Socialinė globa ir rūpyba: teisinis reguliavimas ir praktika Lietuvoje

Pereinant prie rinkos santykių, didėjant nedarbui ir smunkant gyvenimo lygiui, daugelis žmonių susiduria su sunkumais, kurie keičia jų gyvenimo stilių ir elgseną. Tokiomis aplinkybėmis ypatingai svarbu užtikrinti asmenų, negalinčių savarankiškai rūpintis savimi, teises ir interesus. Lietuva, kaip demokratinė valstybė, įsipareigojusi gerbti žmogaus teises ir pripažįsta, kad kiekvienas žmogus turi turėti visas teises ir laisves, nepaisant rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, nacionalinės ar socialinės kilmės, turto, sveikatos ar kitų aplinkybių.

Asmeniui, kuris nesugeba pats tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų, būtina sudaryti sąlygas, kurios užtikrintų jo teisių ir interesų realizavimą. Globa ir rūpyba yra viena iš priemonių, padedanti vaikui ir neveiksniam fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Šiame straipsnyje bus detaliau aptariama socialinė globa ir rūpyba, jų teisinis reglamentavimas ir praktinis įgyvendinimas Lietuvoje.

Žmogus ir socialinė aplinka

Žmogus apibrėžiamas kaip biosocialinė būtybė, nes jam būdingas ir biologinis, ir socialinis pradas. Biologinis pradas yra pirminis, jis atsiranda paveldėjimo keliu ir įgimtomis aplinkybėmis. Socialinis pradas prasideda ir kinta, vystosi individo realaus gyvenimo kelyje, ugdymo, bendravimo, veiklos socialinėje aplinkoje procese. L. Jovaiša teigia, kad žmogaus gyvavimo ir klestėjimo sąlyga yra ne tik gamta, bet ir žmonių junginys, bendrija, sąveikaujanti informacijos keitimosi, veiksmų koordinavimo pagrindu. Šis junginys, bendrija - tai sociumas, į kurį žmogus jungia šeima, mokykla, draugijos, korporacija, religinė bendruomenė, tauta, visuomenė, valstybė. Socializacija apibrėžiama kaip individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.

Visuomenė globoja savo narį, sudaro sąlygas jam veikti, galimybes jam augti bei vystytis. Todėl tik gyvendamas visuomenėje, žmogus gali ugdyti savo fizines, intelekto bei dvasines galias. Vaiko socializacijos procese pagrindinį vaidmenį atlieka šeima. Ji - pirmoji ir svarbiausia institucija, siejanti kiekvieną savo narį su socialine aplinka. Nuo šeimoje padėtų pamatų priklauso žmogaus ateitis, kaip vaikas tolimesniame gyvenime pajėgs spręsti iškilusias problemas, kaip galės įveikti krizes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalis skelbia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“.

Šeimos vaidmuo ir socialinės paslaugos

Šeima yra santuoka arba kraujo ryšiais grįsta mažoji grupė, kurios narius sieja bendra buitis, bendra moralinė atsakomybė ir tarpusavio pagalba. Anot J. Žiūko, šeima užima svarbiausią vietą ugdant ir socializuojant asmenybę, kadangi ji veikia vaiką, kaip ir kiekvieną kitą šeimos narį, tiesiogiai visose savo gyvenimo srityse, nuo jos priklauso, kaip vyksta fizinis, socialinis ir emocinis žmogaus vystymasis visą gyvenimą. Šeima atlieka įvairias funkcijas vaiko socializacijos procese. L. Jovaiša akcentuoja tarpusavio paramos dvasinį principą. Tėvai turėtų sukurti specifinę gyvenimo vietą ir dvasinę erdvę, kurioje įgyvendinamos pagrindinės šeimos vertybės ir funkcijos.

Deja, ne visos šeimos užtikrina vaiko gerovę ir tinkamai atlieka savo pareigas. Šiais laikais daugėja asocialių šeimų, kuriose neretai auga po kelis vaikus, kuriems stinga reikiamų vystymosi sąlygų. Vis dažniau tokiose šeimose augantys vaikai fiziškai ir moraliai žalojami, žeminamas jų orumas. Todėl tokiais atvejais būtinas valstybės įsikišimas. Vaiko apsauga siejasi su vaiko priklausomumu. Šeima yra pripažinta kaip saugiausia ir tinkamiausia vieta vaikui. Deja, dažnai šeimos neturi ekonominių išteklių ar įgūdžių vaiko poreikiams patenkinti. Kita vertus, socialinės ir ekonominės struktūros negali pakankamai aprūpinti šeimų. Todėl atsakomybės pasidalijimas tarp šeimos ir valstybės aprūpinant vaikus yra neišvengiamas. Kad šeima galėtų vykdyti visas visuomenės nustatytas užduotis, jai reikia lėšų ir paslaugų.

