Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Sąvoka ir Deinstitucionalizacijos Procesas Lietuvoje

Lietuvoje vykdoma plataus masto vaikų globos sistemos reforma, kurios esmė - perėjimas nuo didelių institucinių globos įstaigų prie mažesnių, šeimos aplinkai artimesnių bendruomeninių vaikų globos namų.

Kas yra Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai?

Bendruomeniniai vaikų globos namai sukuria gyvenimą šeimoje primenančią aplinką. Juose siekiama užtikrinti globojamiems vaikams globos, ugdymo, sveikatos ir socialines paslaugas, sudaryti tinkamas artimas šeimai gyvenimo sąlygas ir aplinką, kurioje jie galėtų saugiai augti, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui bendruomenėje.

Iki šių metų galo įprastus vaikų globos namus turi pakeisti bendruomeniniai, juose - mažesnės vaikų grupės ir šeimos gyvenimui artimesnė aplinka. Pavyzdžiui, viename iš bendruomeninių vaikų globos namų gyvens ne daugiau kaip 8 vaikai, t. y. vienam vaikui bus skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m naudingojo ploto.

„Bendruomeniniuose vaikų globos namuose galima skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, suteikti daugiau privatumo.“ Anot specialistų, „Vaikų globos namuose gyveno 24 vaikai. Tarp jų kildavo visokių konfliktų, trinčių. Žinoma, pykčių būna ir tarp tų aštuonių, bet juos paprasčiau išspręsti. Be to, apie vaikų namus nebėra kalbos. Tai yra namai. Važiuoja į namus“, - privalumus įvardija Raimundė Raudonienė, Pajūrio paramos šeimai padalinio direktorė. Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Mums svarbu, kad vaikams būtų sudarytos gyvenimo sąlygos, kuo artimesnės darnios šeimos modeliui.

Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgyja svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos. Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.

Institucinės Globos Pertvarka ir Deinstitucionalizacija

Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 a. pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Kaune 1848 įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 - kūdikių auklėjimo namai. 1918-40 vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. Nuo 1928 pradėta vaikus patronuoti (už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms).

1940 SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.

Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. 2015 pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Specialistai tvirtina, kad vaiko perdavimas institucijoms - paskutinis žingsnis. Iki tol stengiamasi išbandyti visas galimybes, kad vaikas galėtų gyventi šeimoje. Siekiama, kad vaikų globos namų Lietuvoje apskritai neliktų. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001) pakeitimai (įsigaliojo 2018 07 01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Deinstitucionalizacijos Eiga ir Rezultatai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. savivaldybėms priklausančiuose vaikų globos namuose nebebus galima apgyvendinti tėvų globos netekusių vaikų, o nuo 2020-ųjų gruodžio 31 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, Lietuvoje jau veikia 205 bendruomeniniai vaikų globos namai, bet dar 14 globos įstaigų pertvarkos neįgyvendino.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %). 2018 globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 pabaigoje (kaip ir 2017 pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).

Jau beveik dešimtmetį vykstanti institucinės globos pertvarka Šilalės rajone buvo pasitikta skeptiškai. „Žmonės turi likusį seną mąstymą, kad globojami vaikai yra neišauklėti, eis per sodus, obuolius ir braškes skins ar tvoras laužys. Bet taip nėra, tie vaikai prižiūrimi, auklėjami, lanko mokyklą“, - komentuoja Šilalės r. „Kai įsikūrėme, suorganizavome šventę, sukvietėme visus aplinkinius gyventojus. Nelabai gal ir tikėjomės, kad jie atvyks, bet prasidėjus šventei labai džiaugėmės matydami, kad kaimynai su dovanomis atvyksta į įkurtuves. Dabar jie labai tolerantiški, vyksta kartu su mumis į ekskursijas, iškylas dviračiais ar pėsčiomis. To prieštaravimo nebeliko“, - sako I. L.

