Moterys, bandančios pastoti, nuolatos ieško kokių nors ženklų, kurie praneštų apie nėštumą. Bet svarbu žinoti, kokie tie ženklai yra. Nėštumas yra stebuklingas periodas gyvenime, kuris tuo pačiu gali sukelti ir daug streso. Įvairūs seni patarimai ir mūsų mamų žinios ne visada yra teisingos. Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas.
Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Nors kiekviena moteris nėštumą patiria skirtingai, yra keletas pagrindinių požymių, kurie pasireiškia daugumai nėščiųjų.
Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Tačiau visgi, kai kurioms moterims gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Tai vienas iš pirmųjų nėštumo požymių. Jis pasireiškia pirmosiomis savaitėmis, kuomet nėštumo hormonai padidina kraujo kiekį krūtyse. Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių. Jis pasireiškia pirmosiomis savaitėmis, kuomet nėštumo hormonai padidina kraujo kiekį krūtyse.
Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Kaip žinome, menstruacijų metu krūtys patinsta ir tampa jautresnės. Tai taip pat atsitinka pirmosiomis nėštumo savaitėmis ir trunka visą pirmąjį trimestrą. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis galite pastebėti, kad aplink jūsų spenelius patamsėjo oda. Taipogi, jie gali tapti jautresni ir stangresni. Skaupsmingi speneliai yra dažnas ankstyvasis nėštumo požymis. Tai atsiranda dėl hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas, padidėjimo. Šie hormonai stimuliuoja pieno liaukas, ruošdami krūtis žindymui. Dėl to krūtys gali tapti jautresnės, pilnesnės ir skausmingesnės. Skausmingi speneliai nėštumo metu paprastai prasideda anksti, praėjus kelioms savaitėms po apvaisinimo, ir gali trukti visą pirmąjį trimestrą. Kai kurioms moterims skausmas gali būti silpnas, o kitoms - gana stiprus. Krūtinė labai anksti reaguoja į hormoninius pokyčius, kurie lydi pirmąsias nėštumo dienas ir savaites. Krūtys, ypač speneliai, tampa skausmingi, prisilietimas sukelia nemalonų jausmą ir skausmą. Atsiranda spenelių pigmentacija. Krūtys šiek tiek paburksta. Krūtų skausmas, jautrumas: Tai vienas pirmųjų nėštumo požymių, kurį moterys gali jausti po pastojimo praėjus vos 1-2 savaitėms.
Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Galite jausti norą vemti ir jautrumą pilvo srityje. Dažniausiai tai prasideda 6 nėštumo mėnesį, bet kai kurios moterys tai patiria net 4 savaitę. Kai kurios moterys to net nepajaučia, kol kitoms tenka kiekvieną rytą bėgioti iki tualeto.
Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Hormonai sukelia ir didelį nuovargio jausmą, apima liūdesys ir tampate per daug emocionali. Tai dažniausiai matoma pirmajame ir trečiajame trimestre. Hormonai sukelia ir didelį nuovargio jausmą, apima liūdesys ir tampate per daug emocionali. Tai dažniausiai matoma pirmajame ir trečiajame trimestre.
Be to, nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Nuo 6 savaitės gali padidėti noras bėgioti į tualetą. Nėštumo hormonai ir susikaupęs papildomas kraujas verčia jūsų inkstus smarkiau dirbti. Tai yra visiškai normalu, bet jei jaučiate skausmą besišlapinant, būtinai kreipkitės pas gydytoją. Nuo 6 savaitės gali padidėti noras bėgioti į tualetą. Nėštumo hormonai ir susikaupęs papildomas kraujas verčia jūsų inkstus smarkiau dirbti. Tai yra visiškai normalu, bet jei jaučiate skausmą besišlapinant, būtinai kreipkitės pas gydytoją.
Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapo pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Kitas gerai žinomas nėštumo pranašas, tai noras daugiau valgyti. Atsiranda noras valgyti tai, ko ankščiau net nemėgote ir galite jausti lyg metalo skonį burnoje. Dažniausiai tai pastebima pačiomis pirmomis savaitėmis. Gana dažnai, ypač pirmosiomis nėštumo savaitėmis, mamos tikina, kad jų uoslė tapo daug jautresnė. Taip pat pasitaiko ne visada ir gali kiek suklaidinti. Tuo momentu, kai apvaisinta kiaušialąstė įsiskverbia į gimdos sienelę (7-tą ar 8-tą dieną po apvaisinimo), gali pasirodyti nežymių kraujo išskyrų. Jos gali būti tamsios spalvos, pats kraujavimas dažniausiai labai silpnas. Neretai moteris palaiko šias išskyras menstruacijomis, kurios prasidėjo anksčiau ir baigėsi ne taip, kaip įprasta. Erzina ir tampa nemalonūs kai kurių maisto produktų kvapai. Hormoniniai pokyčiai moters organizme gali sukelti nuotaikų svyravimus, emocinį nestabilumą. Toks nėštumo požymis gali pasireikšti po ketvirtos nėštumo savaitės. O iki to laiko moteris jaučia lengvą šleikštulį, dažniausiai - rytais. Šleikštulys neretai sulig kiekviena diena stiprėja.
Dauguma moterų jau 6 savaitę pastebi atsiradusius švelniai rusvos spalvos dėmeles. Nėra žinoma, kodėl tai atsiranda, bet numanoma, jog tai yra susiję su besiformuojančia placenta. Jeigu pastebėję šias dėmeles pradedate smarkiai kraujuoti, nedelsiant kreipkitės pas daktarą.
Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. O geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.
Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:
Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas:

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus.
Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymui ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymui. Omega-3 riebalų rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus. Taip pat labai svarbus vitaminas D, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą. Kiti naudingi papildai - magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi. Tačiau svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius.
