Apie įvaikinimą sklando nemažai mitų, kurie visiškai neatitinka tikrovės. Iš tiesų tėvų globos netekusio vaiko globos (rūpybos) ar įvaikinimo organizavimas - tai siekiamybė suteikti tėvų globos netekusiam vaikui galimybę augti šeimoje ir užtikrinti jo prigimtinę teisę, kurioje jis jaustųsi saugus, mylimas, būtų užtikrinamos vaiko teisės ir geriausi interesai.
Svarbu atskirti globos ir įvaikinimo sąvokas. Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Tuo tarpu įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.

Iš pradžių tėvų globos netekusiam vaikui nustatoma laikinoji globa. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius.
Jeigu tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsiranda pagrindas nustatyti vaikui nuolatinę globą. Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir dėl nuolatinės globos nustatymo priima teismas. Vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas, o vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą). Svarbu pastebėti, kad kiekvieno tėvų globos netekusio vaiko nuomonę globėjas privalo pateikti Tarnybai prieš vaiko įrašymą į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Lietuvos Respublikos įstatymai nustato, kad kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Jei vaikas palaiko itin artimus ryšius su broliais, seserimis, seneliais, giminėmis ar net tėvais, jis gali nesutikti dėl įvaikinimo ir tokiu atveju, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jis nebus siūlomas įvaikinti.
Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, kai įvaikinimas neprieštarautų vaiko interesams.
Pagrindiniai reikalavimai įtėviams apima:
Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
Lietuvos Respublikoje įvaikinimo procedūros yra nemokamos. Šeima pati turi padengti tik tam tikras išlaidas, susijusias su dokumentų paruošimu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima), kelione ir pragyvenimu Lietuvoje, vertėjo ir advokato paslaugomis bei žyminiu mokesčiu.
Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių pagrindinių žingsnių:

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių. Atskirais atvejais, atsižvelgiant į pageidaujamo įvaikinti vaiko lūkesčius (amžius, lytis, sveikatos būklė, biologinių tėvų gyvenimo būdas, turimos priklausomybės, psichinės sveikatos sutrikimai bei protiniai gebėjimai, kelintas vaikas, gimęs šeimoje ar kt.) ir jų skaičių, įvaikinimo procedūros trukmė gali skirtis. Taip pat įtakos turi ir tai, kokie vaikai (amžius, sveikatos būklė, jo tėvų sveikatos būklė, socialinė kilmė ir kt.) yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.
Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, dažniausiai pageidauja įvaikinti sveiką ar su nežymiais sveikatos sutrikimais nuo 3 mėn. iki 2 metų amžiaus mergaitę. Mažesnė dalis šeimų pageidauja įvaikinti vaiką iki 3 metų amžiaus ar vyresnį. Per metus įvaikintojų, norinčių įvaikinti vaiką iki 4-6 metų amžiaus, pasitaiko tik kelios. Lietuvių šeimos retai kada sutinka įvaikinti vaiką, kurio tėvai serga psichinėmis ligomis, turi proto negalią, priklausomybę alkoholiui, narkotikams, baimindamiesi galimų pasekmių vaiko vystymuisi, sveikatai ir raidai.

Iš tiesų visais atvejais prioritetu laikoma tėvų globos netekusio vaiko globa (rūpyba) ar įvaikinimas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. Ikiteisminės tarptautinio įvaikinimo procedūros vykdymas pradedamas tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą nebuvo gauta LR piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką, jei vaiko globėjas (rūpintojas) pritaria, kad vaiko interesus geriausiai užtikrintų tarptautinis įvaikinimas ir jei tokiam siūlymui pritaria Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.
Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros. Užsienio šalių piliečiams sudaromos galimybės įvaikinti tik specialiųjų poreikių turinčius vaikus, t. y. tuos vaikus, kuriems nebuvo surasta Lietuvos Respublikos piliečių šeima, galinti globoti ar įvaikinti. Užsienio piliečiai, siekdami įvaikinti vaiką, prašymą ir visus įstatymų nustatytus dokumentus pateikia savo šalyje veikiančiai akredituotai užsienio organizacijai.
Šiuo metu įgaliojimai vykdyti tarptautinį įvaikinimą Lietuvos Respublikoje suteikti 9 akredituotoms organizacijoms: 4 Italijoje ir po 1 JAV, Švedijoje, Ispanijoje, Naujoje Zelandijoje, Kanadoje. Iš tiesų akredituotos organizacijos įsipareigoja ir teikia Tarnybai grįžtamąją informaciją apie įvaikintus vaikus (per pirmuosius 2 metus po įvaikinimo - kas pusę metų, kitus 2 metus - kartą per metus, po 4 metų po įvaikinimo - kai to pareikalauja Tarnyba), kurią sudaro nustatytos formos pranešimai apie įvaikinto vaiko integraciją į šeimą, gyvenimo sąlygas, vystymąsi, sveikatą ir vaizdinė medžiaga.