Bendruomeninių Vaikų Globos Namų Pavyzdžiai Lietuvoje

Nemenčinės miestas

Projekte suplanuotos investicijos dviejų bendruomeninių vaikų globos namų steigimui. Projekto metu bus įsigyti 2 gyvenamieji namai Nemenčinės mieste (kiekvieno iš jų naudingasis plotas apie 120 kv. m) su žemės sklypais (iki 20 arų). Bendruomeniniai vaikų globos namai kuriami Nemenčinės mieste, kur vaikai turės galimybę savarankiškai pasiekti daugelį įstaigų: mokyklą, darželį, vaikų dienos centrą pėsčiomis. Įsigytiems namams bus atliktas remontas, įsigyti reikalingi baldai bei įranga. Projekto veiklų įgyvendinimas prasidėjo 2020 m. kovo 16 d. Projektą įgyvendinti planuojama iki 2022 m. Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr.

Ignalinos rajonas

Ignalinos rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Ignalinos rajono savivaldybėje“, kurio tikslas - užtikrinti sklandų perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių socialinių paslaugų, bei panaudodama projektui skirtas lėšas, 2021 metų spalio mėnesį atvėrė duris pirmiesiems Ignalinos rajone bendruomeniniams vaikų globos namams (nuo 2024 m. liepos 1 - os dienos - Šeiminiai namai), įrengtiems penkiaaukščių namų butuose Didžiasalyje. Viename bute gali gyventi 8 vaikai, kitame - 5. Juose įsikūrė Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centro globojami vaikai. Sukūrus gyvenimui šeimoje artimą aplinką, jie turi savo kambarius, kuriuose gyvena ne daugiau kaip po du vaikus, artimesniam bendravimui susirenka į svetainę, kurioje yra modernūs baldai, televizorius, minkštasuoliai, laisvalaikiui skirti žaidimai. Virtuvėse, aprūpintose reikiama buitine įranga, vaikai mokosi pagal savo amžių ir galimybes patys pirkti maisto produktus, gaminti maistą. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę.

Šilalės rajonas

Šiuo keliu vis dar eina ir Šilalės r. Pajūrio miestelio Paramos šeimai centras, tačiau čia jau matomi reikšmingi pokyčiai - buvusių vaikų globos namų patalpose pradėjo veikti Šeimų krizių centras, o vaikai popietes gali leisti Vaikų dienos centre. Pajūryje vaikų globos namai veikė kiek daugiau nei 20 metų. Pokyčiai institucijoje prasidėjo 2020 m., tada dalis vaikų buvo perkelti gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus už 20 km esančiame Drobūkščių kaime. Pirmajai vaikų grupei išsikrausčius į Drobūkščių bendruomeninius vaikų globos namus, likusioje laisvoje erdvėje įkurti Krizių ir Vaikų dienos centrai. „Anuomet Pajūryje veikė Paramos šeimai centras, kuriame gyveno apie 2000 žmonių. Vieni žaidė kamuoliu, kiti šoko, o treti leido laiką prie kompiuterio. Pamatę svečius, jie smalsaudami atėjo pasisveikinti, noriai pasakojo, kokios pamokos labiausiai patinka, ką tądien veikė ir kuo norėtų būti užaugę.“ Centrus po pamokų kasdien apsilanko 15 vaikų. Pajūrio paramos šeimai padalinyje yra keturi kambariai, pritaikyti apsigyventi šeimoms.

