Naujagimio ir kūdikio maitinimas: kiek, kaip dažnai ir ką žinoti

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas.

Maitinimas krūtimi: Gamta sukurta tobulumo

Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.

Pieno tipai ir maitinimo dažnumas

Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.

• Priešpienis (1-2 dienos): Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.
• Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo): Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
• Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo): Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.

Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartų per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.

Svarbūs žindymo aspektai

• Pieno sudėties kaita žindymo metu: Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
• Pieno gamyba: Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.
• Naujagimio svoris: Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno.
• Augimo šuoliai: Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
• Maitinančios mamos mityba: Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną).
• Ryšio stiprinimas: Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo.
• Maitinimo efektyvumo ženklai: Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Skysčių poreikis ir vitaminas D

Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindimo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindimo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens.

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.

Maitinimas mišiniais: Kiek ir kaip dažnai?

Tačiau būna situacijų, kai maitinimas mamos pienu, t.y. natūralus maitinimas, nėra įmanomas ar yra nepakankamas (dėl mamos ar kūdikio ligų arba dėl mamos sprendimo). Tokiais atvejais kūdikiai maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi. Mamos pienas ir adaptuoti pieno mišiniai yra vienintelis kūdikių iki 4 mėnesių maistas.

Kiek mišinuko reikia ir kas kiek laiko maitinti kūdikį?

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas. Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.

Iki 12 mėn. pieno buteliukus, kuriuose bus ruošiamas adaptuotas pieno mišinys, reikėtų pasterizuoti (naudojami specialūs garintuvai) arba virinti kartą per dieną 3 - 4 min. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju.

Apytikslės mitybos normos maitinant mišiniu

* Nurodyti maisto kiekiai yra labai apytiksliai. Kūdikiai yra labai skirtingi ir patys pasirenka jiems reikiamą maisto kiekį kiekvieno valgymo metu.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės: ką turi žinoti kiekviena mama

• Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
• Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
• Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
• Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
• Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
• Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
• Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
• Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
• Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
• Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kokį buteliuką pasirinkti maitinimui?

Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui.

Žindukas

Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?

• Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
• Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
• Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
• Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
• Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko forma, tūris ir medžiaga

• Buteliuko forma. Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
• Buteliuko tūris ir kaklelio dydis. Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu. Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml. Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką. Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį. Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu. Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
• Apsauga nuo dieglių. Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai. Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro. Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema. Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
• Buteliuko medžiaga. Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.
  • Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais. Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas. Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti. Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti.
  • Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas. Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A. Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo.
  • Silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui. Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.

Papildomo maisto įvedimas: Naujų skonių pasaulis

Maždaug pusės metų kūdikis pasirengęs atrasti naujų skonių ir patirti naujų įspūdžių. Atėjo laikas imti į delniuką šaukštą ir ragauti naujo maisto. Deja, tai gali būti ne taip ir paprasta. Pieno skonis kūdikiui yra malonus ir pažįstamas, todėl naujovių vengiantis mažylis gali nenorėti nieko kito. Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.

ATMINKITE! Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).

ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017). Iš pradžių duoti tik vieną valgomąjį šaukštą (15 ml) naujo maisto. Svarbu stebėti, ar maistas tinka kūdikiui. Iš pradžių kūdikis valgo tik po kelis šaukšus papildomo maisto, todėl daug jo lieka. Likutį galima įdėti į šaldiklį. Atšildyti maistą reikėtų lėtai, šaldytuve. Antra kartą maisto užšaldyti negalima. Norėdami pašildyti maistą, įstatykite indą su maistu į dubenį ar puodą su šiltu vandeniu ir leiskite maistui sušilti. Norimą kiekį košės švariu šaukštu įdėkite į kūdikio lėkštę. Likusią stiklainyje košę sandariai uždarykite dangteliu ir dėkite į šaldytuvą, laikykite iki 2 jų parų. Maitinant tiesiai iš stiklainio, maisto likutį reikia išmesti, kadangi į jį pateko mažylio seilių.

