Pilietybės įgijimas Norvegijoje gimusiam vaikui
Norvegija, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, turi savo taisykles ir tvarką dėl pilietybės suteikimo vaikams, gimusiems šalies teritorijoje. Svarbu suprasti, kad vaiko gimimas Norvegijoje savaime nesuteikia jam automatiškai Norvegijos pilietybės, jei tėvai nėra Norvegijos piliečiai. Pilietybės klausimas dažnai priklauso nuo tėvų pilietybės ir jų teisinio statuso šalyje.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, lemiantis vaiko pilietybę, yra jo tėvų pilietybė. Jei abu tėvai yra Lietuvos piliečiai ir jų vaikas gimsta Norvegijoje, vaikas paprastai išlaiko Lietuvos pilietybę. Taip pat, jei vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis, o kitas - kitos šalies pilietis (ne Norvegijos), vaikas gali įgyti Lietuvos pilietybę. Jei vienas iš tėvų yra Norvegijos pilietis, vaikas paprastai gali įgyti Norvegijos pilietybę. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į dvigubos pilietybės galimybes ir taisykles.
Lietuvos teisės aktai vaikų pilietybės įgijimą reglamentuoja filiacijos pagrindu, t. y. kai vaikas Lietuvos pilietybę įgyja gimimu. Atvejai, kai vaikas įgyja Lietuvos pilietybę gimimu, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gimė: abu vaiko tėvai yra Lietuvos piliečiai; vienas iš vaiko tėvų yra Lietuvos pilietis; vienas iš vaiko tėvų buvo Lietuvos pilietis, tačiau mirė iki jo gimimo. Po 2011 m. balandžio 1 d. Lietuvos pilietybės įstatymo įsigaliojimo gimusių vaikų pilietybė įrašoma į dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą, registruojant vaiko gimimą.
Norvegijos pilietybės įstatymas gali numatyti skirtingas sąlygas. Jei bent vienas iš tėvų yra Norvegijos pilietis, vaikas paprastai turi teisę į Norvegijos pilietybę. Jei abu tėvai nėra Norvegijos piliečiai, vaiko pilietybė paprastai seka tėvų pilietybę. Tačiau, jei tėvai yra nuolat gyvenantys Norvegijoje ir atitinka tam tikrus reikalavimus, jie gali kreiptis dėl Norvegijos pilietybės savo vaikui.
Dviguba pilietybė ir jos galimybės
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimai, įsigalioję 2021 m. sausio 1 d., įtvirtino vaikų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, teisę į dvigubą (daugybinę) pilietybę. Vadovaujantis naujomis nuostatomis, visi vaikai iki 18 metų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdami, turi teisę į daugybinę pilietybę. Tai reiškia, kad vaikas, gimęs Norvegijoje ir įgijęs Norvegijos pilietybę pagal Norvegijos įstatymus, gali išlaikyti ir Lietuvos pilietybę, jei ji jam suteikta gimimo pagrindu.
Jeigu vaikas gimė nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai turėtų kreiptis į kompetentingas institucijas dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo, pateikdami prašymą laikyti vaiką Lietuvos piliečiu ir kitus būtinus dokumentus. Kreiptis dėl vaiko Lietuvos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo galima iki, kol vaikui sukaks 18 metų.
Jei vaikas gimė po 2008 m. liepos 22 d. ir Lietuvos pilietybę bei užsienio valstybės pilietybę įgijo gimimu, vaiko tėvai gali kreiptis dėl Lietuvos piliečio paso vaikui išdavimo. Tai taikoma ir vaikams, gimusiems Norvegijoje, jei jie atitinka nustatytus kriterijus.
Svarbu žinoti, kad Norvegijos pilietybės įgijimas gali turėti įtakos ir Lietuvos pilietybės išsaugojimui. Pilietybės įstatyme yra nurodyta, kad Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išlaiko Lietuvos pilietybę, išskyrus atvejus, numatytus Pilietybės įstatyme. Tačiau, jei vaikas yra gimęs Norvegijoje ir vienas iš tėvų yra Norvegijos pilietis, vaikas gali automatiškai įgyti Norvegijos pilietybę. Tokiu atveju, jei vaikas taip pat yra Lietuvos pilietis, jis turės dvigubą pilietybę. Nuo 2018 m. spalio 31 d. reikalavimas apsispręsti dėl pilietybės, sulaukus 21 metų, nebėra taikomas vaikams, turintiems teisę į daugybinę pilietybę.
Vaiko gimimo registracija ir dokumentų gavimas
Norint įregistruoti Norvegijoje gimusio vaiko gimimą Lietuvoje, būtina atlikti tam tikrus veiksmus. Pirmiausia, Norvegijoje reikia gauti vaiko gimimo liudijimą (fødselsattest) iš Norvegijos institucijų. Šį dokumentą gali tekti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti, priklausomai nuo jo naudojimo paskirties ir oficialumo reikalavimų. Jei vertėjas sertifikuotas, vertimui notarinio patvirtinimo nereikia. Jei vertėjas nesertifikuotas - tuomet vertėjo parašas turi būti patvirtintas notariškai. Gimimo liudijimą taip pat reikia patvirtinti Apostille, kurią galima gauti pas Fylkesmannen.
