Vištos kiaušinių dėjimas ir gaidžio vaidmuo paukštyne
Daugelis žmonių mano, kad norint, jog višta dėtų kiaušinius, būtinas gaidys. Tačiau gamta sukūrė taip, kad vištos deda kiaušinius pačios, nedalyvaujant patinui. Gamintojai, auginantys broilerius mėsai ar dedekles vištas kiaušinių pardavimui, dažnai laiko paukščius be gaidžių. Tai rodo, kad „vyriškasis“ vaidmuo paukštyne visiškai nepriklauso nuo dedeklių vištų kiaušinių gamybos.
Vis dėlto, nors gaidys nėra reikalingas kiaušiniams dėti, jo nebuvimas kai kurioms vištoms gali sukelti stresą ir dėl to jos gali nustoti dėti kiaušinius. Tradiciniuose ūkiuose, kur auginamos vištos, paprastai vienam dešimčiai viščiukų tenka vienas gaidys. Jei paukščių yra daugiau, tuomet laikomi keli patinai. Tokiu atveju svarbu parinkti taikius individus, kad būtų išvengta konfliktų.
Kaip susiformuoja vištos kiaušinis?
Sulaukusios kiaušinių dėjimo amžiaus, kuris paprastai yra apie 5 mėnesius (priklausomai nuo veislės), viščiukų kūne prasideda ovogenezė - kiaušinių formavimasis. Šis procesas yra nuolatinis ir susideda iš kelių etapų:
- Pirma, kiaušidė išskiria kiaušinį ir maitina jį lipidais, todėl susidaro trynys.
- „Tuščias“ kiaušinėlis be embriono nusėda kiaušidės liaukos dalyje ir suformuoja baltymą, kurio susidarymas užtrunka iki 5 valandų.
- Paskutiniame etape, kai būsimas kiaušinis nusileidžia į gimdą, ant jo auga lukštas. Jis susidaro iš vištienos kalcio, kuris yra paimamas iš kaulų. Tai yra ilgiausias procesas, trunkantis iki 20 valandų.
Kol kiaušinis slenka vištos lytiniais takais, susiformuoja lukštas. Jo spalvą nulemia pigmentas. Dažnai patys pirmieji vištos padėti kiaušiniai, ypač jeigu ji būna anksti lytiškai subrendusi, būna be lukšto - tik su plėve ar net be jos. Jaunos vištos taip pat daug dažniau deda kiaušinius su dviem tryniais. Senos vištos deda mažesnius ar visai mažučius kiaušinius.
Kiaušinių dėjimo ritmas ir vištų elgesys
Dauguma vištų deda po vieną kiaušinį kas 25 valandas. Dėl to su kiekviena diena kiaušinio padėjimo laikas vis pasivėlina, kol galų gale pasiekia tamsų paros metą. Kadangi naktį vištos miega, tai višta dažniausiai kiaušinio naktį nededa (taigi viena diena iškrenta), ir tuomet naują kiaušinį deda ryte.
Vištos yra socialūs paukščiai ir mokosi viena iš kitos. Jeigu yra viena višta, kuri visus kiaušinius deda į tą pačią vietą, tuomet ir kitos gali pasekti jos pavyzdžiu, kas yra labai patogu ūkininkui. Tačiau visuomet yra tokių vištų, kurios padeda vieną kiaušinį šen, kitą ten.
Vištidė yra "vištų namelis", kuriame vištos miega, slepiasi ir dažniausiai deda kiaušinius. Visokios tvoros ir rakinimai nakčiai dažniausiai būna reikalingi ne kad vištos nepabėgtų, o kad naktį koks nors mažas gauruotas plėšrūnas vištų neišneštų. Vištos mėgsta tyrinėti aplinką, bet toli nuo "namų" neeina ir nakčiai, esant lietui ar tiesiog blogai nuotaikai (pvz., višta pamato, kad gaidys poruojasi su žemesnės hierarchijos višta), grįžta į vištidę.
Gaidžio vaidmuo ir apvaisintų kiaušinių ypatumai
Gaidžio buvimas vištų būryje atlieka kelias svarbias funkcijas. Be apvaisinimo, gaidžiai yra "įpareigoti" saugoti būrį nuo plėšrūnų ir pavojų - mažesnius pulti, apie didesnius įspėti ir nuolatos ieškoti maistingų gardėsių savo "panelėms".
Vištų poravimasis paprastai vyksta be papildomų trukdžių. Kai kurie gaidžiai poruojasi tik su tam tikromis būrio vištomis, o kai kurios vištos nesiporuoja iš viso, arba nesiporuoja su tuo metu būryje esančiu gaidžiu ar gaidžiais.
Po poravimosi vištos lytiniuose takuose sperma išlieka gyva apie 2-4 savaites, ir per šį laiką didžioji dalis vištos padėtų kiaušinių būna apvaisinti. Iš skonio ar išvaizdos tokie kiaušiniai niekuo nesiskiria nuo neapvaisintų. Laikant kiaušinius šaldytuve, viščiuko užuomazga žūsta, nesivysto, ir kiaušinienę kepančiam žmogui jau jokio skirtumo, ar tas kiaušinis buvo apvaisintas, ar ne (nebent viščiukas jau buvo spėjęs kažkiek paaugti).
Kiaušinių keistumai ir dietos įtaka
Kartais vištos elgiasi keistai su kiaušiniais. Jeigu vištai kažkurie kiaušiniai atrodo įtartini, ji juos gali išmesti iš savo lizdo ar dėžutės. Arba netgi pradaužti ir sulesti, ypač jei višta patiria didelį vidinį ar išorinį stresą, arba yra žemai vištų hierarchijoje. Pasitaiko ir tokių vištų, kurios tiesiog lesa kiaušinius, tiek savo, tiek svetimus.
Kai kurios vištos, ypač jaunos, prakrapšto kiaušiniuose mažas skylutes, bet nepažeidžia plėvės. Vieni gyvūnų tyrinėtojai mano, kad jos taip elgiasi smalsumo genamos, o kiti, kad jos padaro kažkokį tai kiaušinio mikroklimato sureguliavimą, būtiną viščiuko vystymuisi. Višta taip pat gali padėti silpnam viščiukui išsiperėti, snapu daužydama kiaušinį.
Vištos yra visaėdės, ir jų kiaušinio maistinė vertė, spalva ir skonis labai priklauso nuo to, ką jos lesa. Kadangi vienos vištos papildomo maisto randa geriau, kitos blogiau, o ir paukščių skoniai skiriasi, tai kaimiškų kiaušinių trynių spalva ir pačių kiaušinių skoniai gali smarkiai skirtis. Dažnai vištų racionas papildomas virtais kiaušiniais ir maltais lukštais, kad vištų dieta būtų kuo artimesnė natūraliai (laisvėje ar kaime jos dalį kiaušinių sulesa).
Viščiukų perėjimas ir galimos problemos
Viščiukai išsiperi per maždaug 21 dieną. Vieną ar kelis kartus per dieną višta kiaušinius palieka paieškoti maisto, pabendrauti su kitomis vištomis (jei jos neperi šalia), atsigerti ir pasituštinti.
Jeigu višta dėl kažkokių priežasčių negali padėti apvaisinto kiaušinio ir jis lieka jos viduje, tokiame puikiame natūraliame inkubatoriuje, po 21 dienos viščiukas vis tiek pradeda perėtis ir dažniausiai višta žūsta nuo vidaus organų sužalojimų, kuriuos sukelia tas nelaimėlis. Kartais tokie viščiukai išgyvena jau po motinos mirties, jei kažkaip išlenda laukan (ar žmogus iškrapšto).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