„Vaiką būtų galima paimti iš šeimos ir apgyvendinti institucijoje, bet mes suteikiame galimybę vaikams toliau augti su bent vienu iš tėvų, prižiūrint socialiniam darbuotojui. Matome perspektyvą, kad tokių paslaugų poreikis dar augs“, - komentuoja R. „Matau labai daug pavargusių tėvų. Tu siūlai jiems ištiesti pagalbos ranką, vieni tai priima kaip dovaną, o kiti besąlygiškai priešinasi. Atrodo, kad jeigu jau socialinis darbuotojas ateis į mano šeimą, tai ką kiti pagalvos. Toks stereotipinis mąstymas. Priimti socialinę pagalbą jau irgi turėtų būti prestižo reikalas. Svarbu keisti požiūrį, kad tai yra pagalba mano šeimai, kad man būtų lengviau būti tėčiu, mama. Valstybė ir savivaldos deda didžiules pastangas, kad vaikas augtų šeimoje“, - komentuoja R. Ji atkreipia dėmesį, kad tokia pagalba šeimai gali lemti daug teigiamų pokyčių: „Yra atvejų, kai išėję iš mūsų Krizių centro tėvai pabaigė mokslus, gavo diplomus, įkūrė savo verslus. Yra labai daug gražių dalykų ir dėkoja už tuos laikinus namus, kad jie tiesiog tokie buvo čia ir dabar. Turime ir apie 10 proc."

Institucinės globos pertvarka Pajūryje jau beveik pasiekė finišo tiesiąją - baigiama įrengti bendruomeninius vaikų globos namus Šilalėje. Tai bus antri bendruomeniniai vaikų globos namai rajone, juose apsigyvens aštuoni ilgalaikėje globoje likę vaikai. „Kai kurie vaikai sakė, kad tikrai niekur nesikraustys. Jie jautė įtampą, nežinią. Nuotaika pasikeitė, kai apsilankėme naujuosiuose namuose, apžiūrėjome kiemą, kambarius. Aišku, iškart prasidėjo diskusijos, kuriame kambaryje kas gyvens. Parvažiavę vaikai 100 proc. sakė, kad tikrai nori į tuos namus išeiti gyventi“, - pasakoja R. „Anksčiau vaikai, grįždami iš išvykų sakydavo, kad grįžta į „internatą“, o dabar, kai grįžtame iš kelionių, jie sako - „grįžtame namo“.

Rokiškio rajonas

Kaimyniniame Rokiškio rajone jau veikia net keturi bendruomeniniai vaikų globos namai. Obelių vaikų globos namų direktorius Tadas Stakėnas „Biržiečių žodžiui“ pasakojo, jog dveji vaikų bendruomeniniai namai yra įsikūrę Obeliuose, dar dveji - Rokiškyje. „Gyvenamajame kvartale esančius namus, kuriuose įsikūrė tėvų globos netekę vaikai, nuomojamės iš privataus asmens. Kaimynystėje gyvenančios šeimos puikiai sutaria su vaikais, o pastarieji net prižiūri vieno gyventojo šuniuką. Neprieštarausiu, iš pradžių galbūt ir buvo šioks toks priešiškumas iš kaimynų, tačiau vaikams atsikrausčius, jis labai greitai ištirpo“, - kalbėjo T. Stakėnas. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvena po 7 - 8 vaikus. Kambariuose jie įsikūrę po vieną ar dviese. Kiekviena šeimyna turi savo mokėjimo korteles ir kartu su auklėtoja eina į parduotuvę apsipirkti. Kai atšąla oras, vaikai patys kūrena krosnį, patys prisineša briketų. „Iš savo išaugintų daržovių jie su auklėtoja ruošia konservus.“ „Vieną kačiuką vaikas parsinešė iš gatvės, kitą - taip pat priglaudė. Dabar jie užaugę, prižiūrimi vaikų“, - kalbėjo T. Stakėnas. „Vyksta normalus gyvenimas, kaip įprastoje šeimoje“, - sakė T. Stakėnas.

