Menstruacijų ciklas - tai apytiksliai kas mėnesį pasikartojantis procesas moters organizme, kurį reguliuoja hormonai. Jo vidutinė trukmė yra 28 dienos, tačiau normos riba gali būti nuo 21 iki 35 dienos. Menstruacijų ciklo paskirtis yra subrandinti kiaušinėlį ir taip paruošti moters organizmą apvaisinimui ir nėštumui. Šis ciklas skaičiuojamas nuo pat pirmos mėnesinių dienos ir turi tris pagrindines fazes: folikulinę, ovuliacijos ir liuteininę.
Folikulinė fazė trunka 10-14 dienų ir prasideda nuo pirmos menstruacijų dienos. Šios fazės metu gimdos gleivinė atsinaujina ir ima storėti. Smegenys siunčia FSH (folikulus stimuliuojantį hormoną) kiaušidėms ir taip įspėja, kad laikas ruoštis subrandinti ir išleisti naują kiaušinėlį. Estrogeno kiekis sparčiai kyla, taip paruošdamas gimdos ertmę naujo kiaušinėlio priėmimui ir įsitvirtinimui (nėštumo metu).
Ovuliacija yra ciklo viduryje, maždaug 12-16 dieną. Šiuo metu moters gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Ši fazė laikoma pačiu menstruacijų ciklo viduriu, kai moteris jaučia išskirtinį lytinį potraukį. Toms, kurios dar neplanuoja šeimos papilnėjimo, rekomenduojama šios fazės metu itin saugotis, nes ovuliacijos dienomis palankiausios sąlygos pastoti. Subrendęs kiaušinėlis palieka folikulą, slenka kiaušintakiais ir atsiduria gimdoje. Per šias dienas yra normalu, jeigu pasirodo daugiau išskyrų. Jūs jaučiatės energijos ir žavingumo pike. Einate vaisingiausia ir užprogramuota „suvilioti” partnerį. Norite būti tarp žmonių, bendrauti, juoktis ir kurti ryšį su bendraminčiais. Estrogeno pikas lemia, kad jums dabar reikia privengti estrogeną didinančio maisto, kaip pavyzdžiui greiti angliavandeniai.
Liuteininė fazė prasideda po ovuliacijos ir trunka apie 10-14 dienų. Tuo metu, jei moteris nepastojo, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina. Taip prasideda mėnesinės ir moters menstruacijų ciklas prasideda iš naujo. Folikulas, iš kurio išėjo kiaušinėlis, šioje fazėje prisiglaudžia prie kiaušidžių sienelių. Taip duodamas kūnui signalą pradėti gaminti hormoną progesteroną. Progesterono pakilimas signalizuoja organizmui, kad svarbu išlaikyti gimdos sukurtą gleivinę, kurioje turėtų įsitvirtinti apvaisintas kiaušinėlis. Luteininės fazės pabaigoje, kai kiaušinėlis nebūna apvaisintas, folikulas susigeria atgal į kūną. Progesterono gamyba sustoja, nes gimdos gleivinės nėra tikslo palaikyti ir dėl to prasideda gimdos valymas - mėnesinės. Energijos kiekis mažėja, o į šios fazės pabaigą dažnai pasirodo PMS simptomai: nuotaikų kaita, saldumynų troškimas, pilvo pūtimas, skausmas bei irzlumas.
Visos trys fazės yra svarbios moters organizmui, nes bent vienai iš jų sutrikus - menstruacijos tampa nereguliarios arba visai pranyksta, sukeldamos nėštumo įtarimą.
Tikriausiai visos yra pajutusios nemalonų maudimą pilvo apačioje menstruacijų metu. Kaip bebūtų gaila, tokie skausmai visiškai normalūs. Taip yra dėl gimdos susitraukimų, spazmų mėnesinių metu, kai šalinamas gimdos gleivinės sluoksnis. Žinoma, jei skausmai nepakeliami, vertėtų susimąstyti ir juos malšinti. Skausmai mėnesinių metu ir prieš jas, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Kai nėra lyties organų ligų, skausmai gali atsirasti dėl padidėjusių hormonų, kurie moters organizmą daro itin jautrų skausmui. Skausmą malšinamieji vaistai skausmą nuima greitai, tačiau padidiną kraujo spaudimą, todėl mėnesinės tampa gausesnės. Jei moteris serga kokia nors ginekologine liga (gimdos polipai, lyties organų infekcijos, žaizdos makštyje), tai gali sukelti skausmingas ir nereguliarias mėnesines.
Priešmenstruacinis sindromas (PMS) kiekvienai girdėtas ir gerai žinamas, tik vienoms jis pasireiškia vos juntamais simptomais, o kitoms, kaip bebūtų apmaudu, reikia pereiti visus PMS požymius. Tai gali būti skysčių kaupimasis organizme, savaime aišku, rytinis veido tynimas, jautrios ir padidėjusios krūtys. Menstruacijų ciklas gali net sukelti svorio padidėjimą, įmanoma priaugti iki 2 kilogramų, nes prieš menstruacijas, organizmas kaupia skysčius ir maistingas medžiagas, kad mėnesinių metu nenusilptumėt. Taip pat gali pasireikšti depresinės nuotaikos ir jų kaita, pykčio priepuoliai, dirglumas, nesusikaupimas, galvos skausmas. „Išsipūtęs“ organizmas, vidurių užkietėjimas, sutrikęs šlapinimasis. Mieguistumas arba priešingai - nemiga. Kadangi PMS metu organizmas jautresnis, nei prieš ar po jo, yra didesnė tikimybė susirgti peršalimu, paūmėja lėtinės, virusinės ligos.
Šių požymių padeda išvengti tinkama mityba, aprūpink organizmą reikiamomis gerosiomis medžiagomis. Reikia valgyti pieno produktų, tam kad organizmas gautų baltymų, sudėtingųjų angliavandenių - krakmolo. Derėtų vengti riebaus maisto, mažiau suvartoti kofeino, druskos, kuri skatina skysčių kaupimąsi organizme. PMS metu dirglumą mažinti padeda paprasta vaistinė valerijonas, melisų lapų arbata, čiobrelis. Vidurių pūtimo galima atsikratyti taip pat įvairiomis vaistažolėmis (pipirmėtė, kmynai, ramunėlių žiedai).

