Sveikatos ugdymas vaikų darželyje: kompleksinis požiūris
Sveika mityba ir fizinis aktyvumas yra ypač svarbūs sveikos gyvensenos komponentai, kurie turi susiformuoti jau vaikystėje. Mityba yra viena iš būtinų vaiko normalaus augimo, fizinio ir psichinio vystymosi sąlygų, o fizinis aktyvumas lemia vaiko organizmo harmoningą vystymąsi ir sveikatą. Todėl sveikos mitybos įpročių ugdymas bei fizinio aktyvumo skatinimas turi būti vykdomas ir šeimoje, ir mokykloje. Mitybos ir judėjimo įpročiai formuojami vaikystėje turi būti stiprinami kiekvienais metais. Todėl svarbu, kad būtent mokiniai suprastų, kaip tarpusavyje yra susiję mityba, fizinis aktyvumas ir sveikata. Tėvai ne visada pakankamai užsiima vaikų mitybos ugdymu bei fizinio aktyvumo skatinimu, todėl mokykla yra vieta, kurioje gali būti sėkmingai vykdomas individualus sveikatos švietimas.
Taip pat vaikų sveikata priklauso nuo mitybos, materialinių gyvenimo sąlygų, darbo ir poilsio rėžimo, ekologijos, tėvų ir pačių vaikų požiūrio į savo sveikatą. Žmogus, kaip asmenybė formuojasi visą gyvenimą. Labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikas būtų mokomas gyventi sveikai, nes daugelio ligų ištakos slypi vaikystėje. Labai svarbu, kad jauni žmonės suvoktų, kad sveikata ne vien negalios nebuvimas, o psichinės, fizinės ir socialinės gerovės vienovė. Įgūdžiai, įpročiai susiformuoja jau vaikystėje. Vaikas gyvenimo sampratą, požiūrį į sveikatą, sveiką mitybą, judėjimo būtinumą, higienos įpročius gauna šeimoje. Sekdamas tėvų, taip pat pedagogų pavyzdžiu, jau nuo vaikystės suformuoja savo pasaulėžiūrą į sveiką gyvenseną. Tačiau tam būtina sąlyga, kad patys tėvai ir pedagogai būtų sveiko gyvenimo būdo propaguotojai.
Kiekvienais metais blogėjanti Lietuvos vaikų sveikata verčia sunerimti. Vaikų darželyje sveikatos ugdymo procesas yra orientuotas į sveikatos vertybes, kurios vaikui augant plečiasi, tobulėja, tampa įpročiu, o vėliau - socialine norma. Todėl labai svarbu, kad darželis ir šeima bendradarbiautų ugdant vaikų sveikatą. Pagrindinis darželio uždavinys - kartu su tėvais saugoti ir stiprinti vaikų sveikatą, teisingai juos auklėti ir lavinti. Lopšelis-darželis stengiasi rodyti pavyzdį ir padėti tėvams auklėti vaiką namuose. Siekiant ugdyti sveikatą ikimokyklinėje įstaigoje remiamasi pripažintomis vertybėmis, stengiamasi gerai organizuoti viso pedagogų kolektyvo veiklą, glaudžiai bendradarbiauti su ugdytinių tėvais, sudaryti palankią aplinką. Vaikų sveikatos ugdymas priklauso nuo šeimos ir vaikų darželio pastangų ir vienodų reikalavimų. Be tėvų pagalbos, ikimokyklinė įstaiga negali įvykdyti keliamų reikalavimų, kaip sveikatos ugdymas bei palankios aplinkos vaiko sveikatai sudarymas. Įstaigos darbo patirtis rodo, kad pedagogų kolektyvas gali paveikti tėvus, praplėsti jų žinias apie sveiką gyvenseną, palankios vaiko sveikatai aplinkos reikšmę, formuoti palankesnį tėvų požiūrį į sveikatos ir fizinio ugdymo procesą ikimokyklinėje įstaigoje. Lopšelis-darželis yra puiki vieta, kur galima sėkmingai plėtoti ilgalaikes, nuoseklias ir progresyvias sveikos ir saugios gyvensenos ugdymo programas.
