Kaip prižiūrėti komoje esantį ligonį ir naudoti sauskelnes
Artimojo slauga - daug specifinių žinių, psichologinės ir fizinės ištvermės reikalaujantis iššūkis. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Ivanavičienė sako, kad užklupusi sunki liga neretai pakeičia didžiosios dalies šeimos narių kasdienybę, nes reikalauja didelių pastangų, prisitaikymo ir empatijos. Anot jos, svarbu prisiminti, kad su šiais sunkumais neturėtumėte likti vieni ir negraužtumėte savęs, prašydami pagalbos.
Prognozuojama, kad per ateinančius kelis dešimtmečius žmonių, kuriems reikalinga slauga, skaičius išaugs daugiau nei dvigubai. Artimojo slauga apima platų spektrą atsakomybių. Dažnai rūpinamasi ne tik fizine stiprybe, maitinimu, higiena, bet ir dvasinės gerovės palaikymu.
Vaistininkė G. Ivanavičienė įvardija, kad neturint slaugymo patirties, susiduriama su gausybe įvairių iššūkių: atsiranda sunkumų keičiant patalynę ar sauskelnes lovoje gulinčiam žmogui, sunku ir nepatogu jį vartyti, tinkamu laiku paduoti vaistus bei vykdyti kitus gydytojų nurodymus.
Anot vaistininkės, šiandien jau galima atrasti ir nemažai priemonių, palengvinančių artimųjų slaugą namuose: funkcines lovas, specialius čiužinius pragulų profilaktikai, ligonio pozicionavimo pagalves, alkūnių, kulnų apsaugas, vaikštynes, įvairias dušo, tualeto kėdes bei higienos priemones (šampūno kepures, drėgnas servetėles, prausiamuosius kremus ar putas, kurių nereikia nuplauti vandeniu ir kt.).
Dažniausia problema - pragulos
Bene dažniausias iššūkis, kylantis slaugant sunkiai judančius artimuosius, - pragulos. G. Ivanavičienė sako, kad pagrindine jų prevencijos priemone išlieka kūno padėties keitimas: gulintį ligonį būtina vartyti bent kas 2 val., sėdinčiam - keisti padėtį kas 15-20 min. Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į slaugomo ligonio patalynę ir drabužius - audinys turėtų būti natūralaus pluošto, minkštas, puikiai praleidžiantis orą bei sugeriantis prakaitą ar pro sauskelnes pratekėjusį šlapimą.
„Siekiant išvengti pragulų, svarbu užtikrinti ir tinkamą asmens higieną. Tiek patalynę, tiek sauskelnes ar įklotus privaloma dažnai keisti. Sausos ligonio odos priežiūrai rekomenduoju naudoti emolientus, intensyviai drėkinančius kūno kremus, padedančius atkurti odos barjerinę funkciją, iššutimams - cinko tepalus arba pataisų sporų miltelius. Pragulų profilaktikai gali būti naudingi ir specialūs apsauginiai, kraujotaką aktyvinantys kremai arba poliuretano putų, silikoniniai tvarsčiai, atliekantys apsauginę ir amortizacinę funkciją“, - sako vaistininkė.
Kraujotaką taip pat aktyvina ir masažai, juos rekomenduojama atlikti naudojant masažinius aliejus. Manoma, kad pragulos greičiau atsiranda tiems žmonėms, kurių organizme trūksta vitamino C ir cinko, todėl labai svarbu pasirūpinti subalansuota slaugomo žmogaus mityba arba pasitarti su gydytoju dėl papildomų vitaminų ir mikroelementų vartojimo.
Kaip pasirūpinti ligonio higiena ir išvengti kvapų?
Kadangi sauskelnės keičiamos daug kartų per dieną, namuose gali atsirasti nemalonus nešvarių sauskelnių kvapas. Kaip tėvai išmeta sauskelnes? Sužinokime, kaip išmesti nešvarias sauskelnes ir kaip susidoroti su nemaloniu kvapu.
Kaip išmesti sauskelnes?
Šlapimas
- Užsegamų sauskelnių atveju suvyniokite sauskelnes iš priekinės pusės taip, kad nešvari dalis būtų ritinio viduje ir pritvirtinkite ritinį lipniomis dėtalėmis iš dešinės ir kairės pusės.
