Priežastys, dėl kurių įvyksta persileidimas

Persileidimas, dar vadinamas savaiminiu abortu, yra savaiminė gemalo mirtis gimdoje, kai vaisius dar nėra visiškai išsivystęs. Jis pasitaiko retai, jei moteris yra sveika.

Persileidimas gali įvykti ir pačiomis nėštumo pradžios dienomis ar savaitėmis, moteriai net nesužinant apie tai, kad ji buvo laukusis. Tai iš dalies susiję su pastojančios moters amžiumi: iki 30 metų savaiminis abortas įvyksta 10 proc. atvejų, 31-40 metų - apie 15 proc., virš 40-44 metų - beveik 35 proc., o vyresnėms nei 45 metai - daugiau nei 50 proc. Savaiminis abortas įvyksta nevalingai.

Jei persileidimas įvyksta daugiau nei du kartus, jis vadinamas įprastiniu. Vaikelio netektis trečiąjį nėštumo trimestrą arba jam gimus yra ypač skausminga, nes moteris ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui.

Persileidimo klasifikacija ir statistika

Manoma, kad apie 15-30% visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta pirmąjį nėštumo trimestrą. Medicininis persileidimo terminas vadinamas savaiminiu abortu. Beveik 50% visų nėštumų gali baigtis persileidimu. Dažnai moterys nežino, kad yra nėščios, arba tai įvyksta prieš menstruacijų nebuvimą. Tačiau beveik 15-25% žinomų nėštumų gali sukelti persileidimą, o daugiau nei 80% nėštumų baigiasi per pirmąjį tris nėštumo mėnesius.

Persileidimai skirstomi į kelias pagrindines rūšis:

• Gręsiantis persileidimas: pasireiškia kraujavimu nėštumo metu, tačiau nėštumas dar gali tęstis. Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, tačiau gimdos kaklelis nėra išsiplėtęs.
• Neišvengiamas persileidimas: reiškia, kad nėštumo nutraukimo procesas jau prasidėjo ir jo sustabdyti nebeįmanoma. Pastebimas kraujavimas ir mėšlungis, plečiasi gimdos kaklelis.
• Nepilnas persileidimas: įvyksta, kai dalis nėštumo audinių pasišalina, tačiau dalis lieka gimdoje.
• Pilnas persileidimas: kai visi nėštumo audiniai pasišalina natūraliai.

Taip pat skiriami:

• Ankstyvas persileidimas: nėštumo nutrūkimas per pirmąsias 12 savaičių. Šie persileidimai sudaro didžiausią visų perinatalinių netekčių dalį - apie 75 proc.
• Vėlyvas persileidimas: nėštumo nutrūkimas antrajame nėštumo trimestre (13 - 20 nėštumo savaitę). Šie persileidimai sudaro apie 3 proc. visų persileidimų.

Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.

Pagrindinės persileidimo priežastys

Persileidimas gali būti nulemtas įvairių priežasčių. Dažniausia priežastis - genetiniai vaisiaus chromosomų sutrikimai, dėl kurių nėštumas negali vystytis normaliai. Pirmąjį nėštumo trimestrą beveik 50% visų persileidimų įvyksta dėl chromosomų anomalijų. Per apvaisinimą, kai kiaušinėlis ir spermatozoidas susijungia, susijungia du chromosomų rinkiniai. Tačiau kai kiaušinėlyje arba spermatozoiduose yra daugiau ar mažiau chromosomų nei įprastai, vaisius gali turėti nelyginį chromosomų skaičių. Kai iš apvaisinto kiaušinėlio išsivysto vaisius, jo ląstelės dalijasi ir dauginasi kelis kartus, gali atsirasti anomalijų. Dauguma chromosomų problemų atsiranda atsitiktinai. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų.

Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas.

• Infekcijos: pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė.
• Silpnas gimdos kaklelis (gimdos kaklelio nepakankamumas): gali nulemti ankstyvą gimdos kaklelio atsivėrimą ir persileidimą. Prieš persileidimą, kurį sukelia gimdos kaklelio nepakankamumas, paprastai galima pastebėti keletą simptomų. Tačiau jei moteris praeityje patyrė persileidimą dėl gimdos kaklelio nepakankamumo, vėlesnį nėštumą gydytojas gali gydyti sukamuoju dygsniu.
• Policistinių kiaušidžių sindromas: dėl jo padidėja kiaušidės ir pasireiškia hormonų disbalansas. Šis sindromas - dažna nevaisingumo priežastis, todėl manoma, kad jis gali lemti ir nėštumo nutrūkimą.

