Jau seniai nustatyta, kad mamos įsčiose besivystantis vaisius yra kur kas jautresnis aplinkai, nei manyta anksčiau. Penkių mėnesių amžiaus vaisius jau skiria aplinkos garsus, o jo ausytės, besiformuojančios iki 24-osios savaitės, leidžia jam girdėti motinos širdies plakimą, kvėpavimą ir vidaus organų skleidžiamus garsus, kurie susilieja į vientisą ritmingą muziką. Tad visai ne mitas tai, jog dar iki gimstant kūdikiui jam nemažai įtakos daro garsai, kuriuos jis išgirsta iš motiną supančios aplinkos. Muzika nėštumo metu teigiamai veikia vaiko vystymąsi ir yra viena puikiausių bendravimo formų, natūraliai slopinanti būsimų mamų nerimą ir stiprinanti malonaus laukimo galimybes.

Muzikos Terapijos Nauda Kūdikiui

Muzikos terapija nėščiosioms stiprina emocinį mamos ir būsimo vaiko ryšį, skatina harmoningą vaiko vystymąsi ir augimą, teigiamai veikia kūdikio sveikatą, intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus. Mokslininkai nustatė, kad įsčiose kūdikis girdi muzikos instrumentų vibraciją, jis reaguoja į garsus, sklindančius iš aplinkos, geba juos įsiminti bei atpažinti, mėgautis muzika. Muzikos terapijos specialistė Nadežda Kiseliova-Žukovska teigia, kad kūdikiui mamos balsas turi ypatingą prasmę. Dar būdamas įsčiose jis įsimena garsus: pasisveikinimo dainelę ar lopšines, kalbinimą ar grojimą muzikos instrumentais. Šie garsai jam padeda atsipalaiduoti, nurimti ir po gimimo.

Anot mokslininkų, muzikos klausymasis ir muzikavimas nėštumo metu skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą - tad vaikai tampa gabūs tiek humanitariniams, tiek tiksliesiems mokslams. Be to, jei vaiką nuolat supa ritminė aplinka, tokie vaikai dažnai gimsta turėdami absoliučią klausą. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis. Tyrimai rodo, kad net 20 minučių skambinimo pianinu paskatina suaugusių žmonių smegenų neuroninių jungčių augimą, kas įrodo meninių įspūdžių svarbą.

Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pavyzdžiui, trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti ir klasifikuoti daiktus. 19 mėnesių vaikas jau gali pažinti raides, o 3 metų - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos. Tokie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus, pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo namų adresą ir kaip pasiekti namus. Jų kalbinis žodynas yra labai turtingas.

Muzikos Poveikis Mamos Gerovei

Muzika yra puiki bendravimo su kūdikiu priemonė, bet ir stiprus ryšio bei geros nuotaikos tarp mamos ir vaiko palaikymas. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Tyrimai rodo, kad klausantis muzikos, kortizolio kiekis organizme sumažėja. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę.

Nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios. Norint sumažinti stresą, gimdymo ar nėštumo problemas, itin svarbu palaikyti teigiamą moters emocinę būklę.

Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė. Teigiamų emocijų išgyvenimas paskatins laimės hormonų raišką, kuri, savo ruožtu, aktyvins endokrininės liaukos - hipofizės veiklą, gerins savijautą ir nuotaiką, skatins teigiamą požiūrį į esamą situaciją bei pozityvumą kylančių iššūkių atžvilgiu.

Rekomenduojama Muzika ir Veiklos

Užsiėmimų metu naudojama vokalinė ir instrumentinė improvizacija, muzikos klausymo, dainavimo, muzikinio kūdikio kalbinimo, kvėpavimo ir relaksacijos su muzika metodai. Pirmiausia atliekami atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, kurie padeda mamai nurimti, atsipalaiduoti, sumažina įtampą ir nuteikia bendravimui su vaikeliu. Subtiliai ir švelniai jam grojama įvairiais muzikos instrumentais, jis kalbinamas balsu, kuomet dainuojama, bei mintimis, o kartu ir tyriausiais jausmais. Savo meilę mamos gali išdainuoti kūdikiui dainuodamos būtent jam sukurtą lopšinę.