Taigi galima teigti, kad socialine prasme vaiko globos samprata apima jo išlaikymą, auginimą, auklėjimą, interesų apsaugą ir kitų sąlygų, reikalingų jiems tinkamai fiziškai ir dvasiškai vystytis, sudarymą bei palaikymą. Tačiau globos reikia ne tik vaikams, bet ir kai kurioms suaugusių asmenų grupėms. V. Žinskas ir R. Žinskienė išskiria dvi globos reikšmes: 1) globa - tai tėvų netekusių vaikų teisių apsaugos ir auklėjimo forma ir 2) globa - tai giminės, draugų, kaimynų teikiama pagalba asmenims, kurie patys negali atlikti kai kurios kasdienės veiklos. Pagalbą ir globą šiems žmonėms pirmiausia turi suteikti šeima.

Pavyzdžiui, iki susiformuojant industrinėms visuomenėms, globa buvo įvardijama kaip viena moters pareigų. Moters globa lydėjo kiekvieną žmogų nuo gimimo iki mirties, skatindama laikytis moters pareigų šeimoje - rūpintis namais, prižiūrėti vyrą ir kitus šeimos narius, globoti silpnesniuosius. Tradiciškai šeimos vertybe įvardijama jos narių globa buvo perduodama iš kartos į kartą. J. Pivorienė taipogi išskiria šeimą kaip pagrindinę pagyvenusio ir seno žmogaus globėją. Anot jos, šeima tenkina pagrindinius poreikius: seksualinio elgesio reguliavimo, reprodukcijos, socializacijos, socialinės padėties, o taip pat saugumo. Saugumo poreikis egzistuoja ne tik vaikystėje, kai kūdikiai ir vaikai yra priklausomi nuo šeimos, bet ir kiekviename kitame gyvenimo etape, kadangi bet kada galima susirgti, tapti neįgaliam, priklausomam nuo kitų. Ir tuo pasirūpinti pirmiausia turi šeima.

Taigi šeima individui svarbi ne tik vaikystėje. Daugumai pagyvenusių ir senų žmonių santykiai su suaugusiais vaikais yra itin svarbūs. Tačiau dar svarbesni tokie tarpusavio santykių aspektai, kaip dvasinis artumas ar jausmų stiprumas. Kitas svarbus santykių tarp tėvų ir suaugusių vaikų aspektas yra pareiga. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą“. Suaugusių vaikų rūpinimasis tėvais - įprastinė šeimos gyvenimo kelio dalis. Daugelis suaugusių žmonių, kuriais negali rūpintis ir prižiūrėti sutuoktinis, pagalbos sulaukia iš vaikų. Tai gali sukelti streso dėl būtinybės rūpintis ir prižiūrėti senus tėvus, kadangi pagyvenusių ir senų žmonių priežiūra šeimoje yra kultūrinė norma, besiremianti šeimos vertybėmis, viešąja nuomone ir pan. Valstybė turi remti šeimas, teikdama joms socialines paslaugas. Socialinės paslaugos - tai pagalbos asmenims suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas, kai pats žmogus nepajėgia to padaryti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - atkurti žmogaus gebėjimą funkcionuoti visuomenėje, o kalbant apie vaiko globą - sukurti įgūdžius ir išugdyti pilnavertį visuomenės narį.

Socialinės globos įstaigos ir teisinis reguliavimas

Pirmąsias socialinių paslaugų įstaigas Europoje XVII-XVIII amžiuje įkūrė religinės organizacijos, labdaros draugijos, vienuolynai. Tik vėliau pamažu atsirado supratimas, kad valstybė taip pat yra atsakinga už pagalbos organizavimą, globos įstaigų kūrimą. Šiuolaikinės valstybės teikiamų paslaugų ir socialinės apsaugos lygis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kuriuo apibūdinamas valstybės išsivystymo lygis, ekonominis pajėgumas, politinis stabilumas. Tačiau ne tik valstybė teikia socialines paslaugas. Įvairios organizacijos ir pavieniai asmenys visada siekia padėti vargšams, skurstantiems, vienišiems asmenims. Taigi socialine prasme globa - tai pirmiausia šeimos, bet kartu ir visos visuomenės rūpinimasis, pagalbos teikimas asmenims, kurie patys nėra pajėgūs patenkinti savo gyvenimo reikmes.