Kitos galimos priežastys:

• Amžius: 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą nei 20 m. moteris. Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų.
• Gimdos miomos: nuomonės apie gimdos miomos įtaką persileidimui prieštaringos, tačiau dauguma miomų nesukelia problemų nėštumo metu.
• Gyvenimo būdo veiksniai: stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą.
• Toksiškos medžiagos ir aplinkos veiksniai: ypač reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos.

Kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinis aktyvumas, mankšta, stresas arba ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas yra persileidimo priežastys.

Persileidimo simptomai

Įtariant persileidimą, atliekamas išsamus sveikatos būklės įvertinimas. Persileidimas dažniausiai pasireiškia kraujavimu iš makšties, pilvo ar apatinės nugaros dalies skausmu. Kraujavimas gali būti nuo lengvo tepimo iki gausesnio, su krešuliais. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Kiti galimi simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju.
• Spazmai.
• Sąrėmiai.
• Gimdos kaklelio atsivėrimas.
• Kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.
• Nėštumo simptomų išnykimas.

Persileidimui jau prasidėjus, jo sustabdyti nėra įmanoma. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai, tai vadinama nepilnu persileidimu.

Gedėjimas ir emocinė būklė po persileidimo

Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač - moterį. Vaikelio netektis yra ypač skausminga, nes moteris ir visa šeima jau būna pasiruošusi naujo šeimos nario atėjimui. Kiekvieną emociškai reikšmingą netektį žmogus išgyvena gedėdamas. Gedėjimas yra procesas, jo neįmanoma kažkaip dirbtinai pagreitinti.

Pradžioje moteris ar abu tėvai patiria šoką, tuštumos pojūtį, atitrūkimą nuo realybės, negalėjimą patikėti tuo, kas įvyko, fakto neigimą, protestą. Sunku susikaupti, realiai vertinti situaciją ar priimti sprendimą. Tai sąstingio ir bejėgiškumo būsena, nors viduje išgyvenamos labai prieštaringos emocijos, kurios bet kada gali prasiveržti pykčiu ar kaltinimu, nukreiptu į gydytojus, neteisingą pasaulį, Dievą, save. Ši pirmoji, šoko ir nevilties, stadija yra labai sekinanti.

Vėliau ateina suvokimas, kad vaikelio iš tikrųjų nėra, tačiau tai dar ne susitaikymas. Tolimesnėje gedėjimo stadijoje išgyvenamas stiprus ilgesys, nuolat sugrįžtantys prisiminimai iš to laiko, kai moteris dar laukėsi. Gyvenama tarsi nuolatinėje įvykio akivaizdoje, bet vis sugrįžtama į praeitį iki tos lemtingos dienos. Moteris daug galvoja apie vaikelį. Nors tų dviejų realybių - buvusios ir esamos - išgyvenimas kelia didelį skausmą, ji vis bando rasti priežastį, kaltininką savo aplinkoje arba kaltina save. Moteris tampa konfliktiška, jai būdingi kontrastingi jausmai: nuo pykčio iki apatijos. Tokiu būdu ji nesąmoningai grumiasi su vienatvės ir beprasmiškumo jausmu. Tai skausmingas vidinės atramos ieškojimo laikas, o tai yra labai svarbu, nes jo išgyvenimas padeda moteriai eiti į priekį. Šioje stadijoje moteriai taip pat gali prasidėti įvairūs psichofiziniai sutrikimai: nemiga, galvos skausmai, apetito bei širdies ritmo sutrikimai.

Kai kurios moterys išgyvenamą beprasmybės jausmą bando kompensuoti mintimis apie naują pastojimą ir taip atrasti prasmę.

Dar vėlesnėje netekties įveikimo stadijoje moteris visiškai aiškiai suvokia praradimo tikrumą. Nebelieka iliuzijų. Ji tarsi kapituliuoja, pripažįsta, kad realybė yra tokia, kokia yra. Šiuo laikotarpiu ji gali patirti įvairias liguistas būsenas - bejėgiškumą, prislėgtumą, beprasmybės jausmą, bet kokio aktyvumo praradimą, stiprų norą izoliuotis, užsidaryti, neįsileisti kitų į savo vidinį, o neretai ir išorinį pasaulį.

Kad ir kokia būtų situacija, labai svarbu nekaltinti savęs dėl persileidimo. Dauguma persileidusių moterų puola į kraštutinumus, bando pastoti kuo greičiau, bet visos pastangos baigiasi neviltimi. Gydytojai pataria moterims pailsėti bent kelis mėnesius.