Klasikinės Muzikos Svarba

Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai sudaro junginius. Tokie vaikučiai, kai gimsta, pasižymi geresne koordinacija, greičiau pradeda kalbėti, raiškiau ir sklandžiau kalba. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. Neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Fridriho Handelio - jų kūryba turi tiesiog atpalaiduojantį poveikį. Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų kūriniai yra dinamiški, tiek intensyvūs, tiek ramūs.

D. Campbello „Mocarto efekto“ teorija teigia, kad šio kompozitoriaus muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui. Išties V. A. Mocarto kūryba skiriasi nuo kitų kompozitorių savo įvairiapusiškumu - beveik nė vienas kitas nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių.

Mamos Dainavimas ir Lytėjimo Pratimai

Mama turi ir pati dainuoti dar negimusiam vaikeliui. Kūdikis girdės ne tik iš išorės sklindančią mamos dainą, bet ir iš vidaus, per jos balso stygas, diafragmą atvirpančius tonus, kurie prisidės prie turtingos melodijos. Apsupkite savo po širdimi esantį mažylį muzikinės veiklos įvairove: dainuokite (moters muzikiniai gabumai neturi reikšmės) savo laukiamam vaikeliui lopšines ar savo pamėgtas vaikystės daineles, glostykite priekinę pilvo sienelę ir stenkitės išreikšti džiaugsmą būsimu susitikimu.

Šiems siekiams gali padėti bendravimo su būsimu mažyliu „mokykla“ arba pirmoje „Šeimos knygos“ dalyje esantys euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms. Tai - paprastų ir nesudėtingų melodijų lydimi, specialiai sukurti tekstai, kurių paskirtis - padėti būsimai mamai suvokti, kad po jos širdimi besivystantis vaisius yra ne tik tolydžio augantis ir ją storinantis vaikas, bet girdintis, jaučiantis ir jau turintis atmintį mažas žmogutis, labai trokštantis dėmesio, švelnių prisilietimų, meilės ir jautriai reaguojantis į visus moters nuotaikų pasikeitimus.

Dainuodama nesudėtingus tekstus ir melodijas būsima mama turi aiškiai įsivaizduoti žodžiais kuriamus vaizdinius, juos išgyventi, „piešti“ ant pilvo priekinės sienelės apdainuojamas saulytes, gėlytes, pieno upelius, debesėlius, „glostyti“ vaikelio galvytę, rankutes, petelius, „liesti“ skruostelių duobutes, plaukučių garbanėles, „kutenti“ kojytes, rankytes, pažastuką, kakliuką. Toks „darbas“ netruks pateikti rezultatų: mažylis ims savo judesiais, apsivertimais atsiliepti į jam siunčiamus kalbinimus, glostymus bei mokymus.

Jei dainuoti negalite, nerimauti nereikėtų. Gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Klausos negalią turinčiai mamai patariama kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje - vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau - ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi.

Tėčio Įsitraukimas

Užsiėmimuose skatinama mamas tęsti muzikos klausymąsi bei aktyvų muzikavimą namų aplinkoje. Tuomet jau gali prisijungti ir tėtis, kuris taip pat gali dainuoti, kalbinti, glostyti pilvuką, laukti atsakymo. Tyrimai rodo, kad 24 savaitę susiformavusi vaisiaus vidinė ausis padeda artimųjų balsus atskirti nuo svetimų. Vyro ranka ant nėščiosios pilvo, švelnūs lytėjimo judesiai padės vaikeliui „susidraugauti“ su savo tėčiu dar iki gimimo, priprasti prie jo balso ir biolauko, o būsimam tėčiui - įsisąmoninti tėvystę. Dėl gautos informacijos ir teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.

Dažni Mitai Apie Muziką Nėštumo Metu

Mitas 1: Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė

Kodėl tai netiesa? Nes po širdimi augančio mažylio ugdymo sistema yra visai kitokios prigimties! Moteriai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn, pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių. Garsas sklinda lengvai, nes žmogaus kaulai yra porėti ir atlieka garso perdavimo - stiprintuvo - funkciją. Tad moteriai, norinčiai muzika sveikatinti savo mažylį, svarbu turėti sveikas balso stygas! Juolab kad po širdimi esantis „gyventojas“ iki 16 nėštumo savaitės girdi jį pasiekiančius garsus - motinos širdies dūžius, peristaltinius garsus, kvėpavimą ir kalbą - kūnelio paviršiumi, o vėliau ir iki pat gimimo - jau susiformavusiomis ausytėmis. Tad mielos būsimos mamos, dovanokite laukiamiems mažyliams savo dainas ir didesnius gabumus!