- Jei naudojate sauskelnes-kelnaites (užmaunamas sauskelnes), suvyniokite jas nugara (prie kurios pritvirtinta juosta) nukreipta žemyn, patraukite juostelę nugarinėje pusėje ir apvyniokite juosta aplink suvyniotas sauskelnes, kad jos laikytųsi.
Išmatos
- Prieš išmesdami sauskelnes, išmeskite išmatas į tualetą.
- Jei išmatos yra minkštos ar kitais atvejais, kai išmatos prilipo prie sauskelnių ir jų negalima pašalinti, suvyniokite sauskelnes taip, kad nešvari dalis liktų ritinio viduje, ir pritvirtinkite ritinėlį lipnia juostele.
Kaip susidoroti su kvapu?
Naudotos sauskelnės skleidžia nemalonų kvapą. Namuose geriau turėti šiukšlinę tik sauskelnėms.
Namuose ir sienos gydo
Net ir nusilpę žmonės dažnai nenori palikti savo namų, nes juose jaučiasi saugiausiai. Prie geresnės savijautos nemenkai prisideda ir pažįstama aplinka, todėl jos, siekiant išsaugoti gerą emocinę būklę, nereikėtų paversti ligonine. Vaistininkė primena, kad tiek slaugomiems ligoniams, tiek juos prižiūrintiems asmenims namuose svarbu jaustis ne tik patogiai, bet ir emociškai gerai, todėl reikėtų puoselėti jaukumą, neapkrauti erdvės, pašalinti visus galimus dirgiklius.
„Geriausiu variantu, ligoniui turėtų būti skirtas atskiras kambarys, tačiau ne visi žmonės gali sau tai leisti. Šią erdvę būtina kasdien drėgnai valyti naudojant dezinfekuojančias priemones, reguliariai vėdinti ir palaikyti optimalią 18-20 laipsnių temperatūrą, vengti skersvėjų“, - pataria „Camelia“ vaistininkė G. Ivanavičienė.
Jeigu namų oras yra sausas, jį svarbu drėkinti specialiais tam skirtais prietaisais arba paprasčiausia kambaryje pastačius indus su vandeniu, ant radiatorių palikus drėgnus rankšluosčius. Tiek į oro drėkintuvą, tiek į naudojamą vandens indą ar ant rankšluosčių galima įlašinti kelis lašus arbatmedžio aliejaus, kuris dezinfekuoja patalpų orą, padeda imuninei sistemai bei saugo nuo virusų ir bakterijų.
„Atsižvelgiant į slaugomo ligonio būklę, vertėtų pasirūpinti ir jo mėgstama veikla. Jei slaugomas žmogus mėgsta skaityti - palikite prie jo lovos knygų, laikraščių ar žurnalų, įjunkite radiją, televizorių, kalbėkitės. Taip pat galite pasirūpinti ir keliais jam mielais, teigiamas emocijas keliančiais daiktais - nuotraukomis, atvirukais, gėlėmis. Prie lovos vertėtų nepamiršti palikti telefono, skambančio varpelio ar švilpuko, kad esant reikalui ligonis galėtų jus pakviesti“, - rekomendacijomis dalijasi vaistininkė.
Būtina rūpintis ir savimi
Artimojo slauga dažnai gali tapti pagrindine žmogaus veikla, kuri reikalauja labai daug švelnumo, jautrumo, kantrybės, jėgų, ištvermės. Tačiau atiduodant tiek daug emocijų ir rūpesčio, vaistininkė ragina nepamiršti ir asmeninių poreikių: tik patys jausdamiesi gerai, galėsite pasirūpinti brangiu žmogumi.
„Rekomenduočiau nebijoti prašyti artimųjų pagalbos ir bent porą valandų per savaitę išeiti pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu, paskaityti knygą, pažiūrėti mėgstamą serialą ar ramiai išgerti arbatos su seniai matytu draugu. Nuo jūsų psichinės būsenos labai priklauso slaugomo žmogaus nuotaika, ramybė, pasitikėjimas. Juk kiekvienas neatsargiai ištartas žodis ar grubesnis veiksmas gali paskatinti neigiamas ligonio emocijas, o tai - nepadeda ir fizinei sveikatai“, - sako G. Ivanavičienė.
