius lapus, į kuriuos turėtų būti susivynioję. Renkantis cukinijas, reikėtų orientuotis ne tik į dydį, bet ir blizgumą. Gydytoja rekomenduoja atkreipti dėmesį į svorį - jos turi būti sunkios ir nepernokusios. Cukinijos turtingos skaidulinėmis medžiagomis, mikroelementais, vandenyje tirpiais vitaminais.

Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Garuose geriausiai išsaugomi naudingi elementai. Daržovės labiau išlaiko savo natūralų skonį. Virtos, raugintos, marinuotos ar kitaip perdirbtos daržovės nėra lygiavertės šviežioms. Iš savo sklype ekologiškai užaugintų šaldytų daržovių galite ruošti tyrę, bet tik tuomet, kai neturite šviežių daržovių. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves.

Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka. Mamos dažnai ruošdamos daržovių tyrę daro pagrindinę klaidą, kad daržoves smulkina smulkintuvu (blenderiu). Rekomenduojama termiškai apdorotas daržoves trinti per sietelį. Jei tyrės konsistencija per tiršta, tuomet įpilame nuoviro, kuriame virė daržovės. Tyrės konsistencija, smulkinant smulkintuvu, tampa gliti, todėl nelavėja kūdikio burnos motorika. Tokią tyrę kūdikiui belieka tik nuryti. O įsivedant kietą maistą, t.y. pradedant primaitinti daržovių ar grūdų koše, skatiname kramtymo įgūdžius, laviname burnos motoriką, o tai yra artikuliacinio aparato sutrikimo prevencija. Išvirtas daržoves galima smulkinti ir trinti per sietelį arba šakute. Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.
Kiekviena košės porcija turėtų būti šviežiai pagaminta. Kadangi kūdikis pirmųjų patiekalų suvalgo nedaug, nereikėtų persistengti su jų kiekiais, nes šildyti košės kitam valgymui nereikėtų. Kad nereikėtų gaminti kelis kartus per dieną, galite pietums virti didesnį kiekį daržovių, jas susmulkinti ir susidėti į švarų, sausą, verdančiu vandeniu sterilizuotą stiklainį ir uždaryti. Atšalusią košę galite laikyti šaldytuve iki kito maitinimo. Prieš maitinant tokią košę yra gerai pašildyti šilto vandens vonelėje. Ruošdamos daržoves galite naudoti vienos rūšies daržoves, o galite sukombinuoti kelias rūšis ir kasdien jas keisti.
Bet koks naujas papildomas maistas turi būti siūlomas ramiam, nesergančiam vaikui. Pradedama nuo minimalaus kiekio (1 arbatinio šaukštelio) 2-3 kartus per dieną. Maždaug savaitę siūlomas vieno produkto patiekalas, nepridedant druskos ir cukraus, ir stebima, ar neatsirado nepageidaujamų reakcijų. Jei kūdikis gerai toleruoja šį produktą, jo kiekis palaipsniui didinamas. Tada siūlomas kitas maisto produktas. Jei vaikutis nevalgus, tuomet mamoms belieka apsišarvuoti kantrybe ir ieškoti išeičių, kaip paskatinti noriau valgyti tyrę. Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.
Po dviejų - trijų savaičių nepastebėjus alergijos ar naujo produkto netoleravimo požymių, galima įvesti vaisinę tyrelę. Ji duodama priešpiečiams arba pavakariams. Jei pirmoje dienos pusėje rekomenduojama šviežių vaisių ar uogų tyrė, tai pavakariams vaisiai ir uogos turi būti termiškai apdoroti (virtos ant garų, ar keptos folijoje orkaitėje). Vaisius rekomenduojama įvesti po daržovių ir labai ribotais kiekiais, nes kitaip vaiką bus sunku įkalbėti valgyti daržoves. Nuo 5 mėnesių galima duoti paragauti šviežių vaisių: obuolio, kriaušės, banano, taip pat -uogų. Nulupus odelę vaisiai sutrinami arba susmulkinami.
Vienerių metų ir vyresnis vaikas jau turėtų valgyti stambiai sutrintą, prieskoniais ir druska bei saldumynais nepersotintą šeimos maistą. Pusryčiams ir vakarienei mažyliui negalima duoti tą patį patiekalą. Pusryčiams reikėtų valgyti lengvai virškinamą, energijos suteikiantį maistą - angliavandenius, kurių daugiausiai - grūduose, vaisiuose, makaronuose. Kasdien reikėtų keisti grūdų rūšį. Pietūs turėtų būti sočiausias maistas visos dienos metu. Idealu, jei vaikas pietums visuomet suvalgytų nedidelį dubenėlį sriubos ir antrą patiekalą - mėsos ar žuvies su daržovėmis ir/ar kruopomis. Svarbu siūlyti mažyliams kuo daugiau šviežių daržovių (pvz., tarkuotų burokėlių, agurkų, morkų ir obuolių salotos), kad nuo mažens pratintųsi jas valgyti. Po miegelio (pavakariams) siūlome rinktis kažką lengvai virškinamo, bet maistingo, tai gali būti varškė su trintais vaisiais ar uogomis, salotos, natūralus jogurtas, bananas, obuolys ar kiti vaisiai, uogos, naminiai avižiniai sausainėliai, naminis obuolių pyragas, kefyro kokteilis su uogomis ar pan.
