Laktacinė amenorėja: ar tai efektyvus kontracepcijos metodas?

Galimybė patiems planuoti savo šeimą - vienas laimingos ir darnios šeimos receptų. Vis dėlto kontracepcija dėl skirtingų religinių, moralinių ar etikos normų vertinama prieštaringai. Sąvoka šeimos planavimas literatūroje ir visuomenėje dažniau vartojama platesne prasme, apibūdinant dviejų individų siekį ne tik atidėti, bet ir suplanuoti nėštumą bei jų skaičių. Terminu kontracepcija dažniau apibūdinamas siekis išvengti nėštumo.

Po gimdymo daugeliui moterų menstruacijos neatsinaujina mažiausiai du mėnesius. Jei moteris išimtinai žindo naujagimį, menstruacijos gali atsinaujinti ir daugiau nei po 12 mėnesių. Ši būsena, kai žindančiai moteriai nevyksta menstruacijos, vadinama laktacine amenorėja ir gali būti pritaikoma kaip natūrali kontracepcijos priemonė. Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime laktacinę amenorėją (LAM) kaip natūralų kontracepcijos metodą, jo efektyvumo sąlygas ir patikimumą.

Kas yra laktacinė amenorėja ir kaip ji veikia?

Laktacinė amenorėja (LAM) - tai moters fiziologinė būklė, kai dėl žindymo (laktacijos) nevyksta mėnesinių ciklas (amenorėja). Kadangi mėnesinių ciklas nevyksta, moteris negali pastoti, todėl, esant tam tikroms sąlygoms, nereikia kitų šeimos planavimo priemonių ir žindymas leidžia atidėti kitą nėštumą. Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi tyrimų duomenimis, priskiria laktacinę amenorėją prie patikimų šeimos planavimo priemonių.

LAM yra natūralus, ekonomiškas ir patogus kontracepcijos metodas, puikiai derantis su gera žindymo praktika. Jis neturi šalutinio poveikio nei motinai, nei kūdikiui.

LAM efektyvumo sąlygos

Norint, kad laktacinė amenorėja būtų veiksminga kaip kontracepcijos metodas, nepakanka vien žindyti. Turi būti paisoma tam tikrų griežtų taisyklių. LAM yra laikinas kontracepcijos metodas, kuriuo gali naudotis žindančios moterys pirmus 6 mėnesius po gimdymo. Pagrindiniai kriterijai, kuriuos reikia atitikti, norint, kad LAM būtų patikima, yra šie:

1. Kūdikiui yra mažiau nei 6 mėnesiai.
2. Po gimdymo dar nebuvo mėnesinių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pirmas 8 savaites po gimdymo gali kraujuoti, tačiau tai nėra laikoma mėnesinėmis. Menstruaciniu kraujavimu laikomas bet koks kraujavimas iš makšties ne mažiau kaip dvi dienas iš eilės, kuris įvyksta praėjus 2 mėnesiams po gimdymo.
3. Kūdikis yra išimtinai žindomas. Tai reiškia, kad kūdikiui neduodama jokių papildomų skysčių (įskaitant vandenį ir arbatas), jis nėra primaitinamas mišinuku ar „kietu“ maistu (išskyrus vaistus). Jei žindymas yra vienintelis kūdikio maitinimo būdas, didesnė tikimybė, kad ovuliacija neįvyks.
4. Kūdikis žįsdamas pakankamai stimuliuoja krūtis. Kad LAM būtų patikimas, kūdikis turi būti žindomas mažiausiai 8 kartus per parą, ne rečiau kaip kas 4 valandas dieną ir kas 6 valandas nakties metu. Naktiniai maitinimai yra labai svarbūs LAM patikimumui.

Įgyvendinus šias sąlygas, laktacinės amenorėjos metodas yra efektyvus kurį laiką po gimdymo. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad laktacinės amenorėjos patikimumas yra 98 proc. (tai reiškia, kad per metus, naudodamos tik šį šeimos planavimo metodą, pastoja 2 moterys) ir prilygsta kontraceptinėms tabletėms.

LAM patikimumas ir kada jis gali nuvilti

Nors LAM gali būti labai patikima, svarbu suprasti, kad ne kiekviena žindymo situacija užtikrina, kad žindymas užslopins mėnesinių ciklą ir pastojimas bus neįmanomas. Daugeliui moterų „tikru tikriausias mitas“ tampa realybe, kai jos pastoja žindydamos, nes nežinojo visų metodo sąlygų.