Sveikas gyvenimo būdas, asmens harmonija su gamta, padeda žmogui gražiai, sveikai ir ilgai gyventi. Gamta - stebuklinga laboratorija, kurioje gydo kiekvienas augalėlis. Tuo įsitikino ir darželio vaikai, vykusioje sveikatingumo valandėlėje "Šalia auga - sveikatos saugo". Vaistažolės yra didelė gamtos dovana žmogui, tik reikia jas pastebėti ir gebėti tinkamai panaudoti. Sveikatos valandėlėje visuomenės sveikatos specialistė vaikams papasakojo apie vaistažoles, jų gydomąsias savybes. Vaikai sužinojo, kokią arbatą rinktis peršalus ar sergant gripu, kurių arbatų pagalba slopinti gerklės ar žarnyno negalavimus, o kuri ramina nervų sistemą, mažina jaudulį, stiprina kraują.
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Mūsų darželyje daug dėmesio skiriama vaikų sveikatos stiprinimui ir sveikos gyvensenos įpročių ugdymui. Siekiame, kad rūpinimasis savimi, judėjimo džiaugsmas, aktyvus laisvalaikis ir palankūs kasdieniai įpročiai vaikams taptų natūralia gyvenimo dalimi. Vaikų fizinis aktyvumas ir sveikos gyvensenos įgūdžiai ugdomi per įvairias veiklas - projektines, pažintines, socialines, fizines ir menines. Nuolat ieškome įdomių ir vaikams patrauklių veiklos formų, kurios įtrauktų, motyvuotų ir atlieptų skirtingus vaikų poreikius. Mums svarbu, kad sveikatinimo veiklose bendraminčiais ir partneriais taptų ne tik mokytojai, bet ir šeimos bei visa darželio bendruomenė.
Gegužės mėnesį visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo tema „Fizinis aktyvumas ir jo nauda“. Specialistė su vaikais aiškinosi, kas yra fizinis aktyvumas ir kokia jo nauda. Aiškinosi, kokios veiklos priskiriamos fiziniam aktyvumui. Kalbėjo, kas gali nutikti, jei nejudėsime ir neleisime laiko aktyviai. Žiūrėjo edukacinį filmuką apie aktyvų laisvalaikį ir kokios veiklos gali būti aktyvios. Kai kurių grupių vaikai dalyvavo viktorinoje apie sportą, žaidė ir šoko.
Nuo 2025 m. mūsų įstaiga priklauso Sveikatos želmenėlių asociacijai, yra sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narė, aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, iniciatyvose ir renginiuose, susijusiuose su vaikų sveikatos stiprinimu ir sveikos gyvensenos ugdymu. Darželyje įgyvendinami projektai „Futboliukas“, „Čiuožimas - mano laisvalaikis“, „Lietuvos mažosios žaidynės“ ir kitos aktyvų judėjimą, bendradarbiavimą, ištvermę ir judėjimo džiaugsmą skatinančios veiklos.
Antrus metus iš eilės vyksta Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų projektas „Lietuvos mažųjų žaidynės“ 1-asis turas. Jo tikslai - populiarinti olimpines idėjas priešmokyklinio amžiaus vaikų tarpe; formuoti teigiamą požiūrį į kūno kultūrą ir sportą; tenkinti vaikų prigimtinį judėjimo poreikį; skatinti pedagogų tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, profesinę paramą ir pagalbą, ugdant sveikus ir fiziškai aktyvius vaikus. Žaidynių metu varžėsi vaikų komandos, kurios rungtyniavo įvairiose estafetėse. Žaidynės suteikė daug gerų emocijų visiems susirinkusiems, skatindamos teigiamą požiūrį į aktyvų judėjimą, sportą.