Tą patį galima pasakyti ir apie įvairios konsistencijos maistą. Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Kuo maitinti ir ko vengti?

• Kruopos ir daržovės: Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Nerekomenduojama per anksti (iki 4 mėnesių) arba per vėlai (po 7 mėnesių) įtraukti gliuteno turinčių produktų (kviečių, rugių, ryžių). Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti. Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu. Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje. Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą. Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
• Mėsa: Mėsa - puikus baltymų ir geležies šaltinis, todėl ji būtina kūdikiui nuo 4 - 6 mėnesių. Net ir tuomet, kai kūdikiui užtenka mamos pieno, o svoris auga gerai, nuo 6 mėnesių vertėtų įvesti mėsą. Pirma kūdikio mėsytė galėtų būti triušiena ar veršiena (dėl puikiai pasisavinamos geležies). Taip pat tinka neriebi kiauliena, jautiena, kalakutiena ir aviena. Jei kūdikis nėra alergiškas vištienai ir žuviai, šie produktai puikiai tinka mitybos racionui paįvairinti. Puikus geležies šaltinis yra kepenys, kurias galima įtraukti į kūdikio racioną nuo 9 mėnesių. Gerai duoti kūdikiui kepenų kartu su daržovių tyre, po 1 - 2 šaukštus 1 - 2 kartus per mėnesį. Norint išvengti geležies trūkumo sukeltos anemijos, pakanka nedidelio mėsos kiekio per dieną. Užtenka vaiko delniuko dydžio mėsos gabaliuko (apie 50 g).
• Žuvis: Žuvis - tai reikalingas produktas, puikus baltymų, nepakeičiamų riebalų rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Jos galima duoti 1 - 2 kartus per savaitę, pakankamas kiekis - vaiko delniuko dydžio gabaliukas. Pradėti galima nuo liesos gėlavandenės žuvies, vėliau įtraukti kitas rūšis.
• Jokių pridėtinių skonio stipriklių: Kūdikio maistas turi būti be papildomai pridedamo cukraus ir druskos, taip mažylis jaus tikrą maisto skonį. Jei vengsite druskos ir cukraus, vaikas ateityje bus sveikesnis.
• Gėrimai: Tinkamiausias kūdikiams ir vaikams gėrimas yra švarus vanduo! Įvedus papildomą maistą, po truputį reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Vertėtų palaukti, kol vaikas išmoks gerti iš puodelio. Nei iš buteliukų, nei iš mokomųjų (su snapeliu ir kitokių) puodelių sulčių ir kitų saldintų gėrimų gerti nerekomenduojama. Jeigu nusprendėte sulčių duoti, jos turėtų būti spaustos namuose, o jeigu pagamintos pramoniniu būdu, tuomet turi būti skirtos tik kūdikiams. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Jei duosite naminių žolelių arbatos, neįmanoma nuspėti, kokia yra tiksli tokios arbatos sudėtis, ar veikliųjų medžiagų kiekis nebus per didelis kūdikiui. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis! Estragolis, pagrindinis pankolio elementas, buvo identifikuotas kaip estrogenas ir galimas kancerogenas esant hormonų sutrikimui. Šis mišinys, jei vartojamas dideliais kiekiais, gali būti nesaugus ir suaugusiesiems, ir kūdikiams.
• Riebalai: Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.
• Kiaušinis: Kiaušinio baltymas kūdikiui labai naudingas, bet gali sukelti ir alergiją. Kiaušinio trynio sudėtyje yra naudingų riebalų rūgščių, būtinų smegenų vystymuisi ir regėjimui. Pagal naujas rekomendacijas, kūdikiui gerai išvirto kiaušinio galima duoti ragauti 5 - 6 mėnesį. Kūdikiai, kuriems kiaušinis įvestas vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
• Pieno produktai: Pieno produktai, kaip papildomas maistas, tinka, kai kūdikis jau valgo mėsą ir žuvį, maždaug 9 mėnesį. Geriau pasisavinami ir virškinami rauginti ir fermentuoti pieno produktai, pavyzdžiui, jogurtas, kefyras, rūgpienis, grietinė. Varškės pasiūlyti patartina pripratinus prie jogurto. Varškės sudėtyje yra labai daug baltymų, nederėtų jos duoti per daug - užtenka 20 - 50 gramų per parą.
• Karvės pienas: Karvės pienas netinkamas pakaitalas mamos pienui ar adaptuotam pieno mišiniui. Karvės piene yra per daug baltymų, riebalų, o geležies - per mažai. Per didelis baltymų kiekis kūdikio racione turi įtakos nutukimui ateityje. Vaikai, į kurių racioną karvės pienas buvo įtrauktas per anksti, linkę į anemiją, atsirandančią dėl geležies trūkumo. Jeigu kūdikis nėra alergiškas karvės pieno baltymams, nedideliu pieno kiekiu galima skaninti namie gaminamus patiekalus. Tačiau kaip pagrindinis gėrimas karvės pienas netinka iki 1 metų.
• Ryžių pienas: Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.