Pradedant ligonį slaugyti namuose, naudinga apsvarstyti, kam galėsite paskambinti, kai jums reikės pagalbos, norėsite išvykti ar paprasčiausiai pailsėti.
Koma ir jos priežiūra
Koma - tai būsena, kai ligonis neatsimerkia, nekalba ir nevykdo paliepimų. Jos sunkumą medikams padeda įvertinti daugybė medicininių tyrimų. Pavyzdžiui, yra tiriama, kaip žmogus reaguoja į skausmą, - lenkia rankas ar tik atitraukia jas nuo skausmo šaltinio.
Pirmoji pakopa, kai žmogus bunda iš komos, vadinama vegetacine būkle. Žmogus atsimerkia, tačiau su juo neįmanoma palaikyti prasmingo ryšio. Jis užmiega, retkarčiais nubunda ir atsimerkia. Kai ligonis ima vykdyti paprastus paliepimus, pavyzdžiui, bando pajudinti pirštus, suriesti kojas, jis vertinamas kaip turintis minimalią sąmonę. Sutrikusio elgesio, sujaudintas, neramus, nesiorientuojantis aplinkoje, sudirgęs, besiblaškantis ir besikeikiantis ligonis laikomas turintis apkvaitusią sąmonę.
Daugiausia galimybių prabusti turi jaunas žmogus, nes jo organizmas stiprus. Neaišku, kiek komos ištiktas žmogus girdi ir jaučia, tačiau, anot specialistų, jam būtini kuo įvairiausi dirgikliai. Itin svarbu, kad šalia komos ištikto ligonio būtų jo artimieji, kurie dirgintų ligonio regėjimą, klausą ir uoslę. Svarbu, kad jis girdėtų artimųjų balsus.
Medikai nedrįsta teigti, kad iš ilgos komos nubudęs žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą. Ilgai gulint, bet kuris mažai funkcionuojantis organas ima nykti. Retėja kaulai, sustingsta sąnariai, mažėja raumenų masė, silpsta jų tonusas, atsiranda net raumenų spazmų. Žmogaus sveikimas ir funkcijų atkūrimas priklauso nuo smegenų pažeidimo ir jų gebėjimo atsigauti.
Odų priežiūra ir pragulų prevencija
Senstant oda tampa plonesnė ir sausesnė, todėl ir lengviau pažeidžiamesnė. Tiesa, odos pažeidimai tikėtini ne tik senyviems, nuolat gulintiems žmonėms - jie taip pat gali atsirasti ligoniams, kurie dėl ligos negali daug judėti ir didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje ar vežimėlyje.
Be pragulų, ant odos gali atsirasti bėrimų ir opų, žaizdelių. Šie odos pažeidimai atsiranda dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, drėgmės, sausumo, nuolatinės trinties, kuri stabdo normalią kraujotaką. Oda taip pat gali būti pažeista dėl prakaito, išmatų ar šlapimo sąlyčio su oda - tokiu atveju, dėl trinties atsiradusios žaizdelės, tikėtina, padidės ir bus sunkiau išgydomos.
Vis dėlto apsaugoti prižiūrimo gulinčio žmogaus odą nuo pragulų įmanoma - tik tam būtina nuolatinė, atidi priežiūra. Pirmiausia, būtina odą kasdien atidžiai apžiūrėti, taip pat pasirinkti tinkamas slaugos priemones bei odą kruopščiai valyti. Taip pat svarbu tai, kaip lovoje padedate žmogui judėti - padedant apsisukti, pasiversti, atsisėsti ar kt. reikėtų elgtis ypač švelniai ir atsargiai.
Sergančio, ypač vyresnio žmogaus odą kasdien reikėtų atidžiai patikrinti - ypač svarbu atkreipti dėmesį į labiau kaulėtas kūno vietas, kadangi paprastai į paviršių jos trinasi labiau. Dažniausios odos opų ar pragulų vietos: galvos ir ausų galinė dalis, pažastys, alkūnės, apatinė nugaros dalis, sėdmenys bei klubai. Apžiūrint kūną, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pabėrimus, ypač kirkšnies srityje. Patikrinti šias vietas ypatingai svarbu tiems žmonėms, kurie negali naudotis tualetu ir tuštinasi bei šlapinasi mūvėdami sauskelnes suaugusiems.