Biržų rajonas

Biržiečiai tėvų globos netekusių vaikų apgyvendinimui bendruomeniniuose namuose jau ruošiasi. Šiuo metu vyksta pasirengimas bendruomeninių vaikų globos namų (toliau - BVGN) statybai. Yra formuojamas sklypas V. Kudirkos gatvėje, nupirkti projektavimo darbai. Šiuo metu yra rengiamas namo projektas, kuris turėtų būti baigtas iki 2020 m. gegužės. Tuo pačiu VšĮ „Vaiko užuovėja“ rengiasi pertvarkai įstaigos viduje: ieškomas namas/butas nuomai teikti BVGN paslaugoms, kadangi vienų BVGN rajone, panašu, neužteks. Realiąusiai, kad BVGN bus pastatyti 2021 m. I-II ketvirtyje. Būtent tuomet jie ir ims veikti. Šiuo metu VšĮ „Vaiko užuovėja“ yra globojama 11 vaikų, todėl mūsų rajone reikėtų įsteigti net ne vienus, o bent dvejus bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose gyventų 6-8 vaikai. Žinoma, vaikai iš tos pačios šeimos nebus išskiriami ir gyvens vienuose namuose ar bute. Savivaldybės administracija ieško būdų, kaip vaikų skaičių VšĮ „Vaiko užuovėja“ sumažinti dar labiau, kad vaikai augtų šeimai kuo artimesnėje aplinkoje. Rajone yra 6 budintys globotojai (pas kuriuos šiuo metu gyvena 14 vaikų), nuo kitų metų planuojama įdarbinti dar vieną budintį globotoją. Deja, budintys globotojai užtikrina tik trumpalaikės globos poreikį rajone, todėl savivaldybės administracija ieško kitų galimybių užtikrinti vaikams ilgalaikę globą šeimoje.

Paslaugų Teikimas ir Vaiko Gerovės Principai

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas. Įstaiga ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Skubos atveju (t.y. Vaikui globa pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą. Pateikiami dokumentai: Gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą. Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. VšĮ „Vaiko užuovėja“ glaudžiai bendradarbiauja su Gyčiu Baltrūnu, Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione. Tai žmogus, turintis didelę patirtį ir duodantis gerų patarimų sprendžiant iškilusias problemas.

Trumpalaikės (ilgalaikės) socialinės globos paslaugos Šeiminiuose namuose skiriamos vaikams, laikinai likusiems be tėvų globos, socialinę riziką patiriantiems vaikams ar vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikams su negalia (toliau - vaikas), deklaravusiems gyvenamąją vietą ir (ar) faktiškai gyvenantiems Kelmės rajone. Esant laisvų vietų, galima apgyvendinti ir kito rajono gyventojus, sudarius tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo bei lėšų kompensavimo sutartį, kurią pasirašo tos savivaldybės, iš kurios atvyksta vaikas, administracijos direktorius ar kitas įgaliotas asmuo, ir Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorius. Sutarties forma tvirtinama šio centro direktoriaus įsakymu. Vaikui socialinės globos paslaugos pradedamos teikti vadovaujantis Socialinės paramos skyriaus vedėjo sprendimu skirti vaikui socialinės globos paslaugas. Vaikas šeiminiuose namuose gali būti apgyvendinamas skubos tvarka savivaldybės (kurios teritorijoje vaikas rastas, paimtas iš fizinei ar psichinei sveikatai pavojingų sąlygų) pagal VVTAĮT apgyvendinimo aktą tol, kol vaikui globa (rūpyba) bus pradedama teikti savivaldybės merui priėmus sprendimą dėl laikinosios globos (rūpybos) nustatymo. Šeiminiuose namuose priimami sveiki vaikai, nesergantys aktyviąja tuberkulioze, ūmiais infekciniais, somatiniais ir kitais susirgimais, galinčiais kelti grėsmę kitų čia gyvenančių vaikų sveikatai, saugumui ir gyvybei.

Paslaugų teikimą reglamentuoja: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimas Nr.

tags: #bendruomeniniu #vaiku #globos #namu #savoka

• Darbo patirtis „Pinokio“ prekyboje
• Lytinių lūpų skausmo priežastys ir gydymo būdai
• Kaip išsirinkti sporto stovyklą vaikui
• Fizinis aktyvumas mėnesinių metu
• Lovytės kūdikiui ir vaikui