Sveikos mitybos svarba
Spalis - sveiko maisto mėnuo. Visą spalio mėnesį tai aptarinėjome su vaikais, mokėmės kaip stiprinti ir formuoti maitinimosi įpročius. Sveikatos specialistė lankėsi grupėse, kur kartu su vaikais aptarė maisto produktus, kurių reikia vartoti daugiau, o kurių vengti. Žaisdami žaidimą „Sveikesnė lėkštė“, vaikai, gavę maisto produktą, jį įvardindavo ir puikiai priskirdavo į reikiamą lėkštę. Siekiant sustiprinti visų vaikų žinias - sveikatos specialistė organizavo akciją „Sveiko maisto piramidė“.
Spalio mėnesį sveikatos priežiūros specialistė kalbėjo tema - „Sveikas maistas - sveikas vaikas“. Vaikams papasakojo, kodėl sveika valgyti vaisius ir daržoves, parodė maisto pasirinkimo piramidę. Kalbėjo, kas yra maistas, kodėl svarbu maitintis sveikai, gerti vandenį, aptarė maisto pasirinkimo piramidę. Žaidė žaidimą „linksma ir liūdna lėkštė“ taip aiškindami, kurie maisto produktai naudingi sveikatai, o kuris maistas žalingas ir bevertis sveikatai, kokius organus stiprina.
Spalio 16 dieną, visuomenės sveikatos specialistė, apsilankė grupėse. Kartu su vaikais kalbėjo tema „Sveikas maistas ten kur vitaminai“. Vaikai susipažino su keturiais vitaminais A, B, C ir D. Sužinojo, kam jie reikalingi, bei kokiuose maisto produktuose juos galima rasti. Žaidimo metu vaikams patiems reikėjo sudėlioti teisingus atsakymus.
Higienos įpročių formavimas
Visuomenės sveikatos specialistė dalinasi informacija: „Vaiko dantų priežiūra“. Užsiėmimo metu vyko įvairių situacijų aptarimas, apie žiemą tykančius pavojus ir kaip jų išvengti (nušalimai, fejerverkai, užšalę telkiniai, sniego valgymas…). Visuomenės sveikatos specialistė dalinasi informacija: „Žiemos pavojai“.
Visuomenės sveikatos specialistė Edita vaikučius mokė rankų higienos taisyklių. Užsiėmimo metu vaikai prisiminė, kada reikia plauti rankas ir kartu atliko visus rankų plovimo judesius, kad rankos būtų švarios. Vėliau vaikai nuėjo prie kriauklės ir praktiškai patvirtino savo žinias. Dvi grupės buvo apdovanotos visuomenės sveikatos biuro prizais.
Gegužės mėnesį pasaulis mini rankų higienos dieną. Sveikatos specialistė, kartu su grupėmis iš arti galėjo stebėti mikrobus, kurie atsiranda ant rankų, kai jos būna neplaunamos. Vaikai, išvydę mikrobus, skubiai ėmė mokytis, kaip reikia taisyklingai plauti rankas. Visi drauge ėjome į prausyklą, kurioje kabo „Rankų plovimo instrukcija“, mokėmės ja naudotis.
Puikiai žinome, jog tinkama rankų higiena efektyviai padeda užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms. Visuomenės sveikatos biuro specialistė primena, kokių elementarių higienos normų laikytis būtina. Specialistė kovo mėnesį lankėsi grupėse, kartu su vaikais iš arti stebėjo mikrobus, kalbėjo, kur juos dažniausiai galima sutikti. Visuomenės sveikatos specialistė parengė informaciją, kodėl svarbu plauti rankas.