Atskiros rūpybos sampratos nėra, nes socialine prasme nėra esminio skirtumo tarp globos ir rūpybos. Remiantis V. Žinsku ir R. Žinskiene, rūpyba - tai viena iš socialinio darbo funkcijų planuojant ir realizuojant rūpestį savo globotiniais; o aprūpinimas - tai gėrybių, reikalingų egzistencijos poreikiams patenkinti, teikimas. V. Brazaitytė ir I. Žiūkaite globa ir rūpyba apibrėžia plačiąja ir siaurąja prasme. Plačiąja prasme globa ir rūpyba apima tinkamą auklėjimą, jų teisių bei interesų gynimą, taip pat kai kurių suaugusių asmenų aprūpinimą, jų teisių ir interesų gynimą ir įstatymų numatytais atvejais - rūpinimąsi turtu. Taip apibrėžiama globa ir rūpyba iš dalies sutampa su socialine globos samprata. Juk socialine prasme individo globa ir rūpyba - tai ne tik šeimos funkcija, bet ir vienas iš valstybės uždavinių - pagalba šeimai ugdant vaikus, pagalba suaugusiems asmenims, kurie patys negali visapusiškai pasirūpinti savimi.

Siaurąja teisine prasme globa ir rūpyba suprantama kaip viena valstybės rūpinimosi asmenimis, kuriems reikalingos specialios teisinio gynimo priemonės, formos. Šia prasme globa ir rūpyba apima valstybės institucijų funkcijas, vykdomas rūpinantis asmenimis, kuriems reikalinga speciali pagalba.

Globos ir rūpybos skirtumai teisiniame kontekste

Apibrėždami globą ir rūpybą teisine prasme, V. Brazaitytė ir I. Žiūkaite atkreipia dėmesį, kad Civiliniame Kodekse (toliau - CK) jos yra apibrėžtos atskirai. CK 3.238 straipsnio 1 dalyje nurodytas globos steigimo tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, o šio kodekso 3.239 straipsnio 1 dalyje nurodytas rūpybos steigimo tikslas - užtikrinti ribotai veiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų apsaugą ir gynybą. Iš CK pateiktų globos ir rūpybos apibūdinimų išryškėja sąvokų „globa“ ir „rūpyba“ skirtumas. Jį lemia asmens veiksnumo laipsnis: neveiksniam asmeniui skiriama globa, o dalinai ar ribotai veiksniam - rūpyba. Taigi globa ir rūpyba yra tiesiogiai susijusi su fizinio asmens veiksnumo būkle.

Asmuo pats gali ginti savo asmenines bei turtines teises ir interesus tik turėdamas civilinį veiksnumą, kuris apibrėžiamas kaip fizinio asmens galėjimas savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 str. 1 d.). Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda sulaukus pilnametystės, t. y., 18 metų (išskyrus santuokos sudarymo iki 18 metų, emancipacijos atvejais). Iki 14 metų veiksnumas yra labai nedidelis. Savarankiškai jie gali sudarinėti tik smulkius buitinius sandorius, sandorius, susijusius su asmeninės naudos gavimu neatlygintinai ir kai kuriuos kitus sandorius (CK 2.7 str. 3 d.). Visus kitus sandorius jų vardu sudaro tėvai ar juos atstovaujantys asmenys.

Nuo 14 iki 18 metų veiksnumas yra dalinis. Savarankiškai jie gali sudarinėti smulkius buitinius sandorius ir disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti, pavyzdžiui, autoriaus teises į savo kūrinius ir panašiai (CK 2.8 str. 2 d.). Suaugęs asmuo gali būti pripažintas neveiksniu teismine tvarka, jeigu jis dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 2.10 str. 1 d.). Suaugusio asmens veiksnumas gali būti teismine tvarka apribotas, jei jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str. 1 d.). Asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, jam steigiama globa arba rūpyba.

Asmenims nuo 14 iki 18 metų, taip pat asmenims, kurių veiksnumas yra apribotas teismo bei veiksniems suaugusiems asmenims, kurie dėl savo fizinės būklės negali savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti pareigų, steigiama rūpyba. Globos ir rūpybos teisinės sampratos skirtumas sąlygoja skirtingą globėjų ir rūpintojų teisinę padėtį, jų teisių pobūdį ir apimtį. Globėjai yra įstatyminiai savo globotinių atstovai, todėl globotinių interesais jie visur veikia patys; patys įgyvendina globotinių teises ir vykdo jų pareigas. Tuo tarpu rūpintojus galima prilyginti tik rūpintinių padėjėjams, kurie yra įpareigoti tik padėti rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti pareigas. Kita vertus, tarp globos ir rūpybos yra daug bendrų bruožų. Abi jos yra valstybės institucijų vykdomos, paremtos panašiais principais, jos skiriamos tokia pat tvarka. Taigi nors teisinės globos ir rūpybos sampratos turi nemažai panašumų, bet jų sutapatinti negalima. Asmens savarankiškumo laipsnis lemia tai, ar jam bus skirta globa ar rūpyba. Pagal tai išskiriamos 2 asmenų kategorijos: globotiniai ir rūpintiniai, nors socialine prasme tarp jų jokio skirtumo nėra. Socialinė globa ir rūpyba apima šias asmenų grupes.

Vaiko globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko įstatymų nustatyta tvarka patikėta fiziniam ar juridiniam asmeniui priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamai dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas.

Teisės aktų apžvalga

Socialinių paslaugų sektorių Lietuvoje reglamentuoja platus teisės aktų spektras. Žemiau pateikiama kai kurių svarbiausių teisės aktų apžvalga:

• Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113): reglamentuoja biudžetinių įstaigų, įskaitant socialinės globos institucijas, steigimą, veiklą ir valdymą.
• Biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodika (2017 m. balandžio 12 d. įsakymas Nr. A1-177): nustato tvarką, kaip aprašomos biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės.
• Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, skyrimo ir organizavimo tvarkos aprašas: reguliuoja socialinių paslaugų poreikio nustatymą, skyrimą ir teikimą savivaldybių lygmeniu. Pavyzdžiui, Varėnos rajono savivaldybėje tai reglamentuoja mero 2024 m. rugpjūčio 6 d. potvarkis Nr. MV-446.
• Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas: nustato socialinių paslaugų apmokėjimo tvarką, atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas ir turtą. (Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymas).
• Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika (2024 m. birželio 25 d. įsakymas): detalizuoja socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo tvarką.
• Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (2006 m. sausio 19 d.): pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje.
• Socialinių paslaugų katalogas (2006 m. balandžio 5 d. įsakymas): apibrėžia ir klasifikuoja teikiamas socialines paslaugas.
• Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas (2023 m. liepos 5 d. įsakymas): nustato etikos normas ir principus, kuriais turi vadovautis socialinių paslaugų srities darbuotojai.
• Socialinės globos normų aprašas (2007 m. vasario 20 d. įsakymas): apibrėžia socialinės globos teikimo reikalavimus ir standartus.
• Lietuvos higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“: nustato sveikatos saugos reikalavimus stacionarioms socialinės globos įstaigoms.
• Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1996 m. spalio 3 d.): garantuoja pacientų teises ir nustato žalos atlyginimo mechanizmus.
• Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašas (2006 m. gruodžio 13 d. įsakymas): reguliuoja vaistų tvarkymą sveikatos priežiūros įstaigose.

Socialinės globos įstaigų veikla

Socialinės priežiūros paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad asmenų, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali užtikrinti gyvenimo kokybės savo jėgomis, gyvenimo kokybė nesuprastėtų. Socialinės globos paslaugų teikimo tikslas - užtikrinti, kad gyvenimo kokybė nesuprastėtų asmenims, kurie dėl savo amžiaus, ligos ar funkcinių sutrikimų negali šios kokybės užtikrinti savo jėgomis. Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, socialines paslaugas gali gauti Lietuvos piliečiai bei užsieniečiai (įskaitant asmenis be pilietybės), kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į socialinių paslaugų, teikiamų asmeniui (šeimai), rūšį, į asmens (šeimos) pajamas, turtą, įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes. Kartais geriausias pasirinkimas teikti asmeniui socialines paslaugas yra atlikti tai ilgalaikės socialinės globos ir socialinės reabilitacijos įstaigose. Šios įstaigos užtikrina asmeniui būstą, individualią socialinę globą ir socialinę reabilitaciją.

tags: #socialines #globos #istaiga #ir #teismu #praktika

• Rugsejo 1-oji
• Vokietijos ikimokyklinis ugdymas
• Gydymo svarba sprendžiant gimdos kaklelio problemas
• Apie vaikiškus GPS laikrodžius
• Atpažinkite motinystės depresijos simptomus