Mitas 2: Muzikuoti nėra svarbu

Šis mitas mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijęs, nors jau seniai žinoma, kad dar po širdimi esantį vaisių supantys garsai, t. y. motinos dainavimas, jos širdies plakimas, žarnyno veikla ir išorėje sklindantys balsai, veikia vaisių. Svarbų atradimą padarė amerikiečių mokslininkas Brantas Loganas (1986), įrodęs, kad embriono širdies plakimas yra pirmasis garsinis generatorius, stimuliuojantis tiek būsimo kūdikio smegenų neuronų, tiek bendrą jo psichofiziologinį vystymąsi. Yra žinoma, kad vaisiaus intelektas dižiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties. Anot M. Lazarevo (1986), klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie įprastai, t. y. nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio, lieka „nepažadinti“.

Šie ir kiti atradimai paskatino mokslininkus kurti įvairias nėščiųjų muzikavimui skirtas programas:

Apmaudu, kad šis mitas jaunoms ar vaikų besilaukiančioms šeimoms sutrukdo padidinti savo vaikelio intelekto lygį, pagerinti jo sveikatą ir susilaukti gerokai gabesnio nei būsimieji jo tėvai mažylio! Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo moters dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne - nuo motinos ir tėvo genų.

Mitas 3: Intelekto didinimas nesvarbu

Šio mito klaidingumą padės suprasti paprasta tiesa: vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas. Jis panašus į tankiai smegenis vagojančias magistrales, kuriomis keliauja nerviniai impulsai, o su jais - mintys ir veiksmai. Jei vaikelio besilaukianti moteris dainavo savo būsimam mažyliui dainas ar lopšines, lankėsi koncertuose, grojo pati ir klausėsi muzikos, tikėtina, kad neuroninių jungčių „tinklelis“ bus tankesnis nei įpratai. Tokio mažylio smegenų žievė bus storesnė, jis bus atsparesnis įvairioms nervų sistemos ligoms (šizofrenijai, įvairioms neurozėms), taip pat epilepsijai, disleksijai. Tad viskam gabus vaikas turi daugiau galimybių būti laimingas ir save sėkmingai realizuojantis žmogus. Šią nuostabią dovaną savo vaikams būsimi tėvai gali padovanoti!

Ko Vengti Nėštumo Metu

Svarbu žinoti, kad būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t. Reikėtų vengti monotoniškų ar įkyrių garsų: kūdikius monotoniški ar įkyrūs garsai gali paveikti lygiai taip pat neigiamai, kaip ir suaugusius. Jei jaučiate, kad stiprūs ar erzinantys garsai jus trikdo, geriau jų vengti - mamos pojūčiai nėštumo metu suintensyvėja instinktyviai siekiant apsaugoti naują gyvybę nuo pašalinių trikdžių.

Muzika Gimdymo Metu

Šiais laikais moterys gali pasirinkti, kaip norėtų gimdyti. Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji ir sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Muzika gali padėti nukreipti dėmesį nuo jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras. Ji susitelkia ties savo potyriais ir jausmais.

Muzikinis Lavinimas po Gimimo

Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose. Tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus. Tad jei vis dar abejojate ar verta užsiimti ankstyvuoju ar net prenataliniu muzikiniu vaiko ugdymu - nebedvejokite. Muzika atneš ne tik teigiamas emocijas visai šeimai, bet ir padės jūsų vaikui dar sparčiau ir užtikrinčiau tobulėti bei kurti tarpusavio ryšį su šeima ir aplinkiniais.

