Dirbtinio apvaisinimo metu perkeliamų embrionų skaičius
Dirbtinio apvaisinimo (DA) procedūros suteikia viltį poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problemomis. Viena svarbiausių šių procedūrų dalių yra embrionų perkėlimas į moters gimdą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kiek embrionų paprastai perkeliami dirbtinio apvaisinimo metu, kokie veiksniai tai lemia ir kokios yra šiuolaikinės tendencijos.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Prieš pradedant bet kokį gydymą, svarbu suprasti nevaisingumo priežastis. Tyrimai dėl nevaisingumo pradedami, jei moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau, arba jei ji nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė. Taip pat, jei žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pavyzdžiui, sutrikęs mėnesinių ciklas, endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės ar vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai. Rekomenduojama atlikti tyrimus specializuotose klinikose, kur dirba patyrę specialistai. Tiriami abu partneriai, atliekamos konsultacijos, kiaušintakių pratekamumo tyrimai, išsamūs vyro spermos tyrimai (spermograma) ir hormonų tyrimai.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
Vaisingumo centre atliekamos įvairios procedūros, padedančios poroms susilaukti vaikų. Tarp jų yra intrauterininė inseminacija (IUI), apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI) ir fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI). Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, taikoma spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA).
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) yra viena pažangiausių procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. Tai dažniausiai taikoma, kai nepavyksta pastoti natūraliai dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra apima kiaušidžių stimuliaciją, folikulų punkciją, apvaisinimą ir embrionų perkėlimą.
Embrionų perkėlimas dirbtinio apvaisinimo metu
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, kad kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti. Kiekvienai porai parenkamas individualus gydymo procesas, atsižvelgiant į jos situaciją ir pasirinktą metodą. Dažnai kiaušidžių stimuliacijos ir folikulų punkcijos metu gaunama daugiau kiaušialąsčių ir embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu.
Sprendimas dėl embrionų perkėlimo priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant paciento amžių, gautų embrionų skaičių ir jų vystymosi stadiją. Paprastai į gimdą perkeliamas vienas ar keli geriausios kokybės embrionai. Šiuolaikinės tendencijos ir teisės aktai skatina perkelti kuo mažiau embrionų, siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo riziką. Pavyzdžiui, moterims iki 35 metų perkeliamas 1 embrionas, o vyresnėms nei 35 metų - ne daugiau kaip 2 embrionai. Tai padeda išvengti sudėtingų daugiavaisio nėštumo situacijų ir užtikrina saugesnį kelią į tėvystę.
Kai kurie embrionai auginami iki blastocistos stadijos (5-6 dienos). Kadangi šią stadiją pasiekia tik dalis embrionų, tai leidžia atrinkti stipriausius ir padidina pastojimo tikimybę. Pertekliniai, geros kokybės embrionai, kurie neperkeliami, gali būti užšaldomi ir panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenktų būsimam kūdikiui.
Fertilization Processes (3D Animation)
Embrionų šaldymas ir perkėlimas
Krioprezervavimas, ypač vitrifikacijos metodas (greitas užšaldymas), leidžia išsaugoti embrionų kokybę po atšildymo. Tai suteikia papildomą gydymo galimybę poroms, tiek nesėkmės atveju, tiek planuojant ateities nėštumus. Užšaldytų ir atšildytų embrionų perkėlimas (FET) yra procedūra, kurios metu atšildytas embrionas perkeliamas į moters gimdą tinkamu metu. Sėkmės tikimybė yra panaši kaip perkeliant neužšaldytus embrionus.
Sprendimas dėl embrionų perkėlimo atliekamas atsižvelgiant į paciento amžių, gautų embrionų skaičių ir jų vystymosi brandą. Tai gali būti perkėlimas antrą, trečią dieną po apvaisinimo, arba, kai tai yra tinkamiausia, blastocistos stadijoje (penktą dieną po apvaisinimo), kas yra artima natūraliam apvaisinimui.
Po embriono perkėlimo svarbu tinkamai prižiūrėti save, laikytis gydytojo rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus, siekiant palaikyti geltonkūnio funkciją ir pagerinti implantaciją. Nėštumo testas paprastai atliekamas praėjus maždaug 9-14 dienų po embriono perkėlimo.
Pasirinkus tinkamiausią embrionų perkėlimo strategiją, atsižvelgiant į individualią poros situaciją ir naujausias medicinos žinias, dirbtinio apvaisinimo procedūros tampa vis efektyvesnės ir saugesnės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