Visuomenės sveikatos specialistė vedė pamokėles „Sveiki dantukai, graži šypsena“. Mokymų metu specialistė kartu su ugdytiniais pakartojo pagrindines taisykles, kurios yra būtinos norint turėti sveikus dantis. Taip pat buvo paruoštos užduotys, kurias atlikę vaikai sužinojo daug naujų dalykų, pavyzdžiui, kiek dabar turi dantų ir kiek turės, kai užaugs. Ugdytiniai sužinojo, kokios priemonės gali būti naudojamos dantukų priežiūrai. Vaikus supažindinama su burnos higiena ir taisyklinga dantukų priežiūra. Praktinio užsiėmimo metu, pasitelkus metodines priemones - dantų modelį ir šepetėlį, kiekvienas vaikas turėjo galimybę pats pamėginti juos valyti. Burnos higiena ir dantų švara padeda išsaugoti sveikus dantis.
Emocinė sveikata ir saugumas
Vasario mėnesį visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo tema “Mano emocijos ir jausmai”. Kalbėjo apie emocijas ir jausmus, aiškinosi, kas yra emocijos ir jausmai, kam jie reikalingi žmogui, ir kokių jų būna. Diskutavo, kaip galima išreikšti emocijas ir jas parodyti. Kalbėjo, jog nėra blogų emocijų, kad visos mums jos reikalingos, kad parodytumėm, kaip tuo metu jaučiamės ar kaip reaguojam į tam tikrus dalykus. Žiūrėjo edukacinius filmukus apie emocijas ir jų svarbą. Vaikai piešė savo nuotaikas, žaidė žaidimus apie emocijas, atspėjo emocijas, klijavo veidukus pagal garsu išreikštą nuotaiką, piešė veidukams emocijas.
Sausio mėnesį visuomenės sveikatos specialistė su vaikučiais kalbėjo tema - jausmų ir emocijų pasaulyje. Užsiėmimų metu susipažinome su vienaragiu, diskutavome, kodėl jo plaukų spalva pasikeičia keičiantis emocijai. Kartais jis yra laimingas - nelaimingas, kartais jis linksmas arba piktas, o kartais liūdnas arba drovus. Tai yra emocijos, kurias jis patiria, taip kaip ir visi. Užsiėmimų tikslas - padėti suprasti vaikams, kad nėra gerų ar blogų emocijų, būna tik tinkamas arba netinkamas elgesys. Veiklų metu žvejojome nuotaikų veidelius ir jas įvardijome, piešėme veidelius, kaip jaučiamės: kai einame į darželį, kai švenčiame gimtadienį ir kokia yra dabar nuotaika.
Trims priešmokyklinėms grupėms buvo pravesta „Emocijų valdymo“ pamokėlė, kurios metu vaikai sužinojo, kokios yra pagrindinės žmogaus emocijos, kokiose situacijose jos kyla. Kartu su psichologe diskutavo, ką daryti, kai užvaldo neigiamos emocijos. Ypatingas dėmesys buvo skirtas pykčiui ir jo valdymui. Pamokos metu vaikai praktiškai išbandė tokius būdus, kaip mankšta ir šokis, kurie taip pat puikiai tinka esant slogiai nuotaikai.
Buvo įgyvendintas iššūkis „Matyti galima tik širdimi“, analizuojant su vaikais, kad žmonės gali turėti skirtingus poreikius ir norus. Po eksperimento su vaikais buvo aptarta, kad mes turime teisę pasirinkti, o kiti mūsų pasirinkimą turi gerbti. Visi skirtingai elgiamės, kai nutinka kažkas nemalonaus. Kiekvienas iš mūsų kartais liūdi arba yra piktas. Ir tuomet taip pat gali būti skirtingų pasirinkimų, kaip žmogų nuraminti, kaip jis norėtų, kad su juo elgtųsi. Vienam reikia apkabinimo, kitas nori pabūti vienas, trečias nori, kad su juo pabūtų šalia. Ir dažnai draugai, mokytoja ar šeimos nariai „mato širdimi“ - ko žmogui šiuo metu reikia.