Didžiausia dalis persileidimų įvyksta būtent ankstyvajame nėštumo periode, šį praradimo sielvartą išgyvena pakankamai daug tėvų. Paprastai ankstyvoji netektis būna apsunkinta aplinkinių, o neretai ir pačių artimiausiųjų nesupratimo, kurie mano, kad priežastis gedėti yra per menka. Tai verčia moterį užsidaryti, bijoti parodyti, bei vengti išreikšti savo išgyvenimus. “Guodžiama” tuščiomis frazėmis (“Nieko nepadarysi”, “taip jau būna”, “gerai, kad dabar, o ne vėliau”, “turėsi dar kitų vaikų”, “o mano draugei buvo taip” ir pan.), moteris išgyvena neatitikimą tarp to, ką ji jaučia ir to, ką sako kiti. Ji net gali suabejoti savo jausmų normalumu bei legalumu ir dėl to išgyventi dar didesnę tuštumą bei baimę atsiverti. Patyrus persileidimą ankstyvojoje stadijoje prie šios jausmų sumaišties dažniausiai prisideda dar ir stiprus kaltės jausmas: kodėl man, kur mano klaida, gal reikėjo elgtis kitaip? Iki smulkiausių detalių moteris analizuoja įvairias situacijas ir savo elgesį tarsi nevalingai ieškodama įkalčių.

Pagalba ir palaikymas

Kuo daugiau moteris gauna palaikymo ir supratimo šeimoje, tuo saugiau ji įveikia visas gedėjimo stadijas. Neretai reikalinga ir profesionalų pagalba, kurios dėka moteris po truputį ima atgauti gebėjimą matyti situaciją realiai, atsistato emociniai ryšiai ir santykiai su aplinkiniais. Moteris atranda naują santykį su negimusiu vaikeliu, kitaip išgyvena prisiminimus apie jį.

Todėl labai svarbu nebėgti nuo skausmo, neužgniaužti jo savyje, bet jį išgyventi, išgedėti, išverkti, išsikalbėti, dalintis skausmu su kitais, kalbėtis apie tai su psichologu. Nuolatinis grįžimas prie sunkios patirties ir jos išsakymas padeda lengčiau išgyventi skausmą ir nukeliauti į susitaikymą.

Yra šeimų, kurios dalinasi savo išgyvenimais su kitomis, patyrusiomis vaikelio netekties skausmą, šeimomis. Taip pat egzistuoja savitarpio paramos grupės - tai patyrusios psichologės vedami užsiėmimai, kurių nares vienija panaši patirtis. Grupės dalyvės pasakoja vienos kitoms savo išgyventas istorijas, dalijasi unikaliais patyrimais, ieško efektyvių problemų sprendimo būdų, pastiprina ir palaiko viena kitą. Tarpusavio ryšys kuriamas be vertinimų ir išankstinių nuostatų.

Medicininė priežiūra po persileidimo

Kai moteris patiria persileidimą, iš gimdos turi būti pašalintas visas vaisiaus audinys. Tačiau tolesnio gydymo paprastai nereikia, jei organizmas iš organizmo pašalino visus vaisiaus audinius. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti palaukti, kol pamatysite, ar asmuo pastojo savarankiškai. Taip gali būti, jei jie turi praleistą persileidimą. Kartais moteris gali norėti palaukti persileidimo, kuris gali užtrukti kelias dienas. Tačiau tai gali būti nesaugu.

Jei asmuo nori nutraukti nėštumą anksčiausiai, gydytojai gali skirti vaistus, kurie padeda gimdai pastoti. Šios parinktys paprastai prieinamos tik tuo atveju, jei likus 10 savaičių iki nėštumo įvyksta persileidimas. Jie gali būti paguldyti į ligoninę per naktį stebėti. Kai kraujavimas sustoja, galima tęsti kasdienę veiklą. Tačiau tais atvejais, kai nėštumas trunka ilgiau nei dešimt savaičių, vienintelė išeitis gali būti operacija. Atliekant bet kurią gydytojo atliekamą procedūrą, gimdos kaklelis išplečiamas, o likę audiniai švelniai išsiurbiami arba iškrapštomi iš gimdos.

Dauguma persileidimų įvyksta dėl nėštumo problemų. Jų negalima užkirsti kelio. Jei žmogus serga liga, jos gydymas gali padidinti sėkmingo nėštumo tikimybę. Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju.

BIOFIRST klinikoje, esant indikacijoms po persileidimo, gali būti atliekamas rezus antikūnų nustatymo tyrimas, padedantis įvertinti moters būklę ir suplanuoti tolimesnę priežiūrą.

tags: #delko #ivyksta #persileidimas

• Pagalba artimiesiems
• Kodėl svarbios vaikiškos dainelės?
• Mahometo gimtinė
• darbo pasiūlymai auklėms Lazdynuose
• Tėvų sutikimas keičiant vaiko vardą