Knygų skaitymo nauda vaikams: nuo ankstyvosios vaikystės iki asmenybės ugdymo
Šiandien vis dažniau išgirstame nerimastingus komentarus: vaikai neskaito, o didžiausiu knygų priešu vadiname kompiuterinius žaidimus, internetą, socialinius tinklus. Taip pat tvirtiname, kad vaikų skaitymo mažėjimui didelę įtaką padarė pernelyg didelė knygų kaina, dėl tos pačios priežasties nepajėgiantys atsinaujinti mokyklų bibliotekų fondai ir elektroninės informacijos kiekio didėjimas. Vis dėlto teigti, kad šiandien vaikai neskaito ar per mažai skaito, nėra visiškai teisinga. Reikia tik daugiau pastangų, kad vaikai nepamirštų knygos, prisijaukintų ir susidraugautų su ja. Jei dažniau apsilankysime atsinaujinusiose bibliotekose, pamatysime ne tik pavienius vaikus, besirenkančius knygas, bet ir mokytojus, atvedusius vaikų klases į bibliotekas, bei tėvelius ar senelius, renkančius knygas patiems mažiausiems.
Štai čia ir yra ta pradžių pradžia, tas atskaitos taškas, nuo kurio turime pradėti judėti knygos meilės ir skaitymo džiaugsmo link. Šiandien skaitytoju laikome jau ne tik pradėjusį pažinti raides, dėlioti skiemenis ar žodžius vaiką, bet ir tą, kuris tiesia rankeles į virš lovelės pakabintą geltoną popierinę saulę, varto storus kartoninius lapus, kuriuose dar nėra žodžių, tik iliustracijos. „Skaitytoju“ gali būti ir tas, kurio besilaukdama mama jam deklamuoja eilėraščius, dainuoja daineles, galbūt net seka pasakas.
Skaitymo nauda: kodėl knygos svarbios kiekvienam vaikui
Tėvai ir mokytojai nori, kad vaikai skaitytų, nes skaitymas ugdo asmenybę, vaikas tampa išmintingesnis, brandesnis, ugdosi įvairialypio mąstymo, raštingumo įgūdžius. Knygos ir skaitymas moko empatijos, plečia akiratį, lavina vaizduotę, skatina išmonę ir fantaziją. Pasaulyje veikia daugybė įvairiausių vaikų literatūros organizacijų, besidominčių skaitymu, ieškančių kelių, kaip priartinti knygą prie vaiko, besistengiančių padidinti susidomėjimą vaikų literatūra, atliekančių įvairiausius mokslinius tyrimus.
Pavyzdžiui, Švedijos vaikų literatūros institutas pateikia net aštuoniolika priežasčių apie skaitymo naudą. Štai keletas jų:
- Knygos lavina mūsų kalbą ir plečia žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą.
- Knygos vysto mūsų mąstymą. Ši stimuliacija ugdo protą ir ypač tą smegenų dalį, kuri atsakinga už susikaupimą ir kritinę analizę.
- Knygos mums suteikia jėgų ir įkvėpimo. Skaitymas apie drąsius, ryžtingus herojus motyvuoja ir pačius siekti tikslų, įkvepia įgyvendinti planus, tobulėti, drąsiau veikti.
- Knygos sutrumpina vienatvę ir padeda užmegzti glaudesnius socialinius ryšius.
- Gerą vaikišką knygą galima skaityti garsiai, o tai teikia džiaugsmą tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.
Kognityviniai ir emociniai skaitymo privalumai
Skaitymas padeda dailinti kūno formas, nes nereikia bijoti, kad priaugsite svorio. Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Emorio universiteto tyrėjai atliko tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus.
Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina (tyrime dalyvavo 294 žmonės, kurių vidutinė gyvenimo trukmė - 89 metai).
Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį. Mokslininkai netgi aiškinosi, ar „Hario Poterio“ knygų serija gali pagerinti mokinių požiūrį į visuomenėje stigmatizuojamas grupes. Eksperimento metu dalyviai skaitė šios knygos ištraukas apie diskriminaciją. Skaitydami jie kardinaliai pakeitė savo požiūrį į įvairias atskirtį patiriančias grupes: nuo imigrantų iki homoseksualių asmenų. Gebėjimas perskaityti kitų žmonių mintis ir jausmus, nujausti psichinę būseną yra svarbiausias empatijos elementas, padedantis kurti darnius socialinius ryšius. Skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai.
Apskaičiuota, kad vos šešių minučių skaitymas gali sumažinti streso lygį net iki 60 procentų. Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Per šešias minutes skaitymo tyloje tyrimo dalyvių širdies ritmas sulėtėjo, o raumenų įtampa sumažėjo net 68 procentais. Psichologų teigimu, skaitymas yra toks veiksmingas, nes protas susikoncentruoja į turinį ir padeda atsitraukti nuo realybės bei atsipalaiduoti. Skaitymas suteikia laimės ir gerina gyvenimo kokybę. Tuo įsitikinę net 75 proc. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos dalyvių.
Skaitymo įpročių formavimas ir aplinkos vaidmuo
Norą skaityti pirmiausia lemia tėvų pastangos, suvokimas, kad jie pirmieji turi žengti šį žingsnį ir kasdien rasti laiko vaiko bendravimui su knyga. Namuose turėtų atsirasti vietos knygų lentynai, nes, pasak Cicerono, „Kambarys be knygų - lyg kūnas be sielos“. Knyga - ne tik interjero detalė. Ir tėvai, ir vaikai turi turėti savo namų bibliotekėlę. Tikimybė, kad neskaitančių tėvų vaikai irgi neskaitys, yra gana didelė.
Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu - patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Vėliau skaitymo estafetę turi perimti vaikų darželių auklėtojai ir, žinoma, mokytojai, tačiau jei tėvai nesuformavo skaitymo įpročių, mokytojams gali ir nepavykti. Yra atlikta nemažai tyrimų ir pastebėta, kad mažiau skaito tie vaikai, kuriems vaikystėje nebuvo skaitoma. Mokytojų įtaka vaikams nekelia abejonių, todėl tik nuo mokytojų pastangų, kūrybiškumo, kompetencijų gali priklausyti ir vaiko susidomėjimas knyga bei skaitymu.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Pagrindinis projekto tikslas - užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų.
Kada pradėti skaityti vaikams? Nuo nėštumo iki trejų metų
Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Ar pakaks, jei pradėsime skaityti vaikui tada, kai jis nebeplėš knygelės mums iš rankų, kad „paragautų“ jos kampo? Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį nuo nėštumo pradžios.
Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią vaikišką knygelę. Praėjus vos porai dienų po gimimo, naujagimiai, kurie turėjo mamos skaitymo patirtį, ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl!
Nėra teigiama, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse. Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“.
Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai.
Skaitymas skirtingais vaiko amžiaus etapais
Kiekvienas mažylis labai individualus, todėl nėra tikslaus amžiaus, kada geriausia pradėti mokytis skaityti.
| Amžiaus tarpsnis | Skaitymo ypatumai ir patarimai |
|---|---|
| Iki gimstant kūdikiui | Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais. |
| Nuo gimimo iki šešių mėnesių | Svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna melodinga, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai. Pradėkite pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų. |
| Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų | Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nepatirkite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Geriau rinktis atsparesnes knygas (storas kartoninių puslapių ar iš tekstilės). Aptarkite, ką matote, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas. |
| Nuo pusantrų iki dvejų metų | Daugelis vaikų jau geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Skatinkite versti puslapius savarankiškai - tai puikios smulkiosios motorikos pratybos. |
| Dvejų-trejų metų | Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų, kad vaikas susikurtų savo vaizdinius. Būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. |
Kaip pasirinkti tinkamas knygas ir skatinti skaitymą?
Norint sudominti vaiką skaitymu, „receptų“ gali būti daug ir įvairių. Knyga turi pasiekti adresatą tik tada, kada jis pasiruošęs ją suvokti, priimti ir išgyventi. Vaikas knygą turi perskaityti tada, kada tam ateina laikas. Nereikėtų žavėtis adaptacijomis, suaugusiesiems skirtų tekstų pritaikymais ar trumpiniais vaikams. Adaptacijos niekada neatstos originalo.
Svarbiausias klausimas, kurį turėtume kelti ir į kurį ieškoti atsakymų: ką skaitome vaikams ir ką jie skaito? Net ir pačiam mažiausiam vaikui knyga negali būti banali, primityvi. Paveikslėlių knygoje net ir esantys vos keli sakiniai turi būti prasmingi ir su iliustracijomis sudaryti nedalomą vienovę. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais.
Šiandien leidžiama labai daug įvairių pramoginių dienoraščių, vadinamojo „greito skaitymo“, populiarių „paauglių serialų“ ar gausiai iliustruotų komiksais knygų. Akivaizdu, kad populiarioji, pramoginė literatūra ir vadinamoji „aukštoji“ - du skirtingi dalykai, negalima, o ir nereikia jų lyginti. Kita vertus, siekiame, kad skaitymas taptų malonumu. Visiškai nieko blogo neatsitiks, jei vaikas paims į rankas „lengvesnę“, „greitesnę“, pakeliančią nuotaiką, smagiai juokingą knygą. Raskime laiko ir būdų pasiūlyti ir kitokią, sudėtingesnę, skatinančią užsibūti, mąstyti, samprotauti, ieškoti prasmės ir leidžiančią išgyventi jausmų pilnatvę, patirti katarsį, knygą.
Nepamirškite, kad vaikų skaityme turi rastis vietos ir poezijai. Eiliuotas tekstas kalba ypatinga poetine kalba, skamba kaip muzika. Eilėraštis moko įsiklausyti, išgirsti, pabūti su savimi, pajusti ritmingos kalbos grožį, estetinius išgyvenimus. Eilėraštis - daugiaprasmis pasaulis.
Liūdna, tačiau reikėtų pripažinti, kad prie vaikų „neskaitymo“ prisideda ir mokykliniai literatūros vadovėliai, kuriuose tekstai dažnai pateikiami neatitinkantys amžiaus tarpsnių, moraliai pasenę, slogūs ir nuobodūs, todėl slopinamas susidomėjimas skaitymu, ugdomas abejingumas knygai ir skaitymo procesui. Tikrai nesakau, kad reikėtų atsisakyti klasikinių kūrinių, pagaliau niekas nesiginčija, kad vaikui būtina pažinti tautos praeitį ir patirtį, kultūros realijas, tačiau šiandien tarsi specialiai programose ir vadovėliuose siūlomi ne vaikų literatūros tekstai, tarsi vaikų literatūra vis dar būtų menkesnė, antrarūšė, negebanti perteikti esminių vertybių. Kaip matote, argumentų skaitymo naudai begalė. Todėl verta knygų pasaulį atrasti nuo pat mažumės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