Jei menstruacijos vis dar nepasirodo, tačiau jau išgyvenote PMS, jas galite paspartinti natūraliais būdais, ne medikamentais, tačiau jei mėnesinės vėluoja ilgą laiką, vertėtų kreiptis į gydytoją.
Stebėti savo organizmo pokyčius ir ciklo reguliarumą yra labai svarbu. Savo ciklą galima žymėtis popieriniame kalendoriuje arba naudojant menstruacijų sekimo programėlę telefone. „Flo“ ir „Clue“ - tai vienos iš populiariausių menstruacijų sekimo programėlių pasaulyje. Abi leidžia žymėti simptomus, stebėti ciklą, numatyti ovuliacijos ir mėnesinių datas.

Skaičiuojant dienas nuo pirmos mėnesinių dienos iki dienos prieš kitas mėnesines (pvz., nuo kovo 11 iki balandžio 7 - 28 dienos), galima nustatyti ciklo trukmę. Ciklas gali trukti nuo 22 iki 45 dienų, o jo reguliarumas susiformuoja tik apie 18-20 gyvenimo metus. Jei ciklas yra reguliarus, galima nuspėti kitas mėnesines.
Trumpas atsakymas - ne, ir tai visiškai normalu. Kai tavo kūnas tik pradeda bręsti, hormonų veikla dar nėra nusistovėjusi. Buvo laikotarpis, kai mano mėnesinės kartojosi kas 30 dienų +- 2 dienos.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
Moterų nevaisingumo priežastis gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui. Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Lytinių organų chlamidiozė yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių ligų, bet dažniausiai moteris nieko blogo nejaučia ir net neįtaria, kad ja užsikrėtė. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas.
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10-30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys.
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą, tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas. Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną.
Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją. Pirmoji yra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai be jokių skausmo malšinamųjų, kai leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelio kanalą ir rentgenu stebima, ar skiriasi tirpalas pro kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę. Laparoskopija atliekama, kai yra bendra nejautra: atlikus kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įvedamas laparoskopas bei chirurginiai instrumentai ir apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, taip pat leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelį ir stebima, kaip jis skiriasi pro kiaušintakius. Diagnostine laparoskopija dažniausiai atliekami galutiniai nevaisingos moters tyrimai.
Gydymas, panaudojant pagalbinius apvaisinimo būdus, dažniausiai siūlomas, kai užakę abu moters kiaušintakiai arba smarkiai pakitusi sperma - tais atvejais, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu arba taikant mažiau agresyvų gydymą. Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Tokia procedūra vadinama intrauterinine inseminacija, ne dirbtinis apvaisinimas. Į specialią terpę įdėti donoro spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą.
Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai yra skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika lytinių ląstelių, vadinamąsias kiaušialąstes. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Jei į gimdą perkeliami trys ar daugiau embrionų, trynukų tikimybė išties yra didelė. Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi.

Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų.
tags: #kiek #embrionu #subresta #menstruaciju #metu