Muzika Nėštumo Metu: Kaip Garsai Formuoja Kūdikio Ateitį ir Stiprina Mamos Gerovę

Jau seniai nustatyta, kad mamos įsčiose besivystantis vaisius yra kur kas jautresnis aplinkai, nei manyta anksčiau. Penkių mėnesių amžiaus vaisius jau skiria aplinkos garsus, o jo ausytės, besiformuojančios iki 24-osios savaitės, leidžia jam girdėti motinos širdies plakimą, kvėpavimą ir vidaus organų skleidžiamus garsus, kurie susilieja į vientisą ritmingą muziką. Tad visai ne mitas tai, jog dar iki gimstant kūdikiui jam nemažai įtakos daro garsai, kuriuos jis išgirsta iš motiną supančios aplinkos. Muzika nėštumo metu teigiamai veikia vaiko vystymąsi ir yra viena puikiausių bendravimo formų, natūraliai slopinanti būsimų mamų nerimą ir stiprinanti malonaus laukimo galimybes.

Muzikos Terapijos Nauda Kūdikiui

„Muzikos terapija nėščiosioms stiprina emocinį mamos ir būsimo vaiko ryšį, skatina harmoningą vaiko vystymąsi ir augimą, teigiamai veikia kūdikio sveikatą, intelektinius, muzikinius bei kūrybinius gebėjimus“, - užsiėmimų privalumus vardina Nadežda Kiseliova-Žukovska. Mokslininkai nustatė, kad įsčiose kūdikis girdi muzikos instrumentų vibraciją, jis reaguoja į garsus, sklindančius iš aplinkos, geba juos įsiminti bei atpažinti, mėgautis muzika. Muzikos terapijos specialistė teigia, kad kūdikiui mamos balsas turi ypatingą prasmę. Dar būdamas įsčiose jis įsimena garsus: pasisveikinimo dainelę ar lopšines, kalbinimą ar grojimą muzikos instrumentais. Šie garsai jam padeda atsipalaiduoti, nurimti ir po gimimo.

Anot mokslininkų, muzikos klausymasis ir muzikavimas nėštumo metu skatina abiejų smegenų pusrutulių veiklą - tad vaikai tampa gabūs tiek humanitariniams, tiek tiksliesiems mokslams. Be to, jei vaiką nuolat supa ritminė aplinka, tokie vaikai dažnai gimsta turėdami absoliučią klausą. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis. Nustatyta, kad 20 minučių skambinimo pianinu paskatina suaugusių žmonių smegenų neuroninių jungčių augimą. Vadinasi, mums meniniai įspūdžiai yra labai svarbūs!

Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją. Kaip rodo pasaulinė ir muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėštumo metu muzika „stimuliuoti“ vaikai gimsta lengviau, nes daug judėję gimdoje turi gerai susiformavusį raumenyną. Jiems būdingas didesnis savisaugos jausmas ir gerokai didesni nei bendraamžių gabumai. Pavyzdžiui, trejų metukų vaiko išprusimas labai dažnai prilygsta penkiamečio gebėjimams abstrahuoti, klasifikuoti daiktus. 19 mėnesių vaikas jau gali pažinti raides, o 3 metų - skaičius. Dar iki gimimo ugdytiems vaikams būdinga greita reakcija ir ryškus gebėjimas greitai įsiminti bei suvokti daug įvairios informacijos. Tokie ikimokyklinukai mielai atsakinėja į suaugusiųjų klausimus, pasakoja apie save, kalbėdami vartoja girdėtas patarles, mėgsta humorą, moka daug eilėraščių, žino savo namų adresą ir kaip pasiekti namus. Jų kalbinis žodynas yra labai turtingas.

Muzikos Poveikis Mamos Gerovei

„Muzika yra ne tik puiki bendravimo su kūdikiu priemonė, bet ir stiprus ryšio ir geros nuotaikos tarp mamos ir vaiko palaikymas“, - sako Klaipėdoje užsiėmimus nėščiosioms vedantis muzikos studijos „Grock“ vadovas Linas Švirinas. Muzikos klausymasis padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir nusiraminti, pagerinti miegą. „Kai klausomės muzikos, stresą imame įveikti: mūsų kvėpavimas, širdies plakimas sulėtėja, kraujyje vyksta pokyčiai. Streso hormonas yra kortizolis. Jei tuo metu, kai klausoma muzikos, būtų atliekamas tyrimas, kortizolio žmogaus organizme sumažėtų“, - teigia Ž. Jankauskienė. Jei vakare klausytume raminančios muzikos, ši padėtų mums geriau išsimiegoti, nes veikia miego kokybę.