Iki vienerių metų kūdikis gauna pakankamai druskos su motinos pienu ar mišinuku, primaitinimui skirtas maistas neturėtų būti papildomai sūdomas, nes kūdikio inkstukai negali efektyviai iš organizmo pašalinti druskos pertekliaus. Cukrus nėra vertingas maisto produktas, todėl jį į vaiko mitybą reiktų įvesti kuo vėliau. Norint leisti vaikui pasmaližiauti, geriau rinktis nedidelius kiekius vaisių ar uogų (taip pat ir termiškai apdorotų). Nerekomenduojama kūdikiams iki metų laiko duoti sulčių, net ir natūralių, geriau jau sutrinti vaisius ir juos patiekti.
Riebalai yra būtini vaiko vystymuisi (ypač smegenų), jie suteikia sotumo jausmą ir padeda įsisavinti svarbius vitaminus. Be to, iš tiesų pagardina maistą! Galima naudoti įprastus aliejus, saulėgrąžų, sojų. Iš neutralaus skonio aliejų dar būtų ryžių sėlenų ar rapsų aliejai. Jeigu turite galimybę, galite įsigyti įvairesnių aliejų, turinčių stipresnį skonį. Aliejai suteikia daugiau energijos ir taip pat leidžia pasisavinti riebaluose tirpstančius vitaminus. Kaip ir aliejus, sviestas, prieskoninės žolelės net ir labai paprastiems patiekalams suteikia daugiau skonio. Pavyzdžiui, smulkiai pjaustytos petražolės puikiai pakeičia druską. Vaikai retai kada mėgsta ryškius, pikantiškus prieskonius.
Viena bėda, kuria dažnai skundžiasi mažųjų valgytojų mamos, tai pilvelio pūtimas pradėjus valgyti kopūstines daržoves ar pupeles. Jeigu verdate garuose, įberkite šiek tiek pankolių sėklų į vandenį. Jeigu verdate vandenyje, pankolių sėklų suberkite į specialų uždarą arbatos sietelį ir įdėkite virti kartu su daržovėmis. Kad nekietėtų pilvelis, mažiesiems valgytojams rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio maisto, poros arbatinių šaukštelių per vieną kartą, ir pamažu tą kiekį didinkite. Kartais pilvelį kietina kai kurios daržovės - bulvės ar morkos. Galite kurį laiką jų atsisakyti arba pridėti džiovintų slyvų tyrelės į kiekvieną košę. Taip pat galite paruošti daržovių košes su burokėliais, kurie taip pat turi savybę laisvinti pilvelį. Burokėlius galite išsivirti atskirai, o po to susmulkinti kartu su kitomis daržovėmis arba sutarkuoti juo smulkia trintuve ir sumaišyti su atskirtai sutrintomis daržovėmis. Šaldytus žirnelius galima virti garuose arba vandenyje, taip pat kepti su kitomis daržovėmis orkaitėje. Pupeles reikia mirkyti per naktį ir geriau yra virti atskirai (priklausomai nuo pupelių dydžio, gali reikėti virt 20 ar daugiau minučių), su pankoliais.
Kūdikiui, kuris valgo kitą maistą, reikia pasiūlyti gerti vandens valgymo metu. Tačiau kai kurie žindomi kūdikiai gali atsigerti ir mamos pieno, todėl versti kūdikį gerti nereikia. Iki 6 mėnesių kūdikiams visiškai pakanka vandens iš mamos pieno. Teisingai maitinamas kūdikis retai kada prašo atsigerti, nes jam skysčių netrūksta.
Nepamirškite, kad pradėjus valgyti kitą maistą būtina valyti kūdikiui dantis, pageidautina du kartus per dieną. Jeigu maitinate mišiniu, dantukus būtina pradėti valyti vos tik išdygusius. Nelaikykite kūdikio šaukšto, negerkite iš jo puodelio ir taip pat prisižiūrėkite savo burnos ir dantų sveikatą - kuo sveikesni tėvai, tuo mažesnė tikimybė, kad tėvai perduos kūdikiui kariesą sukeliančias bakterijas.