Pavyzdžiui, viena mama pasakojo: „Kokia netiesa! Ant rankų sūpuoju savo antrą leliuką - žindymo kaip kontracepcijos pasekmė. Pastojau, kai mano dukrytei tebuvo 3 mėnesiai, o ją maitinau krūtimi pastoviai. Tuomet man atrodė, kad tik tą ir veikiu, kad ją maitinu... non stop... Supratau, kad laukiuosi tik iš to, kad vėl pradėjo apvalėti talija. Nebuvau sulaukusi net mėnesinių...“ Kitas pavyzdys - „Tikru tikriausias mitas, mano mama mane maitindama pastojo, maitino tik savo pienu ir iki 4 mėnesių, turiu sesę vienais metais ir net nepilnu mėnesiu jaunesnę.“

Tokie atvejai rodo, kad norint pasikliauti LAM, būtina griežtai laikytis visų išvardytų sąlygų. Jei mama žindo ne pagal poreikį, palieka žindomus kūdikius, ištraukinėja pieną ar yra dar kitokiose situacijose, ovuliacija gali įvykti ir nepasirodžius kraujavimui. Pagal poreikį žindomų kūdikių mamoms paprastai pirmiausiai įvyksta menstruacinis kraujavimas ir tik po jo įvyksta pirmoji ovuliacija.

Trečias svarbus aspektas yra kūdikio amžius. Kadangi nuo pilnų šešių mėnesių Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja visiems kūdikiams pradėti duoti kito maisto, žindymas tampa nebe išimtiniu, o tai reiškia, kad laktacinės amenorėjos patikimumas pradeda mažėti. Tuomet reikėtų naudoti papildomą kontracepciją.

Veiksnių, mažinančių LAM patikimumą, santrauka

Mėnesinių atsinaujinimas ir aplinkos įtaka

Pirmasis „langas“ apvaisinimui atsiranda likus maždaug porai savaičių iki pirmųjų mėnesinių, kai įvyksta ovuliacija. Ją nuspėti sudėtinga, tačiau dažnai pirmieji ciklai po gimdymo būna anovuliaciniai (nėra kiaušialąstės, kurią būtų galima apvaisinti). Žindančioms mamoms menstruacinis kraujavimas gali įvykti bet kada, pradedant nuo 2 mėnesių po gimdymo. Ilgiausias literatūroje nurodytas laikotarpis, kurį žindančiai mamai truko laktacinė amenorėja, yra 42 mėnesiai.

Įdomu tai, kad neseniai atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad pirmieji mėnesinių kraujavimai moterims įvyksta vis anksčiau. Tyrimo metu buvo analizuoti atsakymai į 17 Pasaulio vaisingumo apklausų ir 248 demografinių sveikatos apklausų, vykdytų nuo 1975 iki 2019 metų 84-iose mažai ir vidutiniškai išsivysčiusiose šalyse. Buvo išnagrinėti 2,7 milijonai atsakymų po gimdymų. Paaiškėjo, kad per šį laikotarpį Azijoje 1990-aisiais metais išimtinai žindomų kūdikių mamos pirmojo kraujavimo po gimdymo sulaukdavo praėjus 157 dienoms, o 2010 metais - praėjus 129 dienoms.

Tyrimo autoriai, nagrinėdami duomenis, padarė išvadą, kad už tokius pokyčius yra atsakinga aplinka. Pastaraisiais dešimtmečiais moterų gyvenimo sąlygos šiose šalyse gerėjo, didėjo elektros ir vandens prieinamumas, didėjo moterų išsilavinimas. Moterys atsidūrė situacijoje, kai energetinius žindymo ir nėštumo poreikius darosi įmanoma patenkinti tuo pačiu metu. Autoriai tvirtina, kad nepriteklius ir žindymas iki šiol buvo labai glaudžiai susiję, tad buvo neįmanoma nustatyti, kuris iš jų yra ilgesnės laktacinės amenorėjos priežastis. Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir tęsiant išimtinį žindymą iki 6 mėnesių, mamoms pirmieji kraujavimai įvyksta anksčiau.

Laktacinė amenorėja natūralaus šeimos planavimo (NŠP) kontekste

Laktacinė amenorėja yra vienas iš natūralaus šeimos planavimo (NŠP) metodų. Populiariausia natūralios gimstamumo kontrolės forma, NŠP, remiasi moters vaisingumo stebėjimu. Nors nė vienu iš taikomų metodų negalima nustatyti tikslios ovuliacijos dienos, šie metodai leidžia nustatyti moters vaisingos fazės ribas. Vengiant lytinių santykių vaisingo periodo metu, išvengiama neplanuoto nėštumo. NŠP populiariausias tarp porų, kurie dėl religinių ar etinių įsitikinimų nenori naudoti kitos kontracepcijos.

Literatūroje pateikiamas NŠP efektyvumas siekia 76-88 proc., nors NŠP propaguotojų teigimu, ilgalaikis ir tinkamas NŠP metodo taikymas efektyvumą didina iki 98 proc. Metodo trūkumai - ilgas susilaikymo periodas, nuolatinis savęs stebėjimas, didelis efektyvumo svyravimas priklausomai nuo gyvenimo būdo pokyčių. Privalumai - nieko nekainuoja, moteris turi galimybę pažinti savo vaisingumą, į šeimos planavimą įtraukiami abu partneriai.

Kiti NŠP metodai

NŠP apima įvairius metodus, kurie padeda nustatyti moters vaisingas dienas:

• Kalendorinis metodas. Šis metodas numato vaisingų dienų tikimybę remiantis buvusiais menstruacijų ciklais. Norint jį taikyti, rekomenduojama žymėti menstruacijų dienas kalendoriuje ar specialiose programėlėse bent 6 mėnesius, o geriau ir ilgiau. Kalendorinis metodas rekomenduojamas daugmaž reguliarius ciklus turinčioms sveikoms moterims.
• Bazinė kūno temperatūra. Daugumos moterų bazinė kūno temperatūra po ovuliacijos pakyla 0,4-0,5 laipsnio ir laikosi maždaug tris dienas. Norint pastebėti šį skirtumą, temperatūrą reikia matuoti kasdien tuo pačiu metu po nakties miego. Matuojama dar neišlipus iš lovos, kasdien toje pačioje kūno vietoje (burnoje, pažastyje), tuo pačiu termometru, maždaug 5 min., priklausomai nuo termometro tipo. Svarbu paminėti, kad bazinė kūno temperatūra gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nuovargio, streso, alkoholio, tabako vartojimo, infekcinių ligų, todėl rekomenduojama kartu su šiuo metodu taikyti ir kitus NŠP metodus.
• Gimdos kaklelio gleivės. Kai kurios natūralaus šeimos planavimo sistemos remiasi vien gimdos kaklelio gleivių vertinimu. Moterys mokomos nustatyti, kokio tirštumo gleivės rodo ovuliaciją. Vaisingos gleivės „pagauna“ spermatozoidus ir didina pastojimo tikimybę. Dviejų dienų metodas paremtas gleivių stebėjimu bent 2 kartus per dieną ir vertinimu, ar buvo pastebėta gleivių vakar ir ar buvo pastebėta gleivių šiandien. Jeigu į vieną šių klausimų atsakyta taip, didelė tikimybė, kad periodas yra vaisingas.
• Gimdos kaklelio pokyčiai. Nevaisingu ciklo metu gimdos kaklelis yra santykinai žemai ir nosies kietumo. Vaisingu - ovuliacijos - laikotarpiu gimdos kaklelis pakyla ir tampa minkštesnis nei įprastai, panašiai kaip lūpos.

Svarbu žinoti apie kontracepciją

Pirmasis „langas“ apvaisinimui atsiranda likus maždaug porai savaičių iki pirmųjų mėnesinių, kai įvyksta ovuliacija. Ją nuspėti sudėtinga, tačiau dažnai pirmieji ciklai po gimdymo būna anovuliaciniai (nėra kiaušialąstės, kurią būtų galima apvaisinti).

Svarbu prisiminti, kad nė vienas kontracepcijos metodas nėra 100 proc. efektyvus, išskyrus susilaikymą nuo lytinių santykių. NŠP metodai reikalauja nuolatinio savęs stebėjimo ir sąmoningo partnerių įsitraukimo.

Jei šeima neplanuoja pametinukų, po gimdymo vienas iš „galvos skausmų“ - apsisaugojimas nuo naujo nėštumo. Todėl svarbu atsakingai rinktis kontracepcijos metodą, atsižvelgiant į individualias aplinkybes ir poreikius, o esant abejonėms - konsultuotis su specialistais.

tags: #ar #laktacija #yra #kontracepcijos #metodas

• Vystymasis iki metų su sensoriniais žaislais
• Diena be automobilio: ekologinė iniciatyva darželyje
• Kaip vyksta naujagimio adaptacija pirmaisiais mėnesiais?
• Teisingas Kėgelio pratimų atlikimas
• Vaiko teisių užtikrinimas ikimokyklinėse įstaigose