Rugsėjo mėnesį sveikatos specialistė priminė apie tai, kaip reikia elgtis mieste ir gatvėse. Su vaikais aptarė įvairias situacijas, kurios gali nutikti kelyje ir kaip reikėtų elgtis, kad visada būtume saugūs. Specialistė paaiškino, kokia yra atšvaitų naudojimo tvarka, kad jie atliktų savo apsaugines funkcijas. Vėliau, kad dar labiau įtvirtinti sukauptas žinias, į lopšelį-darželį atvyko policijos pareigūnai, kurie vaikams sukėlė daug susidomėjimo ir teigiamų emocijų.
Sveikatos specialistė kartu su vaikais kalbėjo apie triukšmą. Pamokėlės tikslas buvo suprasti triukšmo atsiradimą, kalbėti apie malonius ir nemalonius garsus bei jų skirtumus. Taip pat aptarėme, kaip triukšmas veikia žmogaus sveikatą ir kaip nuo jo apsisaugoti. Užsiėmimų metu specialistė naudojo triukšmo matuoklį, kuris dar labiau sudomino vaikus.
Vasarą visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo tema apie vasarą ir kokie pavojai tyko vasarą ir kaip elgtis, kad jų išvengtumėm. Buvo grupėse. Su vaikais diskutavo, kokie pavojai tyko vasarą. Kaip reikia elgtis prie vandens, ko negalima daryti. Taip pat kalbėjo apie saulės ir karščio pavojų vasarą, kad reikia nepamiršti teptis kremais nuo saulės ir labai karštą dieną nebūti ant saulės. Taip pat prisiminė, kad vasarą reikia nepamiršti gerti daug vandens. Kalbėjo, kad leidžiant laiką gamtoje reikia nepamiršti ir apsaugos nuo uodų ir erkių. Taip pat kalbėjo, kad vasarą padaugėja įvairių traumų, todėl reikia nepamiršti apsaugų važiuojant dviračiu, paspirtuku ar riedučiais, bei atsargiai elgtis žaidžiant kieme. Vaikai noriai dalinosi savo nutikimais ir pasakojimais, kas jiems yra nutikę.
Liepos mėnesį visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo tema „Žmogaus kūnas“. Kalbėjo iš ko sudarytas žmogaus kūnas, kokias kūno dalis turi ir kurių kūno dalių turime po dvi. Taip pat aptarė ir prisiminė, ką daro kiekviena kūno dalis ir kam mums ji reikalinga. Žiūrėjo edukacinį filmuką apie žmogaus kūną ir jo sandarą. Ant kartotinio žmogaus silueto vaikai rodė ir įvardino žmogaus kūno dalis ir pasakė, ką jos atlieka.
Kovo 22-oji - Pasaulinė vandens diena. Pažymint šią dieną, visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo su vaikais apie vandenį ir jo naudą organizmui. Užsiėmimų metu vaikai diskutavo apie vandens naudą žmogaus sveikatai - kiek vidutiniškai rekomenduojama išgerti vandens per dieną, kodėl vertėtų rinktis vandenį vietoj gazuotų ir spalvotų gėrimų. Degustavo vandenį pagardintą apelsinu. Aptarė, kam naudojamas vanduo, jo svarbą higienai, maudymuisi, rankų plovimui ir dantų valymui. Prisiminė, kad vanduo svarbus ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams bei augalams. Atliko eksperimentą „Žydinčios gėlytės“ - stebėjo, kaip gėlės pražysta gavusios vandens.
Kovo mėnesį visuomenės sveikatos specialistė kalbėjo tema „Vandens svarba organizmui“. Kalbėjo ir diskutavo, kuo mums svarbus vanduo, kokios jo funkcijos, kas nutinka, kai mums trūksta vandens. Diskutavo, kuo vandenį galima pagardinti, kad būtų skaniau jį gerti, dalinosi savo pasakojimais, su kuo geria vandenį, kaip dažnai jį geria. Vaikai žiūrėjo edukacinį filmuką apie vandens svarbą. Vaikai žaidė klausimų viktoriną apie vandenį, susiskirstė į dvi komandas ir atsakinėjo į užduodamus klausimus apie vandenį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