Verta paminėti ir tai, jog nėščiosios, lankančios prenatalinio muzikinio ugdymo programas, padeda ne tik kūdikiui, bet ir sau. Tiriant emocinį tokių užsiėmimų poveikį išaiškėjo, kad tai padeda nėščiosioms sumažinti padidėjusį nervingumą ir gimdymo baimę, išgyventi teigiamas, džiaugsmingas emocijas. Net ir moterys, kurios muzikavo savarankiškai, o ne tam pritaikytuose centruose, lygiai taip pat jautė reikšmingus teigiamus pojūčius, tačiau juos dažniau patyrė užsiėmimuose besilankiusios nėščiosios. Norint sumažinti stresą, gimdymo ar nėštumo problemas, itin svarbu palaikyti teigiamą moters emocinę būklę.

Kaip rodo ilgametė muzikinio ugdomojo sveikatinimo centro „Sveikutis“ patirtis, nėščiosios dainavimas normalizuoja moters kvėpavimo dažnį ir kvėpavimo minutinį tūrį, t. y. jai tampa lengviau kvėpuoti, dingsta dusulys, normalizuojasi širdies darbas (retėja pulsas), ji tampa ramesnė ir labiau pasitiki savimi, mažėja gimdymo baimė. Teigiamų emocijų išgyvenimas paskatins laimės hormonų raišką, kuri, savo ruožtu, aktyvins endokrininės liaukos - hipofizės veiklą, gerins savijautą ir nuotaiką, skatins teigiamą požiūrį į esamą situaciją bei pozityvumą kylančių iššūkių atžvilgiu.

Rekomenduojama Muzika ir Veiklos

Užsiėmimų metu naudojama vokalinė ir instrumentinė improvizacija, muzikos klausymo, dainavimo, muzikinio kūdikio kalbinimo, kvėpavimo ir relaksacijos su muzika metodai. „Iš pradžių darome atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimus, kurie padeda mamai nurimti, atsipalaiduoti, sumažina įtampą (ypač jei ji vis dar dirba), nuteikia bendravimui su vaikeliu. Subtiliai ir švelniai jam grojama įvairiais muzikos instrumentais, jis kalbinamas balsu, kuomet dainuojama, bei mintimis, o kartu ir tyriausiais jausmais. Savo meilę mamos gali išdainuoti kūdikiui dainuodamos būtent jam sukurtą lopšinę.

Klasikinės Muzikos Svarba

Rekomenduojama rinktis klasikinę muziką, ypač nėštumo metu. Wolfgango Amadeus Mozarto muzika daro poveikį smegenų vystymuisi ir netgi kūdikio psichofiziniam išsivystymui. Tyrimai rodo, kad, pirmaisiais nėštumo mėnesiais klausant tokios muzikos, gerėja vaiko fiziologinis ir psichinis išsivystymas, nes tarp neuronų tai sudaro junginius. Tokie vaikučiai, kai gimsta, pasižymi geresne koordinacija, greičiau pradeda kalbėti, raiškiau ir sklandžiau kalba. Kaip ir moteris atsipalaiduoja, taip ir per tą moters būseną kūdikis jaučia atsipalaidavimą ir pats atsipalaiduoja. Daryti tyrimai rodo, kad širdies ritmas lėtėja ir vaikui. Neišnešiotukams, klausant klasikinės muzikos, greičiau auga svoris. Iš klasikinės muzikos būsimoms mamos rekomenduojama klausyti W. A. Mozarto, Antonio Vivaldi, Georgo Fridriho Handelio - tiesiog atpalaiduojantis poveikis. Klasikinė muzika - geriausia: ištirta, jog klasikinė muzika vaisių veikia geriausiai. Vivaldžio, Mocarto ir kitų klasikų kūriniai yra dinamiški, tiek intensyvūs, tiek ramūs.