Gimimo liudijimas ir jo vertimas turi būti sutvirtinti (susegti, susiūti). Po to, dokumentus galima pateikti Lietuvos ambasadoje Norvegijoje arba Migracijos departamente Lietuvoje. Bus reikalingas prašymas dėl vaiko pilietybės ar paso išdavimo, vaiko gimimo liudijimas, dokumentai, patvirtinantys tėvų pilietybę ir galiojančius asmens dokumentus. Taip pat gali prireikti 2 nuotraukų, atitinkančių reikalavimus, ir konsulinio mokesčio sumokėjimo.
Vaiko gimimas Lietuvoje turi būti užregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje. Asmeniškai apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos biure arba pateikite prašymą internetu per Registrų centro Klientų savitarnos portalą. Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai, gimimo patvirtinimas (pvz., medicininė pažyma) yra būtini.
Vaiko pinigai ir išmokos Norvegijoje
Norvegija teikia įvairias išmokas šeimoms su vaikais. Vaiko pinigai (Barnetrygd) skiriami vaikams iki 18 metų, kai bent vienas iš tėvų dirba Norvegijoje. Išmokos pradedamos mokėti sekantį mėnesį nuo vaiko gimimo arba vieno iš tėvų darbo Norvegijoje pradžios datos. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikams iki 6 metų amžiaus išmokos dydis yra 1 766 NOK/mėn.
Yra ir papildomų išmokų tipai, pavyzdžiui, Utvidet Barnetrygd - priedas prie paprastos vaiko išmokos, skirtas vienišiems tėvams. Taip pat Kontantstøtte - vaiko priežiūros išmoka, skiriama 13-19 mėn. amžiaus vaikams, jei jie nelanko darželio arba lanko jį ne visą darbo dieną. Ši išmoka skiriama daugiausiai 7 mėnesius.
Vienkartinė išmoka už vaiką (Engangsstønad) gali būti skiriama moterims, kurios iki kūdikio gimimo šalyje gyveno ir buvo registruotos Folkeregistre bei po gimdymo su vaiku planuoja Norvegijoje gyventi mažiausiai 12 mėnesių, ir neuždirbo teisės gauti tėvystės/motinystės išmokų. Šios vienkartinės gimdymo išmokos Norvegijoje suma šiuo metu yra 92 648 NOK (pagimdžius ar įsivaikinus nuo 01.01.2023). Paraišką dėl šios išmokos galima teikti nuo 22 nėštumo savaitės iki kol vaikui sueis 6 mėnesiai.
Taip pat egzistuoja mokesčių lengvata „Foreldrefradrag” auginantiems vaikus iki 12 metų amžiaus, kuri leidžia atskaityti dalį išlaidų už vaiko ugdymą.
Svarbu žinoti, kad išmokos už vaikus skiriamos nuo antrojo dirbto mėnesio Norvegijoje. Po įstatymo pakeitimo nuo 2024 m. liepos 1 d. išmokas galima gauti už 3 praėjusius mėnesius nuo paraiškų pateikimo datos Norvegijos NAV institucijai.
Tėvystės išmokos Norvegijoje
Teisinis statusas ir pilietybės pasirinkimas
Jei vienas iš tėvų yra Norvegijos pilietis, o kitas - kitos šalies pilietis (pvz., lietuvis), vaikas paprastai įgyja Norvegijos pilietybę. Tačiau, užpildžius atitinkamus prašymus, vaikas gali įgyti ir Lietuvos pilietybę, taip turėdamas dvigubą pilietybę. Paprastai, iki 18 metų amžiaus vaikas gali turėti abi pilietybes. Sulaukęs pilnametystės, jis gali pasirinkti, kurios šalies pilietybę nori išlaikyti, nors nuo 2018 m. spalio 31 d. šis reikalavimas nebėra taikomas, jei pilietybės įgytos gimimu ir atitinka daugybinės pilietybės kriterijus.
Jei abu tėvai yra ne Norvegijos piliečiai, vaikas paprastai įgyja jų pilietybę. Tačiau, jei tėvai teisėtai nuolat gyvena Norvegijoje ilgą laikotarpį, jie gali kreiptis dėl pilietybės natūralizacijos tvarka, kas vėliau gali atverti duris ir vaikui įgyti Norvegijos pilietybę.
Jei tėvai nėra susituokę, o vienas iš jų yra Norvegijos pilietis, vaikas vis tiek gali gauti Norvegijos pilietybę. Svarbu, kad tėvystė būtų oficialiai pripažinta. Keliaujant su vaiku, jei tėvai turi skirtingas pilietybes, paprastai nekyla problemų, ypač jei keliaujama su vienu iš tėvų. Rekomenduojama turėti vaiko gimimo liudijimo kopiją.
Galimybė kreiptis dėl Norvegijos pilietybės gali atsirasti ir pačiam asmeniui, auginančiam Norvegijos pilietį, tačiau tai yra sudėtingesnis procesas ir priklauso nuo daugelio faktorių.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