Dažniausios kūdikio maitinimo problemos

Kūdikio maitinimas gali kelti įvairių klausimų ir iššūkių. Štai keletas dažniausių problemų ir jų sprendimo būdų:

1. Diegliai - normalus fiziologinis reiškinys, rodantis kūdikio brandą. Diegliai atsiranda nuo 1 mėn., labiausiai vargina iki 4 - 5 mėn., vėliau daugeliui praeina. Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Kartais maitinančios mamos pastebi, kad pavalgius brokolių, kopūstų, šokolado, citrusų, česnako, pipirų, jų kūdikiams pučia pilvą labiau. Jei tokie pastebėjimai kartojasi, tuomet rekomenduojama šių produktų vengti. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų). Jei simptomai trukdo gyvenimo kokybei, ir kūdikio svorio augimas yra mažas, tikslinga šeimos gydytojo ir specialisto konsultacija.
2. Atpylimas maistu - vienas iš fiziologinių praeinančių kūdikio simptomų, pasireiškiantis nuo gimimo iki 6 mėn., vėliau retėjantis ir praeinantis iki 1 m. Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas. Mamos dietoje tikslinga vengti alergizuojančio maisto (tokio pat kaip dieglių atveju). Jei atpylinėjančio kūdikio svoris neauga, pastebimas sulėtėjęs vystymasis, kūdikis vemia su kraujo gyslelėmis, tuomet reikalinga specialisto konsultacija.
3. Viduriavimas - tai dažnas tuštinimasis skystomis išmatomis, tačiau išmatų tūris turi būti didelis. Dauguma pirmų mėnesių kūdikių tuštinasi dažnai, skystai, tačiau išmatų kiekis yra mažas, ir tai nėra viduriavimas. Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas. DĖMESIO! Kūdikiui viduriuojant svarbu įdėmiai jį stebėti, kadangi viduriavimą gali sukelti virusinė arba bakterinė liga, ir kūdikio būklė gali staiga pablogėti.
4. Tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Dažnas simptomas (ypač žindomų kūdikių) yra tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis. Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
5. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, kai tuštinamasi 2 ir rečiau kartų per savaitę. Esant vidurių užkietėjimui, išmatos būna kietos konsistencijos, spirių formos. Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas. Jei kūdikis tampa dirglus, atsisako valgyti, jam pučia pilvą, vargina diegliai, reikalinga konsultacija su specialistu.

Alergijos maistui ir specialūs mitybos aspektai

Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.

Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.

tags: #kiek #naujagimis #turi #suvalgyti #per #diena

• Naujagimio komfortas ir apsauga
• Apie Dianą Dargienę
• Patarimai, kaip išvengti ligų darželyje
• apie Cezario pjūvį
• Natūrali pagalba mažylių pilvukams