D. Campbello „Mocarto efekto“ teorija teigia, kad šio kompozitoriaus muzika turi išskirtinį poveikį dar įsčiose esančiam kūdikiui. Išties V. A. Mocarto kūryba skiriasi nuo kitų kompozitorių savo įvairiapusiškumu - beveik nė vienas kitas nesugebėjo kurti tokios tobulos formos, džiaugsmo ir saulėtumo kupinos melodijos, turtingos harmonijos, puikios polifonijos bei orkestruotės kūrinių.

Mamos Dainavimas ir Lytėjimo Pratimai

Mama turėtų dainuoti ir dar negimusiam vaikeliui. Kūdikis girdės ne tik iš išorės sklindančią mamos dainą, bet ir iš vidaus, per jos balso stygas, diafragmą atvirpančius tonus, kurie prisidės prie turtingos melodijos. Apsupkite savo po širdimi esantį mažylį muzikinės veiklos įvairove: dainuokite (moters muzikiniai gabumai, kaip jau minėta, neturi reikšmės) savo laukiamam vaikeliui lopšines ar savo pamėgtas vaikystės daineles, glostykite priekinę pilvo sienelę (juk jūsų rankas nuo ūgtelėjusio vaikelio skiria vos vienas du centimetrai) ir stenkitės išreikšti džiaugsmą būsimu susitikimu.

„Šiems siekiams gali padėti bendravimo su būsimu mažyliu „mokykla“ arba pirmoje „Šeimos knygos“ dalyje esantys euritminiai lytėjimo pratimai nėščiosioms.“ Iš pirmo žvilgsnio tai yra paprastų ir nesudėtingų melodijų lydimi, specialiai sukurti, gerą ateitį ir teigiamus vaizdus projektuojantys tekstai, kurių paskirtis - padėti būsimai mamai suvokti, kad po jos širdimi besivystantis vaisius yra ne tik tolydžio augantis ir ją storinantis vaikas, bet girdintis, jaučiantis ir jau turintis atmintį mažas žmogutis, labai trokštantis dėmesio, švelnių prisilietimų, meilės ir jautriai reaguojantis į visus moters nuotaikų pasikeitimus.

Dainuodama nesudėtingus tekstus ir melodijas būsima mama turi aiškiai įsivaizduoti žodžiais kuriamus vaizdinius, juos išgyventi, neabejodama jų būsimu išsipildymu ir nenagrinėdama būdų ar situacijų, kaip jie išsipildys, „piešti“ ant pilvo priekinės sienelės apdainuojamas saulytes, gėlytes, pieno upelius, debesėlius, „glostyti“ vaikelio galvytę, rankutes, petelius, „liesti“ skruostelių duobutes, plaukučių garbanėles, „kutenti“ kojytes, rankytes, pažastuką, kakliuką. Toks „darbas“ netruks pateikti rezultatų: mažylis ims savo judesiais, apsivertimais atsiliepti į jam siunčiamus kalbinimus, glostymus bei mokymus. Iki gimimo užsimezgęs ryšys vėliau taps gilaus savitarpio supratimo, užuojautos, pagarbos ir meilės pagrindu, kuriam kurti nėštumo metu tereikia šiek tiek kasdienio stropumo.

Jei dainuoti negalinti mama nerimauti neturėtų, nes gamta tuo pasirūpino: širdies dūžiai, peristaltikos garsai bei gimdos apsupties garsai (greta esančių žmonių kalba, jų balsai, baltas triukšmas, skambanti muzika) pilnai kompensuoja motinos dainavimo stoką. Klausos negalią turinčiai mamai patariama kuo dažniau būti skambančios muzikos apsuptyje, nors ir pati moteris to negirdi. Po širdimi esantis mažylis girdės išorės garsus (pradžioje - vibracijas kūnelio paviršiumi, vėliau - ausytėmis) ir jo klausos nervai bus dirginami, kas stimuliuos smegenų sinapsinių jungčių vystymąsi. Įvairių tautų tradicijos rodo, kad moteriai bendrauti su dar po širdimi esančiu mažyliu yra natūralu ir sava. Lopšinių dainavimas, pasakų skaitymas, priekinės pilvo sienelės lytėjimas, glostymas - tarsi pasiruošimas būsimai motinystei.

