Mėsa yra svarbus maisto produktas kūdikiams ir mažiems vaikams, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Joje gausu nepakeičiamų aminorūgščių, visaverčių baltymų, vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, folio rūgšties) ir mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, vario, sieros). Mėsos baltymai yra ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, reikalinga fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą ir stimuliuoja imuninės sistemos darbą.
Vitamino B12 žmogus gauna tik iš gyvūninės kilmės produktų. Vitaminas B12, taip pat folio rūgštis, geležis yra būtini raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) susidarymui. Geležies kiekis mėsoje, palyginti su jos kiekiu žuvyje, daržovėse, vaisiuose, kruopose, yra didžiausias. Be to, mėsoje esančią geležį organizmas pasisavina daug geriau (vidutiniškai 25 proc.) nei esančią kituose maisto produktuose (vidutiniškai 10 proc.). Taigi mėsa yra pagrindinis maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės.
Svarbu pradėti kūdikius maitinti mėsa ne per vėlai. Mėsos galima pradėti duoti nuo 6-7 mėnesių, jeigu jūsų kūdikis jau pabandė daržovių ir kruopų košes. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nevalgo tiek daug ir įvairių maisto produktų kaip suaugusieji, mėsa yra būtina. Septynių mėnesių kūdikiui galite pradėti duoti vieną arbatinį šaukštelį mėsos košės, po dviejų dienų du ir t. t. Ji maišoma su daržovių koše. Mėsos košės per parą kūdikiui užtenka 30-40 g. Kai duodate mėsos košės, negirdykite pieno mišiniu, nes prasčiau absorbuojama geležis.
Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą, geriausia šį produktą siūlyti su daržovėmis.

Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos: veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos, paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausia virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama. Kalakutiena yra vienas iš geriausių pasirinkimų, supažindinant kūdikį su mėsa. Ji itin lengvai virškinama, turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia geležies yra tamsesnėje kalakutienoje, t.y. šlaunelių mėsoje.
Labiausiai tinka veršiena, triušiena, nutrijų mėsa, neriebi kiauliena, paukštiena (tik joje yra mažėliau geležies nei gyvūnų mėsoje). Vištiena, kalakutiena, strutiena, riebi antiena, žąsiena mažiau tinka. Antiena, žąsiena, aviena dažniausiai būna riebi, dėl to mažiau tinka kūdikių mitybai, nebent pašalinami visi riebalai ir naudojama liesa dalis. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos.
Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis, vaikas alergiškas kiaušiniui - labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių kombinuotuose pašaruose, kuriais buvo šertas gyvūnas. Alergija mėsai pasitaiko nedažnai, o jeigu ji ir pasireiškia, tuomet ją įprastai sukelia raudona mėsa: visų pirma, jautiena ir veršiena, rečiau - aviena, ėriena, kiauliena ir kt. mėsa.
Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją.
Avių, kurios paskerdžiamos iki metų amžiaus, mėsa vadinama ėriena, o vyresnių gyvulių - aviena. Šios mėsos skonis skirtingas. Ėrienos specifinis skonis švelnesnis, mėsa - minkštesnė, rausva, beveik be riebalų.
Visų pirma atkreipkite dėmesį į avienos spalvą: taip galite nustatyti apytikslį gyvūno amžių. Pavyzdžiui, ėriena, kuri laikoma švelniausia, yra šviesiai rausvos arba šiek tiek rausvos spalvos su minimaliu riebalų kiekiu. Paprastai tokia mėsa parduodama tik žiemą ir pavasarį. Jauno avino mėsa šviesiai raudona, o suaugusio - sodriai raudona arba raudonai kaštoninė. Abiem atvejais riebalų nėra daug, o jie balti ir gana tankūs. Sena mėsa, kuri dažniausiai būna beskonė, tamsiai raudonos spalvos, riebalai birūs ir geltoni.

Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Kai mėsa smulkiau supjaustoma, tada daugiau maisto medžiagų pereina į vandenį. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Įdėjus mėsą, kurį laiką vanduo nustoja viręs, bet liepsnos nereikia padidinti. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Jeigu vandens, kuriame verdama mėsa, paviršiuje susidaro daug putų, vadinasi, mėsa verdama per daug intensyviai. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi. Kūdikiams virkite nedidelį mėsos gabaliuką (100 g). Išvirtos mėsos skonis pagerėja, kai į vandenį pridedama prieskoninių daržovių.
Tiesiog išverdame mėsą puode ar troškiname garuose atskirai nuo daržovių. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode. Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos. Labai naudinga garuose virta mėsa. Ruošiant mėsos patiekalus mikrobangų krosnelėje dalis baltymų pakinta taip, kad organizmas nebesugeba jų pasisavinti.
Verdama mėsa netenka daug svorio: verdant mažus (75-100 g) gabaliukus netenkama 40-50 proc. svorio.
Avienos virimo laikas priklauso nuo mėsos gabalo dydžio ir gyvūno amžiaus. Mažiems gabalėliams užtruks mažiau laiko nei dideliems. Jaunai avienai gali užtekti 40 minučių, o senesnei gali prireikti iki 2,5 valandos. Tačiau, labai svarbu atkreipti dėmesį, kad
avienos virimo laikas kūdikiui turėtų būti ilgesnis, kad mėsa būtų ypač minkšta ir lengvai virškinama. Virkite avieną apie 1,5-2 valandas, priklausomai nuo gabalo dydžio.
Kad įsitikinti ar mėsa išvirusi, pradurkite ją šakute arba peiliu. Periodiškai tikrinkite mėsą virimo metu, kad nepervirtumėte, kitaip ji gausis ne tokia skani.
Jei norite, kad verdama aviena būtų sultinga, dėkite ją į šaltą vandenį, užvirinkite ant kaitrios ugnies, nugraibykite putas ir toliau virkite ant mažos ugnies 80 oC temperatūroje.
Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabaliukais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus. Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše.
Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą - daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30-40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus.

Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis - šviežiomis ir troškintomis. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių. Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną. Netinka ją valgyti su riebia bulvių koše (labai sunkiai virškinama), pieniškomis košėmis.
Mėsą, ypač skirtą vaikams, geriausia pirkti parduotuvėse. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą didelė rizika užsikrėsti trichinelioze. Netinka pirkti mėsą ir tose prekybos vietose, kuriose nėra šaldytuvų, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais. Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį. Pirmą kartą duodami mėsos, įsitikinkite, kad ji yra labai smulkiai sumalta. Pabandykite skirtingas mėsos rūšis. Maišykite mėsą su daržovių ar kruopų tyre. Duokite mėsos kartu su vitaminu C, pavyzdžiui, obuolių sultimis.
Šie receptai gali būti pritaikyti kūdikiams, mėsą ir daržoves sutrinant iki reikiamos konsistencijos.

Štai lentelė, iliustruojanti kai kurių mėsos rūšių maistinę vertę 100 gramų produkto, pabrėžiant geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekius, kurie ypač svarbūs kūdikių mitybai:
| Mėsos rūšis | Geležis (mg/100 g) | Vitaminas B12 (μg/100 g) | Folio rūgštis (μg/100 g) |
|---|---|---|---|
| Veršių kepenys | 10,2 | 54 | 255 |
| Veršienos nugarinė | 1,7 | 14 | - |
| Jaučių kepenys | 8,3 | 80 | 145 |
| Jaučių liežuviai | 3,2 | 5 | 7 |
| Jautienos nugarinė | 4,1 | 17 | - |
| Jautienos kumpis | 4,2 | 29 | - |
| Kiaulių kepenys | 16,3 | 32 | 225 |
| Kiaulių liežuviai | 5,1 | 43 | - |
| Kiaulienos nugarinė | 1,0 | 1 | 1 |
| Kiaulienos sprandinė | 1,3 | 4 | 4 |
| Aviena | 2,3 | 3 | 5 |
| Triušiena | 2,1 | 0 | 5 |
| Viščiukų kepenėlės | 4,1 | 23 | 740 |
| Viščiukų šlaunelės | 0,7 | 0,4 | 10 |
| Viščiukų krūtinėlės | 0,4 | 0,4 | 4 |
| Kalakutų šlaunelės | 1,8 | 0,7 | 6 |
| Kalakutų krūtinėlė | 0,8 | 0,5 | 9 |
| Žąsiena | 2,8 | 0,3 | 4 |