Kūdikio atrajojimo sindromo priežastys ir pasekmės

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad dar pasitaiko atvejų, kai kūdikiai nukenčia nuo artimųjų. Viena iš didžiausių galimų traumų kūdikiui - supurtyto vaiko sindromas, rašoma Vaiko teisių tarnybos pranešime žiniasklaidai. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį, kad tam, jog vaikas augtų sveikas ir guvus, tėvams ir šeimos artimiesiems labai svarbu suprasti kūdikio kūno jautrumą ir pažeidžiamumą. Pasitaiko, kad vaikai nukenčia dėl neatsargaus tėvų elgesio. Deja, dažnai, susitelkę į naujos reiklios gyvybės poreikius, apie save užmiršta mamos ar net abu tėvai, dėl to vaikui šalia jų gali tapti nepakankamai saugu.

Psichologė įsitikinusi, kad visi šie atvejai tik patvirtina būtinybę tėvams dar atsakingiau gilintis į kūdikio fiziologiją, atrasti tinkamus būdus kūdikiui nuraminti, sudominti, megzti ryšį. G. Starkevičiūtė primena, kad tėvams ilgesnį laiką jaučiant nuovargį, irzlumą, nemigą ir pan., pravartu pasitarti su šeimos gydytoju, juo labiau, kad nuo liepos mėnesio medikai įpareigoti domėtis nėščiųjų ir mamų emocine sveikata.

Gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė pastebi, kad kalbant apie kūdikio supurtymą, kaip ir bet kurią kitą traumą, itin svarbi skubi pagalba. Kaip greičiausiai pastebimus ženklus, gydytoja mini, kad supurtytas kūdikis gali tapti irzlus ir be paliovos verkti arba priešingai - būti visiškai apatiškas. Vaikui gali atsirasti traukuliai, sutrinka sąmonė.

Supurtymas yra fizinė trauma, būdinga tik kūdikiams dėl dar tik besivystančio organizmo pažeidžiamumo. Tad svarbu su kūdikiu visada elgtis itin švelniai ir atsargiai - vos kelios sekundės net ir netyčinio neatsakingo elgesio gali palikti sveikatos sutrikimus, kurie lydės vaiką visą likusį gyvenimą arba net baigsis mirtimi.

Kas yra atrajojimo sindromas?

Atrajojimo sindromas sukelia pacientus netyčia atpylimą arba atneša neperdirbtą ar blogai virškinamą maistą, vėl jį sukramto, o tada maistą nuryja arba išspjauna. Kadangi šis maistas nėra metabolizuojamas, jo skonis turėtų būti natūralus, o ne rūgštus kaip vėmalai.

Tiksli atrajojimo sindromo etiologija nežinoma. Liga pasireiškia naujagimiams ir suaugusiems, turintiems vystymosi sutrikimų. Dabar akivaizdu, kad tai nesusiję su amžiumi, nes gali turėti įtakos vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Tikslios atrajojimo problemos priežastys nežinomos. Kai kurie žmonės tai patiria, jei turi emocinių sunkumų arba išgyvena sunkų laikotarpį.

Atrajojimas yra refleksas, o ne sąmoningas veiksmas. Tai psichologinis sutrikimas. Elgesio terapija gali padėti atpažinti ir ištaisyti modelį.

Supurtyto vaiko sindromas: pavojai ir pasekmės

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Smegenų pozicija kaukolėje, kraujagyslių tankumas ir trapumas, silpni kaulai ir audiniai lemia, kad purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai.

Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Šį sindromą sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.

Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.

Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus.

Supurtyto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą.

Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje). Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y. atlikti dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus.

Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas!

Kitos kūdikių sveikatos problemos

Kiti naujagimio smegenų veiklos sutrikimai yra plataus spektro sąvoka, apimanti įvairius neurologinius sutrikimus, kurie pasireiškia naujagimiams. Šie sutrikimai gali būti nuo lengvo iki sunkaus, ir jie gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikų vystymuisi. Liga gali apimti tokius aspektus kaip motorinių įgūdžių sutrikimai, kognityviniai sunkumai ir elgesio problemos. Pagrindinės šios ligos priežastys gali būti įvairios ir apima genetinius veiksnius, aplinkos poveikį, infekcijas nėštumo metu, traumas gimdymo metu ir kitas medicinines būkles. Genetiniai sutrikimai, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali sukelti smegenų vystymosi problemas. Aplinkos veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas nėštumo metu arba infekcijos, gali turėti neigiamą poveikį naujagimio smegenų vystymuisi.

Pagrindiniai ligos simptomai gali apimti motorinių įgūdžių sutrikimus, tokias kaip raumenų tonuso pokyčiai (hipotonija arba hipertoniškumas), koordinacijos problemos, vėlavimas vystantis kalbos įgūdžiams, elgesio sutrikimai, tokie kaip hiperaktyvumas ar socialinių įgūdžių trūkumas. Diagnostika apima išsamų neurologinį tyrimą, kuris gali būti papildytas vaizdo tyrimais, tokiais kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar kompiuterinė tomografija (KT). Taip pat gali būti atliekami elektroencefalografijos (EEG) tyrimai, siekiant įvertinti smegenų elektrinę veiklą. Gydymo galimybės priklauso nuo ligos sunkumo ir pobūdžio. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, kurie padeda valdyti simptomus, tokius kaip raumenų spazmai ar elgesio sutrikimai. Reabilitacijos terapijos, tokios kaip fizioterapija, ergoterapija ir logopedija, gali padėti vaikui tobulinti motorinius ir kalbos įgūdžius. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip neurofeedback arba kiti alternatyvūs terapijos būdai, taip pat yra tiriami ir gali suteikti naudos tam tikrų sutrikimų atveju. Svarbu, kad gydymas būtų pradėtas kuo anksčiau, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.

Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai. Pernelyg didelis vaiko aktyvumas daro didelę žalą vaiko ir jo tėvų ar globėjų gyvenimui ir sukelia reikšmingų problemų ne tik namuose, bet ir lavinimo įstaigose ar bet kur kitur, kur lankosi hiperaktyvumo sutrikimų turintis vaikas.

Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų - jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi.

Hiperaktyvumo priežasčių yra daug ir jos labai įvairios. Pastebima, kad daug lemia genetika - jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių. Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas. Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba - jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį.

Vaiko elgesio požymiai, bylojantys apie galimą hiperaktyvumą: Hiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės.

Hiperaktyviems vaikams būdingi elgesio požymiai:

• Vaikas negali ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma. Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
• Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai. Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
• Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma.
• Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
• Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas - bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
• Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
• Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus.

Vaiko hiperaktyvumas kelia riziką jo ateičiai. Teigiama, kad hiperaktyvumas susijęs su didesne rizika ateityje pasiduoti alkoholiui, narkotikams, nusikalstamai veikai ir didina tikimybę susirgti sunkiomis psichinėmis ligomis. Svarbu suprasti ir tai, kad didesnis vaiko aktyvumas dar nerodo hiperkinezinio sutrikimo.

Kraujas išmatose gali pasirodyti dėl keleto priežasčių. Viena iš dažniausių priežasčių - virškinamojo trakto infekcija. Taip pat gana dažna priežastis tokio amžiaus vaikams (jei vaikas gerai vystosi, aktyvus, nekarščiuoja) - alergija maistui, dažniausiai karvės pieno baltymams (rečiau kviečiams, kiaušinio baltymams). Esant šiai ligai, vystosi uždegimas tiesiojoje žarnoje, dėl to atsiranda kraujo gyslelių išmatose.

Daugiau nei pusei visų kūdikių iki pusės metų amžiaus pasitaiko atpylimas bent kartą per dieną. Atpylimas - dažnas reiškinys kūdikystėje, tačiau kraujo atsiradimas atpiltame turinyje gali sukelti didelį nerimą tėvams. Svarbu suprasti galimas priežastis, atpažinti pavojingus simptomus ir žinoti, kaip elgtis tokioje situacijoje.

Kraujas kūdikio atpiltame turinyje gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į kelias grupes:

• Kraujas, prarytas žindymo metu: Spenelių įtrūkimai (jeigu speneliai yra įtrūkę, skausmingi, šiek tiek kraujo gali patekti ir į motinos pieną, o su juo - į vaikelio skrandį). Kraujo nurijimas gimdymo metu (naujagimis gali nuryti kraujo gimdymo metu, o vėliau jis gali pasišalinti su priešpieniu).
• Virškinimo trakto pažeidimai: Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijos (naujagimystės periodu kūdikis gali kraujuoti dėl stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos erozijų). Stemplės, skrandžio ir žarnyno uždegimai. Dažnas ir gausus atpylinėjimas (kartais dėl stipraus atpylimo ar vėmimo kūdikio stemplėje gali trūkti smulki kraujagyslė). Prievarčio susiaurėjimas (stenozė). Gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
• Alergija maistui: Alergija pieno baltymams (kūdikiai, maitinami karvių pieno pagrindu pagamintais pieno mišiniais, gali turėti alergiją pieno baltymams).
• Vaistų poveikis: Vaistai, vartojami kūdikio (naujagimiui gali pakenkti ir kai kurie vaistukai). Vaistai, vartojami mamos (lygiai taip pat jam gali pakenkti ir vaistai, kuriuos vartojo mama).
• Kitos priežastys: Kraujo krešėjimo sutrikimas (jeigu naujagimis negavo vitamino K injekcijos). Trauma ar įvairios procedūros.

Pastebėjus kraują kūdikio atpiltame turinyje, svarbu atkreipti dėmesį į kraujo kiekį ir spalvą. Šviežias kraujas perspėja, kad pažeista apatinė virškinimo sistemos dalis, pvz., tiesioji žarna ar išangė. Kartu su krauju atpiltame turinyje, atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus: bendras silpnumas ir blyškumas, svorio kritimas ar blogas augimas, dirglumas, verksmas, skausmas, pilvo pūtimas ir diskomfortas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, apetito stoka, karščiavimas, sąmonės sutrikimai (sunkiais atvejais).

Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote kraujo kūdikio atpiltame turinyje, ypač jei kraujo yra daug, jis atrodo kaip "kavos tirščiai", kūdikis yra labai silpnas ir mieguistas, karščiuoja, blogai auga arba krenta svoris, yra kitų nerimą keliančių simptomų.

tags: #kokia #yra #kudikiu #atrajojimo #sindromo #priezastis

• Pratimai apatinei nugarai
• Fleitos giesmė
• Apie "Pumpurėlio" veiklą
• Saugūs papilomų šalinimo metodai nėštumo metu
• Naujagimio kostiumėlio mezgimo schemos