Tėčio Įsitraukimas

„Užsiėmimuose skatinu mamas tęsti muzikos klausymąsi bei aktyvų muzikavimą namų aplinkoje. Tuomet jau gali prisijungti ir tėtis, kuris taip pat gali dainuoti, kalbinti, glostyti pilvuką, laukti atsakymo.“ Tyrimai rodo, kad 24 savaitę susiformavusi vaisiaus vidinė ausis padeda artimųjų balsus atskirti nuo svetimų. Vyro ranka ant nėščiosios pilvo, švelnūs lytėjimo judesiai padės vaikeliui „susidraugauti“ su savo tėčiu dar iki gimimo, priprasti prie jo balso ir biolauko, o būsimam tėčiui - įsisąmoninti tėvystę. Dėl gautos informacijos, išgirstų teigiamų nėščiųjų atsiliepimų, tokia muzikinė veikla skatina į nėštumą bei bendravimą su įsčiose tebeaugančiu vaiku įsitraukti ir vyrus.

Dažni Mitai Apie Muziką Nėštumo Metu

Mitas 1: Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė

„Muzika lavinti vaikelį iki gimimo gali tik gerą klausą turinti nėštukė.“ Kodėl tai netiesa? Nes po širdimi augančio mažylio ugdymo sistema yra visai kitokios prigimties! Moteriai dainuojant virpa jos balso stygos, tad vibracijos ir garsas „keliauja“ stuburu žemyn (garsas sklinda lengvai, nes žmogaus kaulai yra porėti ir atlieka garso perdavimo - stiprintuvo - funkciją), pasiekia dubens kaulus, sklinda gimdos vandenimis, kol pasiekia vaisių. Tad moteriai, norinčiai muzika sveikatinti savo mažylį, svarbu turėti sveikas balso stygas! Juolab kad po širdimi esantis „gyventojas“ iki 16 nėštumo savaitės girdi jį pasiekiančius garsus - motinos širdies dūžius, peristaltinius garsus, kvėpavimą ir kalbą - kūnelio paviršiumi, o vėliau ir iki pat gimimo - jau susiformavusiomis ausytėmis. Tad mielos būsimos mamos, dovanokite laukiamiems mažyliams savo dainas ir didesnius gabumus!

Mitas 2: Muzikuoti nėra svarbu

Antrasis mitas mūsų visuomenėje yra giliai įsišaknijęs, nors jau seniai žinoma, kad dar po širdimi esantį vaisių supantys garsai, t. y. motinos dainavimas, jos širdies plakimas, žarnyno veikla ir išorėje sklindantys balsai, veikia vaisių. Svarbų atradimą padarė amerikiečių mokslininkas Brantas Loganas (1986), įrodęs, kad embriono širdies plakimas yra pirmasis garsinis generatorius, stimuliuojantis tiek būsimo kūdikio smegenų neuronų, tiek bendrą jo psichofiziologinį vystymąsi. Šie ir kiti atradimai paskatino mokslininkus kurti įvairias nėščiųjų muzikavimui skirtas programas:

Apmaudu, kad šis mitas jaunoms ar vaikų besilaukiančioms šeimoms sutrukdo padidinti savo vaikelio intelekto lygį, pagerinti jo sveikatą ir susilaukti gerokai gabesnio nei būsimieji jo tėvai mažylio! Yra žinoma, kad vaisiaus intelektas dižiąja dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties. Anot M. Lazarevo (1986), klasikinės muzikos intonacijos geba aktyvuoti vaisiaus smegenų neuronus, kurie įprastai, t. y. nepatyrę prenatalinio muzikinio poveikio, lieka „nepažadinti“. Muzika yra stipriausias žinomas neuronų vystymąsi sužadinantis dirgiklis. Jau minėta, kad būsimo vaikelio intelektas didesne dalimi priklauso nuo gimdos garsinės apsupties, t. y. nuo moters dainavimo, muzikavimo, dalyvavimo koncertiniuose renginiuose ir muzikos klausymo, ir mažesne - nuo motinos ir tėvo genų.

