Vasarai baigiantis, darže daugėja tuščių vietų - ankstyvos daržovės spėjo užaugti ir nudžiuginti mūsų pilvelius. Jei svajojate apie gausų derlių, turite užtikrinti dirvos derlingumą. Dirvožemis nėra statiška terpė - tai gyva, nuolat besikeičianti sistema, kurioje organinės medžiagos, mikroorganizmai ir mineralai lemia derlingumą, vandens sulaikymą ir augalų atsparumą stresui. Intensyvus žemdirbystės modelis, netinkamas tręšimas, organikos trūkumas ir klimato pokyčiai lemia, kad daugelyje vietų dirvožemiai praranda struktūrą, humuso kiekį ir gebėjimą kaupti drėgmę.

Žaliąja trąša, arba sideratais, vadinami augalai, kurie specialiai sėjami ir užaugę apariami. Sideratų įtraukimas į sėjomainą - būtina sąlyga, padedanti išlaikyti ir pagerinti dirvos derlingumą bei struktūrą. Kad iš dirvos būtų išplaunama mažiau maisto medžiagų, vietoj pūdymo auginkite sideratus.
Žaliąją trąšą sėkite tik praėjus kelioms dienoms po to, kai bus nurinktas derlius. Pavyzdžiui, avižos ne tik pagerina dirvožemio sudėtį, bet ir augalus apsaugo nuo ligų bei nematodų.
Dirvos pH balansas yra itin svarbus, jei norite džiaugtis derliumi, mat nuo to priklauso mineralinių medžiagų tirpumas ir jų įsisavinimas. Dauguma augalų geriau auga dirvoje, kurios pH yra apie 6,0-6,5. Jei pH per žemas, fosforas tampa sunkiai pasiekiamas, o aliuminio kiekis kyla ir stabdo šaknų augimą.
Prieš naudodami kalkes dirvožemiui nukenksminti, turite nustatyti jo rūgštingumo laipsnį. Patikimiausias būdas - įsigyti tam skirtas lakmuso juosteles. Šarminimui galima naudoti klintmilčius, dolomitmilčius, kreidą ar grūstus moliuskų kiautus.
| Priemonė | Paskirtis |
|---|---|
| Dolomitmilčiai | Šarmina dirvą, papildo kalciu ir magniu |
| Kompostas | Didina organinių medžiagų kiekį |
| Biohumusas | Stiprina dirvožemio mikroflorą |
| Aktyvuota anglis | Gerina šaknų mitybą ir dujų apykaitą |
Jei vis dar galvojate, kad daugelį metų iš eilės tas pačias daržoves galite sėti toje pačioje vietoje - klystate. Pagrindinis kovos būdas su pašaknio ligomis ir kitomis šaknų sistemos ligomis yra sėjomaina. Kaitaliojant kultūras, turinčias skirtingas šaknų sistemas, pilniau išnaudojamos dirvoje esančios maisto medžiagos.

Vienos rūšies augalų atsėliavimas priveda prie ligų ir kenkėjų išplitimo. Pavyzdžiui, kopūstų išskiriamos medžiagos leidžia išsivystyti bakterijoms, sukeliančioms augalų vėžį, o svogūnų išskiriamas pigmentas daro augalus atsparius grybų pažeidimams. Sudarant daržovių sėjomainą, reikia parinkti tinkamus priešsėlius. Ypač ryškus bulvių derliaus padidėjimas gaunamas pasodinus jas po liucernų ar dobilų.
Tvarus dirvožemio struktūros gerinimas prasideda nuo nuoseklaus organikos įterpimo. Specialistai rekomenduoja į pagalbą pasitelkti substratą, kompostą ir biohumusą - tris nepamainomus mišinius, aprūpinančius augalus reikalingomis medžiagomis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: