Kraujo grupių paveldimumas ir jų reikšmė vaikams

Kraujo grupės paveldimumas yra įdomi ir sudėtinga tema, susijusi su genetika, paveldėjimu ir žmogaus biologija. Kiekvienas žmogus turi tam tikrą kraujo grupę, kuri yra nustatoma pagal antikūnus ir antigenus, esančius kraujo ląstelėse. Kraujo grupė - mūsų tėvų ir senelių palikimas, užkoduotas genuose, ją atsinešame gimdami ir ji per visą gyvenimą nesikeičia. Išskyrus labai retus atvejus sergant tam tikromis ligomis arba po kai kurių medicininių intervencijų, tačiau dažniausiai tai trunka tik tam tikrą laiko tarpą. Šis mūsų sveikatos parametras yra labai svarbus.

Žmogaus kraujo grupę lemia ant eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) esantys A ir B antigenai. Kraujas skirstomas į grupes pagal raudonųjų kraujo kūnelių membranose randamus antigenus ir kraujo plazmos antikūnus. Antigenai, kurių yra daugiau nei 500 rūšių, suskirstyti į skirtingas kraujo grupių sistemas. Dažniausiai naudojamos dvi - ABO ir Rezus (Rh).

Antigenai ir antikūnai atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos gynybiniame mechanizme. Baltosios kraujo ląstelės gamina antikūnus, kurie atakuoja antigenus, jeigu palaiko juos svetimomis organizmui medžiagomis. Įdomu, kad kraujo grupes lemiančių antigenų ir antikūnų yra ir kituose organizmo skysčiuose, pavyzdžiui, seilėse, virškinimo sistemos gleivinės ląstelėse, inkstuose, odos bei įvairiose kitose ląstelėse.

ABO kraujo grupių sistema ir paveldimumas

Pagal ABO sistemą išskiriamos O, A, B ir AB kraujo grupės. Jos priklauso nuo to, ar žmogaus kraujyje yra tam tikrų A ir B antigenų, o jų kraujo serume (plazmoje) - antikūnų A ir B.

• O kraujo grupės žmogaus kraujyje nėra nei A, nei B antigenų ir yra abiejų tipų antikūnų.
• A kraujo grupės žmogaus kraujyje yra A tipo antigenų ir B tipo antikūnų.
• B kraujo grupės žmogaus kraujyje yra B tipo antigenų ir A tipo antikūnų.
• AB kraujo grupės žmogaus kraujyje yra ir A, ir B tipo antigenų, bet nėra antikūnų.

Paveldėjimas pagrįstas genetikos principais. Kiekvienas žmogus gauna dvi aleles, po vieną iš kiekvieno tėvo, kurios nustato ABO kraujo grupę. Kraujo grupės ABO paveldėjimą lemia trys genų variantai (alelės) - A, B ir 0.

Vienas aktualiausių klausimų šeimoms - kokia kraujo grupė paveldima vaikui. Paveldimumo mechanizmą lemia tėvų ABO genai. Įdomu tai, kad kartais kyla klausimas: ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų? Atsakymas - taip, ir tai yra visiškai normalu, nes vaikas paveldi genus iš abiejų tėvų, o jų deriniai gali duoti įvairius rezultatus.

Pavyzdžiui, jei tėvų kraujo grupės skirtingos, vieno A, o kito B, vaikas gali paveldėti iš vieno A, o iš kito B, tada jo kraujo grupė bus AB. Jei jis paveldės B genus iš abiejų tėvų, turės B kraujo grupę, o jei abu A - grupę A. O grupės kraujas neturi specifinių antigenų, tad jei iš mamos paveldėsite A grupę, o iš tėvo O, jūsiškė bus A. Tas pats ir su B grupe. Įmanoma, kad dviejų žmonių, kurių kraujo grupės A arba B, palikuonio kraujo grupė bus O. Taip atsitinka tais atvejais, kai tėvai yra O grupės geno nešiotojai. Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste.

Rezus (Rh) faktorius ir jo paveldimumas

Rh faktorius yra dar viena svarbi kraujo grupės savybė. Jis apibūdina D antigeno buvimą ar nebuvimą. Jeigu žmogaus kraujyje yra tam antigenų D, jis bus Rh teigiamas, o jei jų nėra - Rh neigiamas. Rh faktorius taip pat paveldimas pagal dominuojančius ir recesyvius principus. Rh teigiamas faktorius (D) yra dominuojantis, o Rh neigiamas faktorius (d) yra recesyvus.

Yra atvejų, kai motina ir tėvas turi teigiamą Rh, o vaikas - neigiamą. Tai visada stebina tėvus ir neretai dėl to kyla daug klausimų, abejonių ir įtarimų. Svarbu žinoti, kad šis kraujo požymis perduodamas genetiniu lygmeniu. Priežastis slypi tame, kad vienas iš vaiko senelių turėjo neigiamą Rh faktorių. Baltymų trūkumas eritrocituose buvo dominuojantis ir buvo perduotas anūkams.

Pagal ABO sistemą kraujo grupės skirstomos į keturias (A, B, AB ir O), o pagal Rh - dar į dvi, Rh teigiamą ir Rh neigiamą. Taigi, iš viso žmonės gali turėti net aštuonių skirtingų grupių kraują. Naudinga įsiminti ne tik savo kraujo grupę, tačiau taip pat ir Rh faktorių, kurį yra naudinga žinoti, pavyzdžiui, kraujo perpylimo metu. Jeigu žmogaus faktorius yra Rh+, tai rodo, kad jo kraujyje yra antigenas. O jeigu žmogaus kraujas yra Rh- - tai rodo, kad jo eritrocitai neturi antigeno.

Kraujo perpylimai ir Rh nesuderinamumas

Prireikus perpilti kraują, informacija apie kraujo grupę yra lemiama, nes perpylus netinkamą jo tipą gresia sudėtingos komplikacijos ir netgi kyla pavojus gyvybei. Jei žmogui perpilamas nesuderinamas kraujas, imuninė sistema pradeda jį atmesti - gali kilti pavojingos reakcijos, net gyvybei grėsmingi sutrikimai. Šiuolaikinės kraujo bankų technologijos leidžia užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų būtent jam tinkamą kraują.

O neigiamą kraują, kuriame nėra nei A, nei B, nei Rh antigenų, turintys asmenys yra universalūs donorai, nes jų kraujas tinka bet kurios kraujo grupės savininkams. Dėl to šios grupės donorinio kraujo visame pasaulyje labiausiai trūksta. AB kraujo grupę turintiems žmonėms galima perpilti bet kokios rūšies kraują, nes šios grupės kraujyje jokių antikūnų nėra. Pacientams, kurių Rh faktorius neigiamas, gali būti perpiltas tik Rh neigiamas kraujas. A grupės kraują galima perpilti pacientams, kurių kraujo grupė yra A arba AB. B grupės - turintiems B arba AB.

Jeigu perpilamas netinkamos grupės kraujas, pavyzdžiui, turinčiam B grupės antigeną donoro kraujas su antigenu A, A tipo antikūnai, esantys šio asmens kraujo plazmoje ima atakuoti antigeną A, esantį perpiltame kraujyje, nes laiko jį svetima organizmui medžiaga. Šio proceso metu perpilto netinkamo kraujo ląstelės sunaikinamos, jos pradeda irti. Dėl to kraujas gali sutirštėti, iškyla rizika, kad ims formuotis kraujo krešuliai, kurie gali užkimšti kraujagysles. Taip pat galimos alerginės reakcijos, gali prasidėti tokios pavojingos komplikacijos kaip inkstų nepakankamumas, dažnai pažeidžiami kiti gyvybiškai svarbūs organai, dėl to gali ištikti mirtis. Įtakos turi ir koks kiekis kraujo perpiltas, jei jis didesnis, reakcija būna audringesnė. Siekiant išvengti netinkamo kraujo perpylimo, kiekvieną kartą prieš donorui duodant kraują jo kraujo grupė yra nustatoma iš naujo. Be to, prieš perpilant kraują yra iš naujo nustatoma tiek kraujo gavėjo kraujo grupė, tiek perpilamo kraujo grupė.

Rh faktoriaus nesuderinamumas nėštumo metu

Planuojančioms šeimos pagausėjimą poroms svarbi ne kraujo grupė, o Rh faktorius. Jeigu ir moters, ir vyro Rh yra vienodi - arba abu teigiami, arba abu neigiami, jokių problemų neiškils. Pavojaus nėra ir kai tėvo Rh faktorius yra neigiamas, o motinos - teigiamas. Tačiau serologinio konflikto rizika yra tik tuo atveju, kai mama turi rezus neigiamą faktorių (Rh-), o tėtis - rezus teigiamą (Rh+). Tokiu atveju, yra 50% tikimybė, kad vaikas paveldės teigiamą rezus faktorių (Rh+).

Kai būsimosios mamos Rh neigiamas, jos organizme nėra specifinio Rh antigeno. O vaisiaus organizme jų gali būti, jeigu jis paveldėjo iš tėvo. Jeigu jų kraujas susimaišo, taip gali atsitikti persileidimo metu, nutraukiant nėštumą, patyrus pilvo traumas ar atliekant kai kurias procedūras nėščiajai. Tada Rh antigenai patenka į mamos kraują ir jos organizmas pradeda gaminti su jais kovojančius antikūnus, kurie lieka organizme. Motinos organizmas prieš vaiko eritrocitus kovojančius antikūnus ima gaminti tik tuomet, kai į motinos kraują patenka kūdikio kraujo ląstelių su teigiamu rezus (Rh+). Tai paprastai nutinka vykstant gimdymui arba po jo, dažniausiai, kuomet atsiskiria placenta.

Antrojo ir vėlesnių nėštumų metu, jei vaisiaus kraujas ir vėl bus Rh teigiamas, šie antikūnai iš mamos kraujo per placentą prasiskverbia į vaisiaus kraujotaką ir ima naikinti jo eritrocitus, dėl to gali išsivystyti vaisiaus mažakraujystė. Atsiranda ir vidaus organų pakenkimų, gali imti kauptis skysčiai, sutrikti širdies veikla, netgi gali būti pažeistos smegenys. Tai gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą.

Hemolizinės ligos simptomai ir prevencija

Hemolizinės ligos simptomai ne visada akivaizdūs, ypač jei liga nėra sunkios formos:

• Anemija. Nėščiosios imuninei sistemai naikinant vaisiaus eritrocitus vystosi anemija (mažakraujystė). Po gimimo, anemiją gali išduoti labai tankus kūdikio kvėpavimas, išblyškusi oda, prastas apetitas.
• Gelta. Yrant eritrocitams vaisiaus organizme kaupiasi šalutinis jų irimo produktas - pigmentas bilirubinas. Prasideda hemolizinė gelta, kuri ypač sustiprėja gimus naujagimiui.
• Vandenė. Dėl anemijos gali kilti vaisiaus hipoksija (deguonies stoka), gali būti pažeisti vaisiaus vidaus organai. Gimęs naujagimis kenčia nuo kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumo, edemos (skysčių susikaupimo audiniuose), berniukams pasireiškia kapšelio vandenė. Labai sunkiais atvejais nustatomas ascitas (skysčių susikaupimas pilvaplėvės ertmėje), hidroperikardas (skysčių susikaupimas širdyje).

Kad būtų išvengta hemolizinės ligos, moteriai pastojus nustatoma jos kraujo grupė. Jeigu nėščiosios kraujo grupė turi rezus neigiamąjį faktorių (Rh-), tiriama, ar jos kraujyje nėra antikūnų prieš rezus teigiamąjį faktorių (Rh+). Jeigu antikūnų nėra, nėščiajai 28-ąją nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu rezus neigiamą faktorių (Rh-) turinčiai moteriai gimsta rezus teigiamą faktorių (Rh+) turintis naujagimis, jai pakartotinai suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. Jis yra skirtas tam, kad sunaikintų gimdymo metu į motinos kraujotaką patekusias kūdikio kraujo ląsteles su teigiamu rezus (Rh+).

Jeigu antikūnų koncentracija didelė arba vis didėja, atliekama amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas), siekiant nustatyti bilirubino koncentraciją ir įvertinti hemolizinės ligos sunkumą. Jei tyrimų rezultatai prastėja, gali būti keliomis savaitėmis paankstinamas gimdymas jį skatinant ar atliekant Cezario pjūvio operaciją.

Kraujo grupių paplitimas ir poveikis sveikatai

Kraujo grupės nėra vienodai pasiskirsčiusios visame pasaulyje - vienos yra labai dažnos, kitos pasitaiko itin retai. Visame pasaulyje kraujo grupių pasiskirstymas nėra vienodas - jis priklauso nuo regiono, tautos ir net genetinių ypatybių.

Kraujo grupių paplitimas Europoje (vidutiniškai):

Daugiausiai O Rh teigiamos grupės kraujo (daugiau nei 39 proc. pasaulyje) turinčių gyventojų gyvena Pietų Amerikoje (net 70 proc.), Kanadoje ir JAV. Rečiausia kraujo grupė visame pasaulyje yra AB Rh neigiama, ją turi vos 0,4 proc. asmenų, daugiausiai jų Europoje. Azijoje daugiau nei kitose pasaulio dalyse yra turinčių B grupės kraują. Europos gyventojai pirmauja pagal A Rh teigiamos grupės kraujo statistiką - ją turi 35 proc. Vidutiniškai Rh faktorių turi apie 85 proc. pasaulio žmonių ir jų kraujo grupė yra užrašoma kaip Rh teigiama, likę 15 proc. neturi.

Kraujo grupės daro įtaką ne tik donorystei ar paveldimumui, bet ir tam tikriems sveikatos aspektams. Nors šie ryšiai nėra absoliutūs ir dažnai priklauso nuo gyvenimo būdo, jie atskleidžia, kad kraujas organizme yra daugiau nei tik „transporto priemonė“. Tyrimais įrodyta, kad O grupės žmonės rečiau linkę sirgti tromboze ir kasos vėžiu. Pastebėta, kad antros kraujo grupės žmonės dažniau serga skrandžio opalige, pirma kraujo grupė siejama su skrandžio vėžiu, tačiau kol kas trūksta moksliškai pagrįstų įrodymų, kad taip iš tiesų yra. AB kraujo grupės turėtojai gali susidurti su padidėjusia kognityvinių sutrikimų (susilpnėjusia atmintimi, sunkumais įsimenant) rizika.

Vienas įdomiausių, tačiau kartu ir diskusijų keliantis klausimas yra mityba pagal kraujo grupę. Šią teoriją išpopuliarino daktaras Peter D’Adamo, teigęs, kad kiekvienai kraujo grupei tinkamiausi tam tikri produktai. Svarbu pabrėžti, kad ši mitybos teorija išlieka daugiau populiariosios sveikatingumo krypties dalimi nei moksliškai patvirtinta taisyklė.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kur rasti savo kraujo grupę?

Savo kraujo grupę galima sužinoti atlikus kraujo tyrimą laboratorijoje arba pažiūrėjus į medicininius dokumentus (pavyzdžiui, gimimo ar skiepų kortelę, ligoninės išrašus). Ji dažniausiai pažymėta sveikatos pažymėjimuose, kraujo donorystės dokumentuose ar laboratorinių tyrimų atsakymuose. Kraujo grupės nustatymas yra greita ir patikima laboratorinė procedūra, atliekama iš kraujo mėginio. Tyrimo metu kraujas maišomas su specialiais reagentais (antikūnais), kurie reaguoja į raudonųjų kraujo kūnelių antigenus.

Ar gali vaiko kraujo grupė skirtis nuo tėvų?

Taip, gali. Vaiko kraujo grupė priklauso nuo abiejų tėvų genetikos. Pavyzdžiui, jei vienas iš tėvų turi A grupę, o kitas B, vaikas gali paveldėti tiek A, tiek B, tiek AB, arba 0 grupę. Jei tėvai turi skirtingas kraujo grupes, jų derinys gali nulemti kitokią vaiko kraujo grupę nei turima pas mamą ar tėtį. Nereikėtų nustebti, o juolab suabejoti tėvyste.

Kas yra universalus donoras ir recipientas?

Medicinoje universaliu donoru laikomi 0(I) grupės žmonės, nes jų eritrocitai tinka daugumai kitų kraujo grupių recipientų. AB grupė - vadinama „universaliu recipientu“, nes gali gauti tiek A, B, AB, tiek 0 kraują.

tags: #a #kraujo #grupes #galimi #vaikai

• Lietuvos pasas Jungtinėje Karalystėje
• Folio rūgšties svarba nėštumo metu
• Nėščiųjų svorio svyravimai
• kaip vertinami gyventojų poreikiai globos įstaigose
• Sužinokite apie vaisiaus širdies ritmo svarbą nėštumo metu