Išvengti pragulų galima kiek įmanoma žmogui padedant pakeisti gulėjimo ar sėdėjimo poziciją - tai rekomenduojama daryti mažiausiai kas 2 valandas. Taip spaudimas, atsirandantis žmogui ilgai liekant toje pačioje pozicijoje, sumažėja, oda gali „kvėpuoti“. Tokiu atveju, kai ligonis lovoje guli labai ilgai, verta apsvarstyti specialaus čiužinio įsigijimą. Svarbu paminėti, kad negalintiems judėti didelis priešas yra antsvoris - šis odos trintį su paviršiais tik padidina.
Svarbu, kad slaugomas žmogus valgytų subalansuotą, sveiką maistą, kuriame būtų daug baltymų. Slaugomą žmogų svarbu prausti tiek, kiek jam reikia, kad jis jaustųsi švariai ir komfortabiliai, tačiau pernelyg dažno maudymo reikėtų privengti - jis gali sausinti odą. Prausiant reikėtų naudoti švelnų muilą ar prausiklį, kurio pH yra artimas 5.5. Būtina naudoti šiltą, o ne karštą, vandenį bei švelnią, ne šveičiamąją, prausimosi kempinę. Odą rankšluosčiu nusausinti reikėtų atsargiais judesiais - pažeidžiamos odos jokiu būdu negalima trinti.
Norint odai suteikti papildomą apsaugą, po prausimosi ar sauskelnių keitimo verta švelniai užtepti apsauginį drėkinantį kremą, balzamą ar losjoną, kuris padeda išvengti odos sudirginimo. Veiksminguose barjeriniuose kremuose yra cinko oksido - tai plačiai naudojamas ingredientas priemonėse nuo išbėrimų, kuris odai suteikia papildomą apsauginį sluoksnį. Hipoalerginiai odos drėkikliai be papildomų kvapų, specialūs drėkinamieji kremai ar losjonai gali veikti kaip apsauginis epidermio sluoksnis tam, kad oda nebūtų dirginama išoriniais veiksniais, o tai padės ligonio odai išlikti švelniai ir elastingai.
Dar viena svarbi detalė - reikėtų pasirūpinti, kad rankų ir kojų nagai būtų trumpi - taip ligonis išvengs netyčinių įsidrėskimų dienos metu ar miegant. Ypač senoliams, geriausias odos problemų gydymo būdas yra jų išvengimas. Laikydamiesi aukščiau išvardytų patarimų, galite padėti savo mylimam žmogui išvengti daugelio su senėjimu susijusių odos problemų. Nors senstant odos išvaizda ir funkcijos stipriai keičiasi, ją išlaikyti sveiką galima su atsargia ir kruopščia priežiūra - nepriklausomai nuo ligonio amžiaus. Priemonių tam yra nemažai ir jos labai įvairios, todėl svarbu išsirinkti tinkamas.
Sauskelnių dydžio svarba ir higienos problemos
Pradėjus slaugyti artimuosius, G. Kripaitytė-Afanasjevienė pataria susidaryti reikiamų priemonių sąrašą, nes tai, ko gali prireikti, labai priklauso nuo slaugomojo negalavimų. Jei tai tik lengvas šlapimo nelaikymas, ligonis lengvai juda po namus, pakaks įklotų ir higienos priemonių odos valymui bei priežiūrai. Jei vargina sunkus šlapimo ir išmatų nelaikymas, ligonis yra gulintis, tuomet reikės tinkamo dydžio anatominių sauskelnių, odos apsauginių ir valymo priemonių, šampūno kepuraitės, kvapų neutralizatoriaus, galbūt ir čiužinį apsaugančių guminių klijuočių ar vienkartinių paklotų apsaugai nuo pratekėjimo.
Daugiausiai patarimų ji sako duodanti dėl tinkamos sauskelnių rūšies ir dydžio pasirinkimo. Ne visi žino, kad anatominės sauskelnės su daug kartų užsisegančiais lipdukais šonuose tinkamiausios gulintiems ligoniams, o sauskelnes-kelnaitės atstoja įprastas kelnaites, todėl labiausiai tinkamos savarankiškai dar galintiems judėti pacientams. Kadangi jas lengva užsimauti ar numauti, jos tinkamos ir neramiems, demencija sergantiems pacientams. Juostinės sauskelnės tinkamiausios stambaus sudėjimo pacientams, taip pat sėdintiems neįgaliojo vežimėlyje, kuriuos sunku pakelti.