Mitas 3: Intelekto didinimas nesvarbu

Šio mito klaidingumą padės suprasti paprasta tiesa: vaiko psichofiziniam vystymuisi įtakos turi smegenų sinapsinių jungčių „tinklelio“ tankumas. Jis panašus į tankiai smegenis vagojančias magistrales, kuriomis keliauja nerviniai impulsai, o su jais - mintys ir veiksmai. Jei vaikelio besilaukianti moteris dainavo savo būsimam mažyliui dainas ar lopšines, lankėsi koncertuose, grojo pati ir klausėsi muzikos, tikėtina, kad neuroninių jungčių „tinklelis“ bus tankesnis nei įpratai. Tokio mažylio smegenų žievė bus storesnė, jis bus atsparesnis įvairioms nervų sistemos ligoms (šizofrenijai, įvairioms neurozėms), taip pat epilepsijai, disleksijai. Tad viskam gabus vaikas turi daugiau galimybių būti laimingas ir save sėkmingai realizuojantis žmogus. Nuostabu ir tai, kad šią dovaną savo vaikams būsimi tėvai gali padovanoti!

Ko Vengti Nėštumo Metu

Tik svarbu žinoti, kad būsimos mamos turi vengti triukšmingos muzikos ar garsų, viršijančių 115 dBA garsą. Tokiu garsumu dažnai vyksta populiariosios muzikos koncertai, dirba grandininiai pjūklai, lėktuvų varikliai, aidi šūviai ir t. t. Reikėtų vengti monotoniškų ar įkyrių garsų: kūdikius monotoniški ar įkyrūs garsai gali paveikti lygiai taip pat neigiamai, kaip ir suaugusius. Jei jaučiate, kad stiprūs ar erzinantys garsai jus trikdo, geriau jų vengti, nes nėštumo metu visi pojūčiai paūmėja - taip instinktyviai siekiama apsaugoti naują gyvybę nuo pašalinių trikdžių.

Muzika Gimdymo Metu

Šiais laikais moterys gali pasirinkti, kaip norėtų gimdyti. Šiais laikais ir gimdymo palatose, ir operacinėse yra galimybė atsivežti savo muzikos, jei to pageidauja nėščioji, sutuoktinis. Net ir gimdymo namuose pasirinktinai yra galimybė klausytis muzikos. Tai būtų terapinis poveikis, kuris gimdymo metu moteriai sumažintų baimę, padėtų nusiraminti, atgauti fizines jėgas per sąrėmių pauzes, kai neskauda. Operuojant poveikis - tas pats tiek moteriai, tiek, sakyčiau, gydytojų komandai, nes kartais tenka operuoti neplanuotai, todėl gydytojams neabejotinai kyla stresas. Manau, kad jiems muzika taip pat padeda nukreipti dėmesį nuo tokios jaudinančios aplinkos, labiau susikaupti ir efektyviau dirbti komandoje. Moteriai poveikis - irgi labai geras. Ji susitelkia ties savo potyriais ir jausmais.

Muzikinis Lavinimas po Gimimo

Vaikui gimus taip pat svarbu neužmiršti ankstyvojo muzikinio lavinimo. Galima rasti daug skirtingų užsiėmimų, kuriuos galima lankyti su mažais vaikais nuo pat pirmųjų jų gyvenimo metų ir stengtis kuo daugiau užsiimti su kūdikiu namuose. Tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Iš tiesų, siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus. Tad jei vis dar abejojate ar verta užsiimti ankstyvuoju ar net prenataliniu muzikiniu vaiko ugdymu - nebedvejokite. Muzika atneš ne tik teigiamas emocijas visai šeimai, bet ir padės jūsų vaikui dar sparčiau ir užtikrinčiau tobulėti bei kurti tarpusavio ryšį su šeima ir aplinkiniais. Apsupkite savo mažylį muzikiniais garsais tam, kad vėliau jūsų namuose skambėtų laimingo ir sveiko žmogučio juokas.

tags: #kokia #muzika #nestumo #metu

• Adaptacijos sunkumai darželyje: sprendimai
• kaip įrengti jaukų vaiko kambarį su IKEA
• Maisto netoleravimo testai vaikams
• Sužinokite apie visas išmokas gimus vaikui
• kaip stiprinti dažnai sergančio vaiko imunitetą