Kodėl Katalikų bažnyčia nepritaria dirbtiniam apvaisinimui?

Klausimas dėl dirbtinio apvaisinimo taikymo ir jo moralinio vertinimo yra itin kompleksiškas, apimantis medicinos, etikos, teisės ir religijos sritis. Bažnyčios pozicija šiuo klausimu nėra nukreipta prieš nevaisingus sutuoktinius - priešingai, ji siekia solidarizuotis su jais, tačiau pabrėžia, kad pagalba negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų.

Pagrindiniai Bažnyčios moraliniai kriterijai

Krikščioniškoji etika remiasi tiesa, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Jau nuo zigotos susidarymo unikaliam asmeniui privalo būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Kad dirbtinis apvaisinimas pagal Bažnyčios mokymą būtų laikomas moraliu, turi būti išpildyti trys esminiai kriterijai:

• Sutuoktinių dalyvavimas: apvaisinime privalo dalyvauti tik sutuoktinių lytinės ląstelės.
• Vieta: apvaisinimas turi įvykti in vivo, t. y. moters organizme.
• Santuokinis aktas: vaiko atsiradimas negali būti atskirtas nuo sutuoktinių meilės perdavimo, todėl vaiko prigimtinė teisė yra gimti iš meilės.

Pagrindinės problemos: embrionai ir trečiosios šalies dalyvavimas

Bažnyčia griežtai pasisako prieš metodus, kurie pažeidžia žmogaus orumą ar skatina eugeniką. Didžiausią nerimą kelia šie aspektai:

1. Perteklinių embrionų kūrimas ir likimas: embrionas nėra tik biologinė medžiaga; tai yra užsimezgusi žmogaus gyvybė. Embrionų šaldymas, atranka bei jų sunaikinimas pasibaigus saugojimo laikui yra nepriimtini, nes pažeidžia prigimtinę teisę į gyvybę.
2. Trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas: heterologinis apvaisinimas (naudojant donoro ląsteles) pažeidžia prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir griauna socialinės motinystės bei tėvystės vienovę.
3. Preimplantacinė genetinė diagnostika: ši procedūra sukuria sąlygas skirstyti žmones į „kokybiškus“ ir „nekokybiškus“, kas skatina diskriminaciją ir nepagarbą negalią turintiems asmenims.

Medicinos ir etikos balansas

Svarbu skirti tikrąjį nevaisingumo gydymą nuo dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Medikai, atliekantys rekonstrukcines kiaušintakių operacijas ar taikantys hormoninį gydymą, iš tikrųjų gydo nevaisingumo priežastis. Tuo tarpu dirbtinis apvaisinimas nepašalina ligos, o tik sukuria alternatyvų būdą susilaukti palikuonių. Pasaulyje vis labiau taikoma kiaušialąsčių šaldymo alternatyva moterį apsaugo nuo papildomo hormoninio stimuliavimo ir moralinių dilemų dėl perteklinių embrionų.

Galiausiai, vaikas krikščioniškoje sampratoje yra Dievo dovana, kurios negalima „nusipirkti“ ar reikalauti. Nors dirbtinio apvaisinimo būdu gimęs kūdikis pats savaime yra didis gėris ir vertybė, paties proceso metu kylančios moralinės pasekmės - embrionų žūtis, tėvystės atskyrimas nuo biologinės kilmės ir visuomenės požiūris į žmogų kaip į „biologinį produktą“ - verčia Bažnyčią laikytis vienareikšmiškos pozicijos ginant kiekvieno asmens orumą nuo pat prasidėjimo momento.

tags: #kodel #baznycia #draudzia #apvaisinima #megintuvelyje

• Saugi vaikiška lova
• Sužinokite apie aborto komplikacijas
• skaitykite daugiau apie Karolį Kaminską ir jo muzikinę karjerą
• Lytiniai santykiai dirbtinio apvaisinimo metu: ką svarbu žinoti?
• Pilvo apačios diegliai: priežastys ir simptomai