Perkant bet kokias sauskelnes svarbiausias dalykas yra jų dydis. Kartais žmonės galvoja, kad didesnio dydžio sauskelnės sugers daugiau šlapimo, nors tai ir netiesa. Jeigu sauskelnių keisti dažnai nėra galimybės, rekomenduojama pirkti didesnio sugėrimo, bet ne didesnio dydžio sauskelnes.
„Dažnai gamintojas ant sauskelnių pakuotės nurodo klubų apimtį, todėl labai svarbu pamatuoti ir žinoti ligonio apimtį ties pilvu plačiausioje vietoje. Dydį parinkus netinkamai, pacientui būna nepatogu, atsiranda pratekėjimai, sukeliami iššutimai ar odos sudirginimai, nuospaudos tarpukojyje, liemens srityje, po per mažų sauskelnių nešiojimo gali atsirasti sunkiai gyjančios žaizdos“, - kalba G. Kripaitytė-Afanasjevienė.
Tarp dažnai pacientų ieškomų slaugos priemonių vaistininkė įvardija ir drėgnas servetėles, valomuosius kremus ar putas, šampūno kepuraites. Jos teigimu, labai svarbi slaugomo ligonio higiena, tad jai palaikyti reikia parinkti tinkamas priemones.
„Pradėjus slaugyti gulintį žmogų, reikia atsakingai prausti tiek intymiąją zoną, kaskart keičiant sauskelnes, tiek valyti visą kūną. Dėl prastos higienos kyla dar didesnės problemos. Jei ligonis ilgai nemaudomas, drabužiai, patalynė keičiami retai, ant odos dauginasi įvairūs mikroorganizmai, taip didėja odos ligų bei pragulų tikimybė. Slaugomo ligonio oda turi būti sausa ir švari. Prausimas labai svarbus ir dėl gulinčio ligonio kraujotakos gerinimo“, - patarė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Prausimas sudrėkintu rankšluosčiu - viena iš pagrindinių klaidų
Gulintį ligonį labai patogu prausti su specialiomis drėgnomis prausimo pirštinėmis, kurios jau sudrėkintos valančiu losjonu, papildomai nereikia jokio vandens ar muilo. Jos tinka visam kūnui valyti, tereikia užsimauti ant rankos ir valyti kūną nuo viršaus link apačios, baigiant intymiąja sritimi. Visam kūnui nuvalyti dažniausiai reikia keturių tokių pirštinių. Galima rinktis ir didelės talpos valomuosius kremus ar putas ir juos naudoti su sausomis valymo pirštinėmis.
Kaip vieną iš dažnų klaidų vaistininkė įvardija gulinčio ligonio prausimą su vandeniu sudrėkintu rankšluosčiu: „Taip oda yra nuolat dirginama, tampa jautri ir dar labiau pažeidžiama, išsausėja. Reikėtų naudoti specialius valomuosius kremus ar valymo servetėles, nes jie puoselėja odą, švelniai valo, drėkina, palaiko normalų odos pH ir suteikia gaivų kvapą“.
Taip pat būtina imtis veiksmų dėl pragulų profilaktikos: įvertinti, kokioje padėtyje ligonis dažniausiai būna, atkreipti dėmesį į labiausiai spaudžiamas vietas, ligonio padėtį keisti kas 2 val., išmokti teisingai versti, perkelti jį lovoje. Kartais prireikia ir čiužinio nuo pragulų ar specialių jų profilaktikai skirtų pagalvėlių.
Patarimai prižiūrint sunkius ligonius namuose
„Kartais tenka išgirsti nuomonę, kad slaugos priemonės yra brangios ir todėl nebūtinai reikalingos. Tačiau nebūtina pirkti visko, kas yra rinkoje, o įsivertinti savo slaugomo ligonio individualią situaciją, tuomet išlaidos bus mažesnės, be to, dalis tokių daiktų yra pilnai kompensuojami. Teisingai parinktos priemonės ne tik palengvins gyvenimą ligoniui, bet ir nelengvą slaugymo darbą jį slaugančiam“, - reziumuoja G.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
